Pusantrų metų. Tiek laiko turi A.Šatevičius, kad būdamas meru įgyvendintų savo sumanymus. Skirtingai nei kiti rajonų vadovai, kurie darbuojasi jau nuo 2019-ųjų pavasario.
Meru A.Šatevičius buvo išrinktas praėjusį sekmadienį, kai antrajame rinkimų ture nurungė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatą Jaroslavą Narkevičių. A.Šatevičius pakeis pirmtakę liberalę Editą Rudelienę, tapusią Seimo nare.
A.Šatevičius savivaldybėje – ne naujokas, jis nuo šių metų ėjo administracijos direktoriaus pareigas, o nuo 2019-ųjų buvo savivaldybės tarybos narys.
– Tapote jauniausiu Lietuvoje meru. Kaip manote, tai bus jūsų privalumas ar trūkumas? – paklausė A.Šatevičiaus „Sostinė“.
– Jaunų merų Lietuvoje yra ne vienas. Manau, kad tai privalumas. Jauni vadovai dirba gerai, nuoširdžiai, puikiausias pavyzdys – Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, kuris juo tapo taip pat būdamas trisdešimties ir už savo veiklą jau yra pelnęs ne vieną apdovanojimą.
Manau, kad ir mano jaunystė nebus trūkumas, nes patirties įgijau dirbdamas savivaldybės administracijos direktoriumi, tad esu susipažinęs su rajono problemomis.
Turint jaunatviško veržlumo keisti kraštą taip, kad jis tik gražėtų, manau, tai bus privalumas.
– Jūsų kadencija nebus ilga. Esate numatęs stulbinamų darbų ar tęsite pradėtus?
– Dalyvaudamas mero rinkimuose buvau išvardijęs penkis įsipareigojimus, juos pradėjau įgyvendinti būdamas administracijos direktoriumi.
Šiems įsipareigojimas reikia ir politinės valios. Jeigu gyventojai atidavė balsus už mane, vadinasi, juos šie įsipareigojimai tenkina. Tad kaip meras juos ir baigsiu.
Kokie tai įsipareigojimai? Vienas jų – dar geresnės sąlygos keliauti. Tai yra trakiečio kortelės iniciatyva, kad Trakų rajono gyventojai visame rajone galėtų keliauti nemokamai.
Bet tai nebus vien nemokamas viešasis transportas. Trakų rajono gyventojai pajus privalumus dėl to, kad jame deklaruoja gyvenamąją vietą. Todėl skatinsime tai daryti.
Bendradarbiaujame su verslo atstovais, kad jie pasiūlytų kuo daugiau nuolaidų trakiečio kortelės savininkams.
Taip sieksime pademonstruoti, kad mums rūpi kiekvienas Trakų rajono gyventojas, kad juo būti gera.
Kitas įsipareigojimas – daugiau galimybių jaunoms šeimoms. Tam reikia apie 80 naujų vietų vaikų darželiuose Lentvario ir Senųjų Trakų seniūnijose, kur didžiausias gimstamumas.
Planuojame statyti modulinius darželius, kurie taptų didžiųjų darželių padaliniais.
Įsipareigojau ir rūpintis gražesne gyvenamąja aplinka. Būdamas administracijos direktoriumi pradėjau su kolegomis tvarkyti daugiabučių kiemus, dabar kaip meras daugiau dėmesio skirsiu biudžetui, kad jame būtų pakankamai lėšų šiems darbams.
Juk žmonės nori matyti ne tik kaip įgyvendinami didieji struktūriniai projektai, bet ir gražėja jų namų kiemai.
Aišku, reikia siekti, kad ir savivaldybės įstaigų, įmonių veikla būtų skaidresnė ir efektyvesnė. Tam pirmiausia planuojame reorganizavimą, kad taupytume administracinius kaštus.
Laukia ir dar vienas nemažas darbas – saulės parko statyba.
Dviejų hektarų plote esame numatę įrengti saulės kolektorius, kurie elektros energija aprūpintų įmones, įstaigas, jos užtektų ir gatvėms apšviesti.
Tai būtų didelis žingsnis žaliojo rajono link, puiki ekonomikos atgaivinimo priemonė. Be to, galėtume sutaupytas lėšas investuoti kitur.
Tam ieškome sklypo, kurio neįmanoma naudoti kitai paskirčiai, yra šalia dujotiekio.
– Ne vieną dešimtmetį vyko diskusijos dėl Trakų rajone esančio Lentvario prijungimo prie Vilniaus. Kokia jūsų nuomonė?
– Tokios diskusijos tikrai vyko ne vieną dešimtmetį, bet dabar jų iš gyventojų jau nebegirdžiu, nors per rinkimų agitacinį laikotarpį teko kalbėtis su tūkstančiais jų.
Tikrai nemanau, kad Lentvaryje gyvenimo kokybė pagerėtų jį prijungus prie Vilnius. Juo labiau kad Lentvaris šiuo metu sulaukia itin daug investicijų.
Jeigu Lentvarį palygintume su Grigiškėmis, kurios buvo prijungtos prie Vilniaus, šioje gyvenvietėje investicijos gerokai mažesnės.
Galima sakyti, kad pastaraisiais metais Lentvaris virtęs statybų aikštele, bet kitąmet miestas sužibės. Pradėtas įgyvendinti Šeimos parko projektas, į pabaigą artėja tunelio po geležinkeliu statybos, daugiafunkcės erdvės prie Bevardžio ežero įrengimas.
Tad Lentvaris taps patraukliu Vilniaus priemiesčiu, bet nemanau, kad gyventojai pajustų privalumų, jeigu jis būtų prijungtas prie sostinės. Geriau jam būti didžiausiu Trakų rajono miestu.
– O ko trūksta Trakams, kad taptų arčiausiai Vilniaus esančiu kurortu?
– Trakai yra ne tik istorinio nacionalinio parko, bet ir kultūros, paveldo apsaugos teritorijoje. Daugybė institucijų tuo rūpinasi, vien Trakų noras ar nenoras virsti kurortu nėra lemiantis.
Tiesa, kurortinis statusas – tai Trakų siekiamybė, kuri buvo ir išliks.
Tačiau pirmiausia mums reikia viduje susitvarkyti, išsišluoti savo kiemą. Tarkime, su gyventojais būtina nuspręsti dėl Karaimų gatvės humanizavimo.
Yra ir daugiau mažesnių kosmetinių darbų.
– Ne paslaptis, kad savivaldybės santykiai su Trakų istorinio nacionalinio parko administracija ilgą laiką buvo įtempti.
Ką darysite, kad santykiai pagerėtų?
– Šiuo metu santykiai su parko administracija nėra blogi. Siekiu būti atviras bendraudamas ne tik su gyventojais, bet ir su įvairiomis institucijomis, tarp jų ir su Kultūros paveldo departamentu, Trakų istoriniu nacionaliniu parku.
Geriausias tokio bendradarbiavimo pavyzdys matyti Trakuose, Karaimų gatvėje, kur pavyko išspręsti stovėjimo aikštelės problemą.
Kitas pavyzdys – prasidėsiančios Trakų autobusų stoties statybos, kai pagaliau buvo pasirašyta taikos sutartis. Tad su parko administracija jau randame sąlyčio taškų.
