Sveikas, Mes čia Norvegijoje pradedame vilkų kampaniją, bandydami padidinti vilkų populiacijos tikslinį dydį (vėliau šįmet apie tai spręs Parlamentas) ir aš galvoju, ar nesutiktumėte mums padėti. Turime tokią idėją – užklausti žmonių iš įvairių Europos šalių, kuriose yra gyvybingos vilkų populiacijos, prašydami vieno sakinio ir nuotraukos, kurią galėtume panaudoti socialiniuose tinkluose.
Sakinys galėtų būti toks „Sveiki, aš užaugau Latvijoje. Ši šalis šešis kartus mažesnė už Norvegiją. Latvijoje gyvena 700 vilkų, argi ne keista, kad Norvegijoje yra vietos tik 35 vilkams?“
Janis Ozolinš, latvių ekologas, pakomentavo šį sakinį: „Būtų garbinga paminėti, kad Latvijoje vietos septyniems šimtams vilkų veikiausiai nėra. Tai dėl to, kad 300 kasmet sumedžiojami, o 100 jų žūva dėl kitų priežasčių. Todėl iki kitų metų išgyvena daugiausia 300 individų. Taip, tai iš tikro 9 kartus daugiau šešis kartus mažesnėje šalyje“.
Jūs manote, kad čia jau apie vilkų skaičių Lietuvoje? Ne, čia apie piarą. Paieškojus galima rasti bent tris lenkus, kurie rėks apie tai, kad vilkai turi būti saugomi. Nieko neprimena? Kaži, jei daugiau paieškojus, gal dar galima rasti kokią vokietę, kuri irgi paaiškins, kad plėšrūnų turi būti daug. Bet įdomu, jei aplink kelis kaimus Vokietijoje vilkai per kelis mėnesius papjautų kelias dešimtis buliukų, ar ir tada jos balsas būtų girdimas?
O jei trys latviai, vienas švedas ir du serbai teigia kad vilkų Lietuvoje yra labai per daug – ar tiek nuomonių jau pakanka sprendimų priėmimui? O juk galima būtų apklausti FACE (Europos medžioklės ir apsaugos federacija, angl. European Federation for Hunting & Conservation) narius, kurie Europos Parlamente bando įrodyti, kad plėšrūnų daugumoje Europos šalių jau pakanka ir jų populiacijoms seniai niekas negresia. Sakytumėt, jie šališki?
Va dabar jau galime grįžti ir prie vilkų skaičiaus problemos ne kažkur Norvegijoje, o Lietuvoje. Panašu, kad apskaitų sniege tobulinimas prie bendro sutarimo dėl vilkų skaičiaus Lietuvoje neatvedė – ir neatves, nes šiuo būdu įmanoma nustatyti tik minimalų populiacijos dydį. Kuris, patinka ar nepatinka, iš tikrųjų yra didesnis.
Ar daug didesnis? Atsakymo nėra ir šiuo metodu jis nebus gautas, nesvarbu, ar pėdsakų fotografavimui metodikoje bus paskirta pusė puslapio, ar mažiau, ar duomenis apdoros Gamtos tyrimų centras, ar Baltijos Vilkas, ar komisija iš daugelio narių ir organizacijų. Keista, bet apie 2015 metų apskaitą informacija iš viešosios erdvės dingo... Todėl mes jos čia ir necituosime.
Užtat cituosime medžiotojo p. Kęstučio Bujos (Šilalės MŽD) duomenis apie vilkus Šilalės rajone. Pirmiausia – 2015 metų apskaita. „Vieną dieną per vilkų apskaitą sniego buvo, tik kad snigo naktį. Tai apskaita, aišku, nebuvo labai tiksli. Didžiuosiuose miškų masyvuose buvo vaikštoma kvartalinėmis, bet visos jos patikrintos nebuvo. Dalyvių galėjo būti ir daugiau, tačiau dalyvis dalyviui nelygu – ar visi gali pasakyti, kad pėdsaką paliko ne vienas vilkas? Buvo ir tokių atvejų – per apskaitą vilkų nerasta, o tos pačios dienos vakare jau yra pėdsakai“.
Šilalės rajone 2015 m. registruotos vilkų stebėjimo vietos (raudoname apskritime nurodomas individų skaičius) ir pirmieji vilkų padarytos žalos atvejai (iki 2015 birželio pabaigos, juodi apskritimai ir iki 2015 rugsėjo, juodi kvadratai).
Žemėlapyje nurodomi Kęstučio Bujos ir jo kolegų vilkų stebėjimai Šilalės rajone iki 2015 metų rugsėjo. Medžiotojai mano, kad rajone yra mažiausiai 30 vilkų. Pažiūrėjus, kaip išsidėsto stebėjimų vietos ir kiek individų buvo stebima, su jų nuomone reikia sutikti. Pirmi gyvulių pjovimai 2015 m. Šilalės rajone koncentruojasi apie vieną iš vilkų registravimo vietų – iki birželio pabaigos buvo užregistruota 10 atvejų.
