Vištyčio apylinkės (Vilkaviškio r.), kurio gyventojai pastaruosius metus ypač kentėjo nuo suaktyvėjusių vilkų antpuolių, viename iš individualių ūkių, Meilūnų kaime, GAA „Baltijos vilkas“ nariai įrengė nuo vilkų naminius galvijus saugosiantį elektrinį aptvarą.
„Tikimės išbandyti ir gyvai parodyti, kaip pasirinktas aptvaras veikia – ar tikrai jis bus patikima apsauga nuo vilkų“, – sakė gamtos apsaugos asociacijos atstovas Andrius Laurinavičius, kuruojantis naminių gyvulių apsaugos ir bendradarbiavimo su ūkininkais veiklos kryptį.
Aptvaro įrangą visuomeniniais pagrindais eksperimentiniam projektui paskolino projekto partneris – aptvarų įrengimo ir priežiūros srityje besispecializuojanti įmonė „Gallagher Baltic“. Įmonės specialistai, įvertinę konkrečius ūkininkų poreikius, padėjo įrangą sukomplektuoti ir pamokė, kaip ją sumontuoti ir prižiūrėti.
Elektros aptvaru apjuostas maždaug pusės hektaro plotas, kur ganosi karvė ir keli jautukai iki dviejų metų. Tvora stacionari su penkiomis elektros srovę varančiomis juostomis. Apatinė juosta pritvirtinta 18–20 cm, viršutinė – 1,3–1,5 m aukštyje. Specialūs šviesos signalus siunčiantys jutikliai ir voltmetras turės atbaidyti vilkus ir padės stebėti aptvaro būseną.
Pirmą kartą su apsaugos sistemos įrengimu susidūrę du gamtos apsaugos asociacijos savanoriai elektros aptvarą įrenginėjo visą dieną. Bet pasak jų, perpratę įrangos ypatumus, kitą kartą analogišką darbą atliktų daug greičiau.
Planuojama, kad eksperimentiniame ūkyje aptvaras tarnaus apie metus. „Per tą laiką bus stebimas vilkų elgesys ir vertinamas apsaugos priemonės efektyvumas. Prireikus, apsaugos sistema bus tobulinama.
Galiausiai siekiama nustatyti optimaliausią ir efektyviausią sprendimą, kurį galėtume patikimai rekomenduoti ūkininkams“, – sakė A. Laurinavičius.
GAA „Baltijos vilkas“ atstovo teigimu, tuo pačiu metu projektu siekiama šviesti visuomenę ir paskatinti ūkininkus nuo vilkų saugotis įrengiant aptvarus.
Siekiama, kad kompensacijos labiau būtų skiriamos prevencijai, nei žalai kompensuoti
Vilkus saugančios organizacijos atstovai neslepia, kad primą kartą apsilankius Vištyčio apylinkėse ir pasiūlius nuo vilkų gintis įrengiant aptvarus, plėšrūnų išpuolius patyrę ūkininkai gamtosaugininkus sutiko skeptiškai. Buvo abejojama apsaugos patikimumu, baimintasi, kad aptvarus gali išlaužyti patys gyvuliai. Ko gero labiausiai skepticizmą skatino galimos išlaidos aptvarui, kurios dažnai yra per aukštos smulkiems, vos kelis gyvulius auginantiems, ūkiams (visa eksperimentinio elektros aptvaro įranga kainavo apie 3 tūkst. Lt).
Jei pavyks eksperimentu parodyti apsaugos priemonių veiksmingumą, GAA „Baltijos vilkas“ tikisi įgyti daugiau argumentų siekiant, kad ūkininkams būtų kompensuojama ne tik nuo plėšrūnų išpuolių padaryta žala, bet ir išlaidos apsaugos priemonėms įsigyti.
Nepaisant to, kad įstatymai numato paramą apsaugos priemonių įsigijimui, GAA „Baltijos vilkas“ atkreipia dėmesį į tai, kad atsakingos savivaldybės neturi aiškios vizijos ir tvarkos, kaip tokia parama būtų teikiama. Dabar ūkininkai gali tikėtis išmokų už vilko papjautą gyvulį, tačiau gamtosaugininkų manymu, lėšų skyrimas vien žalai kompensuoti lygiagrečiai nešviečiant ir neskatinti imtis prevencinių priemonių prilygsta lėšų švaistymui. Be to, radę vietą, kur gali be didelio vargo pasiekti lengvą grobį, vilkai greičiausiai bus linkę apsilankyti pakartotinai. Todėl vien žalos kompensavimas nesiimant prevencijos priemonių ūkininkų problemos neišsprendžia.
„Ypatingą susirūpinimą kelia ir tai, kad tuo pačiu metu teikiama finansinė parama avininkystės ir mėsinių galvijų ūkių plėtrai vilkų gyvenamose teritorijose. Tokia situacija, kaip vykdoma ekspansija į laukinės gamtos teritoriją lygiagrečiai nesirūpinant švietimu ir nesiimant apsaugos priemonių, o vilkų medžioklė matoma kaip pagrindinė žalos prevencija, yra ciniškas laukinės gamtos naikinimas“, – teigė gamtos apsaugos asociacijos atstovas A. Laurinavičius.
Todėl GAA „Baltijos vilkas“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama organizuoti susitikimą su valdininkais, savivaldybių ir ūkininkų atstovais ir aptrati galimybes paremti apsaugos priemonių įsigijimą, kartu parengti aiškų veiksmų ir priemonių planą ir numatyti reikiamas lėšas bei jų šaltinius kompensacijoms.
Siekiama pakeisti medžioklės kvotų nustatymo principus
GAA „Baltijos vilkas“ atstovų nuomone, pagrindinis principas, siekiant apsaugoti ūkininkus ir išvengti ūkininkų ir vilkų konflikto, turėtų būti prevencija. Šalia to, medžioklė, kuri būtų leidžiama kaip prevencinė priemonė, turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į vilkų daromos žalos mastus. Dabar gi nustatant leistiną sumedžioti vilkų skaičių atskirose Lietuvos rajonuose, kvota skirstoma labiau žiūrint ne žalos, o į vilkų skaičių rajone.
Kartu visiškai ignoruojama tai, kad būtent po medžioklės išretėjusios vilkų šeimos linkusios ieškoti lengvesnio grobio ir pulti naminius gyvulius, ir kad gausesnėms vilkų šeimoms lengviau nei pavieniams vilkams sumedžioti didesnį laimikį laukinėje gamtoje. Tuo pačiu vilkai padeda reguliuoti šernų, stirnų ir kitų kanopinių, darančių ne mažesnę žalą ūkiams, skaičių.
Todėl jau kelerius metus GAA „Baltijos vilkas“ siekia populiarinti apsaugos ir prevencijos priemones, padėsiančias sugyventi su vilkais, ir kartu siūlo, kad medžioklė būtų tiesiogiai siejama su vilkų daroma žala: išimtiniais atvejais išduodami medžioklės leidimai tiems rajonams, kur buvo užfiksuoti naminių gyvulių puolimo atvejai, medžioklės limitas rajonams išdalinamas pagal žalos duomenis. Kartu GAA „Baltijos vilkas“ tikisi, kad ūkininkams įpratus naudotis apsaugos priemonėmis, vilkų daromos žalos mažės ir žmonės bei vilkai gyvens kaimynystėje be aštresnių konfliktų.
