Tinkamas augalas tinkamoje vietoje
Pirmoji ir svarbiausia taisyklė – tinkamas augalas tinkamoje vietoje. Vadinasi, sausoje saulėtoje vietoje sodiname kraujažoles, medžių pavėsyje – paparčius, o prie vandens – vilkdalgius.
Ir jokiu būdu ne atvirkščiai. Tik tada, kai augalas pasodinamas vietoje, artimoje jo natūraliai augimvietei, galima tikėtis, kad jis augs sveikas ir stiprus. Parinkdami augalus, atsižvelkite, koks jūsų gruntas (priesmėlis, priemolis, molis), rūgštingumas (neutralus ar rūgštesnis – pasitikrinkite su lakmuso juostelėmis), apšvietimas (kiek ilgai ir kuriuo paros metu daugiausiai šviečia saulė), drėgmės režimas (ar neužsistovi tirpdamas vanduo pavasarį, ar neužstoja lietaus lašų šalia esanti siena), vėjas, reljefo ypatumai (pvz. kalnas, šlaitas ar dauba) ir pan.
Kaimynystė gali pasakyti daug: kas auga natūraliai gamtoje (pvz. paparčiai), veikiausiai ir jūsų sklype puikiai jausis. Galite pasirinkti laukinių augalų kultūrines formas.
Augalai gamtoje laistomi tik lietaus – panašiai ir natūralistinio dizaino sode. Tik neapsigaukite: kol naujai pasodinti augalai įsitvirtins, pasėtas sėklas ar pasodintus daigus teks prižiūrėti bent pirmuosius dvejus metus. Tada laistymas būtinas, kad daigams nieko netrūktų, o šaknys susiformuotų kuo stipresnės. Kai daugiamečiai augalai įsitvirtina, augalų nelepinam ir pasikliaujam tik lietumi, išskyrus ilgas sausras.
Prieš akis iškilo sudžiūvusios vejos vaizdas? Veja yra labai imli maisto medžiagoms, jos žolių šaknys paviršinės, tad ir drėgmės turi gauti nuolat. Jei sausu periodu nepalaistome, vejos žolės negauna pakankamai drėgmės ir pradeda džiūti, ruduoti.
Todėl natūralistinio dizaino sklype vejos dažniausiai visai nėra arba yra labai nedaug. Yra keletas vejos alternatyvų (nuo čiobrelių kilimo iki žvirgždo aikštelės), kurios pasirenkamos priklausomai nuo atliekamos funkcijos. Kur tik galima, veja keičiama daugiamečiais žoliniais augalais, kurių šaknys skverbiasi giliai į žemę – jos pajėgios siurbti drėgmę ir maisto medžiagas iš gilesnių sluoksnių.
Tad ilgesnis sauso oro tarpas daugiamečiams želdynams nėra toks pragaištingas kaip vejai. Mulčiavimas ir augalų daugiasluoksniškumas taip pat padeda ilgiau išsaugoti drėgmę viršutiniame dirvos sluoksnyje.
Tręšimas
Natūralistinis dizainas, žinoma, kuriamas ne su cheminėmis trąšomis. Tręšimas iš esmės yra maisto medžiagų papildymas, kur jos per daug išnaudojamos, o žemė nualinama. Jei sukuriama pakankama augalų įvairovė, kur augalai vieni kitus papildo ir vieni kitiems padeda, jie auga be papildomų stimuliatorių.
Maža to, kai kurie dekoratyviniai augalai, jei auga per turtingoje dirvoje, atrodo ne taip dekoratyviai. Pavyzdžiui, daugelis dekoratyvinių žolių, mėgstančių skurdesnį priesmėlį, patręšti išvirsta ir nebeišlaiko savo gražios architektūriškos formos. Įsirengus žydinčią pievą, jokiu būdu jos netręškite – galite laimėti daug lapų, bet prarasti žiedus.
Svarbiau kalbėti ne apie maisto medžiagų papildymą, o išsaugojimą. Kad drėgmė neišgaruotų, nesusidarytų pluta, o formuotųsi natūralus mikroklimatas viršutiniame dirvos paviršiuje, galima mulčiuoti. Gamtoje plikos žemės nebūna – šio dėsnio verta nepamiršti. Kol suaugs daugiamečiai augalai, tarpus tarp jų galima mulčiuoti nupjauta žole, lapais ir pan. – ypač miškingo tipo vietose, kur drėgmės balansą labai svarbu palaikyti.
Sluoksniavimas
Sluoksniavimu galima būtų paprastai apibūdinti natūralų augimą gamtoje, kur kartu auga skirtingų aukščių augalai. Formuojami trys ardai (neskaitant žemiausiojo samanų), visos rūšys sugyvena viena su kita. Vienu atveju aukščiausias sluoksnis duoda pavėsį visiems žemesniems, kitu atveju aukščiausi yra siauri ar ažūriniai, kad kaip tik neduotų didelio pavėsio.
„Pavyzdžiui, natūralioje pievoje aukštesni augalai dažnai būna siaurais lapais, kad neužstotų saulės žemesniesiems. Visi augalai gyvuoja kartu, prisitaikę žydėti skirtingu metu“, – sako Sandra Kanapeckaitė, kraštovaizdžio architektė.
Apželdinimo kursuose dalyviai dažnai stebisi, kodėl kraštovaizdžio dizaineriai vis rečiau projektuoja keletą pavienių medžių, išmėtytų vejoje, o geriau siūlo grupuoti.
Veją tektų dažnai šienauti, apeinant kiekvieną medelį, tad priežiūros toks sprendimas reikalautų daug. Jei atskirta visa augalų grupė, o ne pavieniai medžiai, paprasčiau prižiūrėti visą želdyną kartu.
Grupėje galima sukurti daugiasluoksnę augalų buveinę, kur vieni kitiems padėtų ir kartu gražiai gyvuotų. Sukurdami vieni kitiems pavėsį, ilgiau palaiko drėgmės balansą, suteikia namus įvairiems vabzdžiams ir kitiems smulkiems gyvūnėliams, kurie reikalingi sveikai ekosistemai palaikyti. Sodo dizainas atrodo gyvas, turtingas, įdomus.
Kurdami natūralistinio dizaino sklypą , rinkitės ne vieną augalą, o jų derinį, kad galėtumėte sukurti gerai veikiančią ekosistemą.
Šaltinis: modernūs apželdinimo kursai „Geltonas karutis“