Iki rugsėjo situacija dar paaštrėjo – papjauti 47 gyvuliai. Kaimų sąrašas Šilalės kaimiškojoje seniūnijoje – Jucaičių, Kutymų, Biržų Lauko, Kelmutiškės, Jokūbaičių, Kilpinių kaimai; Pajūrio seniūnijoje – Pakišio, Baciškės, Gulbiškių, Rauško, Lileikienų, Dapkiškės kaimai; Kvėdarnos seniūnijoje – Sauslaukio, Gvaldų, Pakalniškių, Lembo, Stirbiškės kaimai. Akivaizdu, kad visos vilkų grupės turi savus medžioklės plotus.
Toliau p. Kęstutis rašo: „gavome leidimą 3 vilkams, leidimas vardinis, gali medžioti ne daugiau 20 medžiotojų. Absurdas, nes nurodyta tik tie miškai, kur šalia yra pajautų gyvulių. Leidimas galioja iki spalio 14 dienos.
Per pirmą rugsėjo dešimtadienį dar nieko nesumedžiota. Savivaldybė grasina sankcijomis, aš jau pavargau aiškinti apie vilkų medžioklės specifiką. Dabar papjautų gyvulių jau 47, žalos paskaičiuota už 10586 eurus. Vien mano medžioklės būrelio plotuose rastos trys papjautos stirnos. Esu tikras, kad vilkų yra mažiausiai 30“.
Labai panašiai atsiliepia ir dar dviejų rajonų Medžiotojų ir žvejų draugijos skyriai. LMŽD Anykščių skyriaus valdybos pirmininkas, p. Rimantas Pečkus rašo; „Nesuprantama, kodėl išduodamas leidimas vilkų paėmimui iš gamtos tik „išrinktiesiems“. 2013 m. gavome leidimą paimti iš gamtos vieną vilką.
Buvo nurodyti keli būreliai, o iš kiekvieno būrelio po 3–4 medžiotojus, kurie turi teisę sumedžioti vilką. Kaip ir reikėjo tikėtis, vilkas nebuvo sumedžiotas. Pabandėme pasiteirauti Aplinkos apsaugos agentūroje, kodėl negalima medžioti visiems būrelio nariams. Gavome miglotą atsakymą, kad tokiu atveju visi prisikvies svečių iš visos Lietuvos ir lėks šauti vilko. Tada, atseit, atsiranda pavojus, kad bus sumedžiotas daugiau kaip vienas vilkas.
Šiais metais gavome leidimą paimti iš gamtos keturis vilkus. Situacija ta pati. Vėl keletas būrelių, keletas „išrinktųjų“. Į klausimą „kodėl“ buvo atsakyta, kad ne visi medžiotojai gali atskirti jauniklį vilką nuo suaugusio, todėl leidimas išduodamas tik labiausiai patyrusiems medžiotojams.
Leidimas pasirašytas liepos 22 d., galioja iki spalio 14 d. Kol kas nesumedžiotas nei vienas vilkas. Apie rezultatus manęs nuolat teiraujasi savivaldybės ir žiniasklaidos atstovai, spaudžia ūkininkai. Visus juos galiu tik „pradžiuginti“ neigiamu atsakymu ir padejuoti, kad ne tokio leidimo vilko paėmimui iš gamtos medžiotojai norėtų, tikintis teigiamo atsakymo.
Vilkų apskaitos situacija panaši į kitų rajonų. Blogai, kai iš anksto paskiriamos apskaitos dienos. Sunku numatyti, kokios bus gamtinės sąlygos. Ir lietus gali lyti, ir pustyti. Žodžiu, pėdsakų galima nematyti. 2015 m. apskaitą darė ne medžiotojai, todėl sunku komentuoti rezultatus. Atsižvelgiant į medžiotojų stebėjimus ir į vilkų daromą žalą galima teigti, kad vilkų rajone yra daugiau, nei buvo surasta per apskaitą.“
P.Gytis Andriuškevičius, Rokiškio MŽD skyrius: „Vilkų skaičius rajone didėja, kartu auga ūkininkų patiriami nuostoliai ir gamtai daroma žala. Pernai atliekant vilkų apskaitą sniego buvo mažai, apskaita buvo vykdoma didžiuosiuose masyvuose, todėl ji buvo netiksli. Šiuo metu gavome leidimą tik keturiems vilkams, leidimas vardinis, gali medžioti 24 išskirtiniai medžiotojai.
