Lauko 2-ojo kaimo ūkininkas Antanas Tupčiauskas prieš kurį laiką prarado du vos prieš dvi dienas atsivestus veršelius. Jie su dar bemaž 30-ia galvijų buvo prie namų esančioje ganykloje, aptvertoje elektriniu piemeniu.
Ūkininko banda ir anksčiau nukentėdavo nuo vilkų, tačiau Antaną stebina plėšrūnų elgesys: „Anksčiau gyvulių papjaudavo tik rudenį, o dabar įsisuko jau pavasarį. Tai kas bus toliau? Net buliai veršelių neapgynė.
Nieko vilkai nebebijo – nei žmogaus, nei burzgiančio traktoriaus. Per daug tų vilkų yra.“
Girėnų kaimo gyventojai irgi patyrė ne vieną pilkųjų plėšrūnų išpuolį. Prie pat kelio Kybartai–Vištytis gyvenantis ūkininkas pasakojo, kad vilko prie pat namo užpultą veršį pavyko išgelbėti.
„Naktį išgirdome baisų bliovimą. Išpuoliau į lauką ir matau, kad vilkas įsikirtęs veršeliui į uodegą. Pabijojau artintis, sėdau į automobilį, įjungiau žibintus, ir tik tada vilkas paleido veršelio uodegą.
Šiaip ne taip su veterinaro pagalba veršį išgelbėjome“, – pasakojo ūkininkas, ne sykį pats su vilkais susidūręs akis į akį.
Vyras pasakojo, jog apylinkių gyventojai griebiasi įvairiausių būdų, kad apsaugotų galvijus.
Jie stato nuo saulės įsikraunančius žibintus, kurie šviečia per naktį, o aptvarus apkarsto raudonais skudurais, varpeliais, šaudo petardas.
Tačiau nei šios priemonės, nei vadinamieji elektros piemenys ir net tigro mėšlas neatbaido grobio ieškančių vilkų.
„Jie net kieme pririštus šunis pjauna be baimės. Vilkai pasidarė naminiai“, – su nuoskauda kalbėjo ūkininkai.
Meiliūnų kaime ūkininkaujantys Rasa ir Sergejus Gavrilovai augina 25 galvijus. Anksčiau vilkai jų bandai pridarė didžiulių nuostolių.
„Vilkų tik daugėja. Mūsų apylinkėse nėra kiemo, kad nebūtų nuo jų nukentėję. Suprantu, kad yra kvotos, bet jei Europos Sąjunga saugo vilkus, kodėl nepadeda žmonėms jų saugotis? Vilkų interesai yra aukščiau ūkininkų?“ – teigė „Lietuvos rytui“ Sergejus.
Šiems ūkininkams pasisekė. Jau treti metai į jų ganyklas vilkai nekelia kojos.
„Esame labai dėkingi vilkus globojančiai organizacijai už eksperimentinę tvorą. Jos juostomis teka elektra, joks gyvūnas nepatenka į aptvarą, nors pėdsakų matėme, – pasakojo Rasa. – Ši tvora kainuoja labai brangiai.
Patys apsitvėrėme dar didesnį plotą, nusipirkome Lenkijoje, nes Lietuvoje ji brangesnė. Vieno hektaro aptvaras kainavo apie 3 tūkst. eurų, bet dabar jau nebeprarandame galvijų.“
