Šiandien aiškinamės, kokiomis sąlygomis ir kokiu tikslu yra vykdoma pagrindinio Lietuvos zoologijos sodo veikla, ar ir judėjimai, nukreipti prieš šias įstaigas, yra pagrįsti.
Trys tikslai – visi ne komerciniai?
Anot Lietuvos Zoologijos sodo komunikacijos ir edukacijos skyriaus vedėjos Linos Andriuškaitės, jų įstaiga yra išsikėlusi tris pagrindinius tikslus: saugoti gyvūnus, organizuoti ir skatinti visuomenės švietimą biologinės įvairovės išsaugojimo srityje bei vykdyti mokslinį tiriamąjį darbą.
Daugeliui lankytojų greičiausiai nėra žinoma, kad Lietuvos Zoologijos sodas ne tik laiko, prižiūri, veisia ar eksponuoja laukinių ir kitų gyvūnų kolekciją, tačiau ir dalyvauja tarptautinėse veisimo programose, bendradarbiauja su kitais zoologijos sodais ar švietimo įstaigomis, viešina gamtosaugos ir mokslo žinias visuomenei, organizuoja renginius ir vykdo kitą šviečiamąją veiklą.
„Per 2016-uosius metus pasiekėme puikių rezultatų, atspindinčių mūsų išsikeltus tikslus: suorganizavome 269 edukacinius užsiėmimus ir virš 20 renginių, priėmėme 28 studentus atlikti praktiką, o šiemet į gamtą išleidome lūšį, 72 balinius vėžlius ir tai dar ne viskas“, – pasakoja L. Andriuškaitė.
Negana to, Lietuvos zoologijos sodas yra įsitraukęs į Europos nykstančių gyvūnų rūšių programas (toliau – EEP), kurios pripažintos intensyviausiu rūšių populiacijos valdymo būdu. Kiekviena EEP programa turi atskirą, tik jai priskirtą koordinatorių, kuris privalo turėti atitinkamą specializaciją ir išsilavinimą gyvūnų veisimo srityje ir gali konsultuoti gyvūnų išsaugojimo klausimais.
Šis koordinatorius renka informaciją apie visas Europos zoologijos soduose ir akvariumuose laikomas gyvūnų rūšis, fiksuoja gyvūno kilmės duomenis, atlieka demografines ir genetines analizes ir kasmet ruošia naujų rūšių planą. Pagal šį planą yra teikiamos rekomendacijos dėl gyvūnų rūšių veisimo.
„Lietuvos zoologijos sodas dalyvauja 13-oje programų, išsaugančiose šias rūšis: jūrinio erelio, perukuotosios tamarinos, karčiuotojo vilko, ūdros, manulo, irbio, amūrinio tigro, lyguminio tapyro, turkmėninio kulano, mažojo hipopotamo, rotšildo ir tinklinės žirafos bei stumbro“, – papildo L. Andriuškaitė.
Sulaukia ir kritikos
Lietuvos zoologijos sodas – ne išimtis pasaulinėje praktikoje, jie taip pat sulaukia kritikos strėlių tiek iš lankytojų, tiek iš gyvūnus saugančių organizacijų.
„Visų pirma, mūsų organizacija, taip pat kaip ir daugelis pasaulinių tokio tipo organizacijų, prisideda prie nuomonės, kad zoologijos sodų veikla nėra niekaip susijusi su švietimu ar gyvūnų išsaugojimu. Pastebime, kad tokios įstaigos remontuoja tik fasadus ir atlieka kitus veiksmus, kurie yra iš principo skirti pritraukti lankytojams, t.y. padidinti biudžetui“, – pradeda Brigita Kymantaitė, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė.
Ji taip pat priduria, kad jų organizacija gauna ne vieną ir ne du skundus iš Lietuvos zoologijos sodo lankytojų, ir atskleidžia, kad šiuos skundus rašo ir patys.
„Pagrindinis lankytojų skundų turinys – tai abejonės, ar gyvūnai yra laikomi tinkamomis sąlygomis. Šie skundai ypač suaštrėja pakitus orams, tai yra stipriai palijus ar pašalus. Taip pat žmonės kreipiasi teiraudamiesi, ar gyvūnai gauna pakankamai maisto, jei kuris iš jų pasirodo per liesas. Yra ir dar pastabesnių gyventojų, kurie kreipiasi į mus pasidomėję apie kiekvieno iš gyvūnų įpročius ir pomėgius, pavyzdžiui, sulaukėme skundo, kad ruonis laikomas ypač mažame, jam netinkamame, baseine“, – papildo B. Kymantaitė.
Paklausta, ar sulaukiami skundai yra realūs, Lietuvos zoologijos sodo komunikacijos ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Andriuškaitė atsako, kad jų organizacija girdi išsakomą kritiką, kuri juos motyvuoja stengtis dar labiau gerinti gyvūnams sąlygas, nei leidžia dabartinės galimybės.
Tačiau L. Andriuškaitė taip pat priduria, kad Lietuvos zoologijos sode gyvenančiais gyvūnais rūpinasi profesionali darbuotojų komanda, patyrę zoologai ir veterinarai, ypač kruopščiai prižiūrintys gyvūnus jų prižiūrėtojai.
„Sode esantys gyvūnai gauna subalansuotą ir būtent jiems tinkamiausią maistą, atitinkantį randamą natūralioje gamtoje. Maisto racionai yra sudaromi specialistų ir nuolat peržiūrimi, tobulinami atsižvelgiant į gyvūno gerovę. Zoologijos sode besilankantys žmonės gali matyti voljeruose pridėto maisto ir patys įsitikinti, kad gyvūnai nebadauja, o priešingai, gauna visavertį pašarą. Pavyzdžiui šiauriniai elniai gamtoje minta Islandine kerpe, tad siekiant užtikrinti sode gyvenančių šiaurinių elnių visavertę mitybą iš Suomijos parsisiunčiame Islandinę kerpę būtent mūsų elniams“, – pasakoja L. Andriuškaitė.
Abejonėms išsklaidyti Lietuvos zoologijos sodas taip pat kviečia visus norinčius sužinoti, kaip dirba gyvūnų prižiūrėtojai, atvykti patiems ir sudalyvauti mokomosiose programose, ekskursijose. „Papasakojus ir parodžius iš vidaus, kaip dirba zoologijos sodas, kiek darbo įdeda darbuotojai, žmonių nusiteikusių prieš zoologijos sodą pozicija sušvelnėja, o dažnas net kardinaliai pakeičia nuomonę“, – teigia p. Lina.
Lietuvoje rūpinamasi egzotiniais gyvūnais?
Nepaisant vykdomų gyvūnų išsaugojimo programų, viena iš pagrindinių kritikos rūšių, nukreiptų prieš Lietuvos zoologijos sodą (bei kitas tokio tipo įstaigas) yra susijusi su egzotinių gyvūnų priežiūra ir išsaugojimu.
„Pažiūrėjus gyvūnų kolekcijas, jas sudaro 10-7 proc. nykstančių rūšių, kurias reikia saugoti, o visa yra kita tiesiog egzotika, kuri neturėtų rūpėti lietuviams. Lietuviams turi rūpėti vietinių rūšių saugojimas, o apie jas visuomenė nieko nežino“, – teigia Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Šios organizacijos vienas iš siūlomų sprendimų, kaip palengvinti nelaisvėje laikomų gyvūnų būklę, yra pertvarkyti Lietuvos zoologijos sodą į nacionalinį gamtos parką su lietuviškomis gyvūnų rūšimis ir tikrąja edukacija, kad paskirtis būtų aiški ir mokomoji.
Ponia Kristina, periodiškai besilankanti Lietuvos zoologijos sode su savo sūnumi, reaguoja skeptiškai į tokią galimą pertvarką: „Mes su šeima neturime galimybės išvažiuoti į egzotines šalis ir stebėti šių gyvūnų ten, o įvykdžius tokius pakeitimus, mano vaikas nebeteks galimybės kada nors pamatyti, kaip atrodo žirafa“, – teigia moteris.
Ji taip pat priduria, kad pasisako už lietuviškų rūšių išsaugojimą, ir norėtų, kad jos sūnus sužinotų daugiau apie vietinę florą ir fauną, tačiau nemano, kad būtini kraštutinumai: „Kam panaikinti viską, kas dabar yra atvežta, jeigu galima būtų tiesiog papildyti gyvūnų kolekcija ar išplėsti edukacijas“, – samprotauja p. Kristina.
Sprendimo ieškos bendradarbiaujant
Įvertinus visų pašnekovų pozicijas, kyla klausimas – kaip rasti bendrą, geriausią sprendimą, kuris būtų palankus Lietuvos zoologijos sodo gyventojams, jo lankytojams ir organizacijoms, besirūpinančioms laikomais nelaisvėje gyvūnais?
Atsakymą pateikia Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė: „Bendradarbiaudami su Lietuvos Aplinkos ministerija, pasiekėme, manome, itin gero rezultato – Aplinkos ministras įsakė sudaryti darbo grupę, kurios nariai būsime mes, Lietuvos zoologijos sodo atstovai ir Aplinkos ministerijos atstovai. Šios darbo grupės pagrindiniai tikslai bus peržiūrėti teisės aktus, gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimus, teikti pasiūlymus dėl gyvų laukinių gyvūnų, sudarančių kilnojamąją parodą, viešo komercinio naudojimo ribojimo reglamentavimo, o taip pat dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiamų naudoti (laikyti) laukinių gyvūnų rūšių sąrašo sudarymo“.