Absurdiškai nurodyta, kad galime medžioti tik ten, kur papjauti gyvuliai, leidimas galioja iki spalio 14 d. Šiuo metu sumedžiotas 1 vilkas. Po leidimo išdavimo vilkai įsisiautėjo visai kitoje rajono pusėje link Latvijos sienos.
Ten medžiotojai neseniai rado papjautus briedžio jauniklį, 4 stirnas ir šernų jauniklius bei ūkininko ožką. Nors ūkininkai budi prie galvijų, apsaugai stato elektros užtvaras, veda gyvulius į tvartus, bet vilkai įžūliai vaikšto net dieną.“
Tai gal būtų galima duoti leidimą sumedžioti tik konkretų žalą darantį vilko individą (nesvarbu, kad jie veikia grupėje, tegu tas vienas žino kas jo laukia ir dreba arba pasitaiso), Jonui ir Antanui, kas antrą trečiadienį nuo keturių iki pusės vienuolikos ir ne toliau kaip pusantro km nuo seniūno namų. Čia, aišku, šaržuojame, bet teko girdėti ir daugiau medžiotojų atsiliepimų apie probleminių individų licenzijas...nelabai jos spaudai tinka.
O dabar, kaip sako Andrius Užkalnis, parašysim apie tai, ko jūs nesuprasite. Nes jei suprasite – tai ir bus atsakymas, kaip sekasi palaikyti vilkų populiacijos dydį norimose ribose (tiksliau, kontroliuoti jos augimą).
Modelis labiau tiktų Latvijai, bet reikiamų duomenų apie vilkus Lietuvoje nėra. Visi duomenys skelbti latvių kolegų, ekologų ar zoologų (Ozolinš ir kt. 2008):
vidutinis vados dydis – 6,5±0,5 (6–7) jaunikliai
iki pirmojo medžioklės sezono išgyvena 37,5% vilkiukų, t.y., mirtingumas siekia 62,5% sumedžiojama 43% jauniklių, 13% vienmečių ir 44% suaugusių vilkų
patinų ir patelių santykis – 47,4 : 52,6
Kiti vilkų populiacijos parametrai:
vilkų skaičius – 400 individų (tiek jų Lietuvoje vasarą/rudenį tikrai yra)
populiacijoje yra 175 suaugę vilkai (90 patelių ir 85 patinai) bei 225 nesubrendę individai
80 patelių atveda nuo 480 iki 560 jauniklių, iš kurių galėtų išgyventi 180–210
kasmet veisiasi nuo 80 iki 100% suaugusių patelių (vidutiniškai 90%)
nesubrendusių vilkų išgyvenimas iki medžioklės – 90%
suaugusių patinų ir patelių išgyvenimas iki medžioklės – 100%
po medžioklės sezono visų amžiaus grupių išgyvenimas – 100%.
Modeliuojant POP III programa (10 kartų po 100 pakartojimų) apskaičiuosime populiacijos pokytį per artimiausius 3 metus, manant, kad per juos populiacijos biologiniai parametrai nesikeičia.
Pirmas rezultatas labai paprastas – sumedžiojimo kvotai esant nuo 20 iki 40 vilkų, skaičiaus mes nesumažiname – jų populiacija didėja. Medžiotojų nuomone, tai dabar ir vyksta Lietuvoje. Keletą metų šio skaičiaus padidėjimo gal ir įmanoma nepastebėti, arba paslėpti jį manipuliuojant apskaitos duomenimis, tačiau per ilgesnį laiką pokyčiai turi būti akivaizdūs.
Ar bus juntamas populiacijos dydžio pokytis per ilgesnį laiką patikrinome modeliuodami 50 individų dydžio sumedžiojimo kvotą. Rezultatas – per 10 metų vilkai ne tik neišnyktų, jų skaičius dargi nesumažėtų.
Jei kam nors tokia interpretacija nepatinka, paaiškinkite: kaip Latvijoje, kur sumedžiojimo kvota yra artima žieminės vilkų populiacijos dydžiui, viskas lieka pusiausvyroje?
Neišnyksta vilkai Baltarusijoje, nors naikinami kaip didžiausi kenkėjai.
Nemažėja jų Rusijoje, nors kvotos dydis siekia trečdalį apskaitos. Atsakymas vienas – niekur vilkų suskaičiuoti tiksliai pagal pėdsakus sniege nepavyksta.
Metodai, kurie leistų tą padaryti Lietuvai per brangūs. Mūsų pradėtas neprofesionaliojo mokslo projektas, skirtas stambiųjų plėšrūnų registravimui, tęsiasi. Jei informacijos iš kitų rajonų būtų tiek, kiek iš Šilalės, medžiotojų balsų ignoruoti jau būtų nebeįmanoma.
Linas Balčiauskas, Gamtos tyrimų centras
Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija
