Vilniuje įsikūrusi V.Tomaševičienė yra Lietuvos ultrabėgimo rinktinės narė. Ji du kartus jau yra dalyvavusi 100 kilometrų plento, po kartą – bekelės („trail“) pasaulio bėgimo čempionatuose.
O prieš mėnesį Prancūzijoje vykusiose 24 valandų bėgimo Europos pirmenybėse Viktorija pagerino Lietuvos rekordą – per parą nubėgo 195 kilometrus ir 199 metrus.
Sunku patikėti, kad tokias ištvermės galimybes demonstruojanti moteris sportuoti pradėjo vos prieš penkerius metus.
O viskas prasidėjo dar įdomiau – nuo to, kai Viktorija su vyru Juliumi ir dviem dabar jau paaugliais vaikais nusprendė iš prieglaudos namo parsivesti šunį.
„Nežinau, kaip su juo buvo elgiamasi iki tol, bet kai jį paėmėme, jis buvo visai nebendraujantis, išsigandęs, nuo pavadėlio paleistas iškart pabėgdavo. Tai itin aktyvus kurtsharų veislės šuo.
Šiems šunims reikia labai daug fizinio krūvio. Tada jam buvo pustrečių metų – pats jėgų žydėjimas“, – apie tuomet naują namų gyventoją ėmė pasakoti V.Tomaševičienė.
Vien pasivaikščiojimo lauke šuniui neužtekdavo. Net ir po 3 valandų, praleistų lauke, namuose jis toliau siautėdavo. Dar jis turėjo ypač bjaurią savybę – labai tąsydavosi pririštas.
Jis niekada neidavo greta. Viktorija šyptelėjo, kad iki šiol šios komandos jis nesupranta.
„Jis tempdavo mane kaip beprotis. Pavedžioti šunį būdavo tikras iššūkis. Rankas net paskausdavo, nes jis sveria apie 30 kilogramų. Nors buvo daug vargo, net nekilo minties jo atsisakyti.
Juk norėjome šuns ir reikėjo prisiimti atsakomybę, kad ir koks jis būtų. Juk jis iki mūsų išgyveno daug streso, o vėl jį numesti būtų buvę nežmoniška“, – patikino moteris.
Tad ji internete ėmė ieškoti informacijos, kaip sumažinti tą šuns tempimą. Taip Viktorija sužinojo apie šunų kinkinių sportą, kuriame keturkojai kaip tik skatinami tempti kuo stipriau.
Kuo labiau toks šuo tempia, tuo jis geresnis. Ir Viktorija pagalvojo – tai kaip tik vieta jai ir jos šuniui.
Šunų kinkinių sporte yra tokia rungtis – bėgimas su šunimi. Žmogus juosiasi diržą, kuris tempimo poveikį silpninančiu lynu yra sujungtas su petnešomis, uždedamomis šuniui.
Šuo bėga priekyje ir tempia iš paskos bėgantį žmogų. Šuo žmogui palengvina bėgimą.
„Pagaliau šuns niekas nebarė, kad jis tempia, todėl ir jis puikiai jautėsi. Iki tol parkuose ar per dresūros pamokas sulaukdavau tik užuojautos.
O dabar jį ėmė girti kiti dalyviai: „Koks geras šuo, kaip rauna!“ – nauju sportu tada susižavėjo moteris.
Taigi bėgioti ji pradėjo per šunį. Distancijos šiame sporte trumpos – 3 arba 5 kilometrai. Pirmus metus Viktorija bėgiojo tik su šunimi, o antraisiais pabandė bėgti viena. Ėmė ilginti atstumą. Taip prieš trejus metus Viktorija įveikė pirmąjį maratoną. Vėliau nubėgo dar du.
Viktorijai nebuvo svarbu pagerinti laiką, per kurį įveikia maratoną, – ją užvaldė azartas pasitikrinti, kiek kilometrų gali įveikti.
Ultrabėgimų distancijos prasideda ten, kur baigiasi maratono riba, – 42 kilometrai ir 195 metrai. Per pirmąjį ultrabėgimą Viktorija įveikė apie 53 kilometrus.
Kirtusi finišo liniją ji šalia buvusiems bėgikams garsiai pareiškė, kad tikrai dar tiek pat nenubėgtų ir nesupranta, kaip tai daro kiti.
„Vienas bičiulis pajuokavo, kad tiek pat juk bėgti nereikėtų, o trimis kilometrais mažiau. Juokas juokais, bet tais pačiais metais jau pati įveikiau 100 kilometrų“, – nusijuokė Viktorija.
Moteriai kol kas sunku atsakyti į klausimą, iš kur tiek jėgos ir ištvermės ji turi. Ir vis dar atranda naujų savo galimybių.
Ankščiau ji net neįsivaizdavo, kaip galima eiti visą parą, o prieš mėnesį bėgo 24 valandas.
Dabar Viktorija jau nekantrauja išbandyti 160 kilometrų kalnų bėgimą. Ten jai tektų bėgti net ilgiau nei parą.
V.Tomaševičienė tikino, kad Lietuvoje ilgai dirbančių ir didelę patirtį turinčių ultrabėgimo trenerių nėra. Mat ilgesni už maratoną bėgimai nėra įtraukti į olimpiadą, todėl ne itin populiarūs pasaulyje.
Pastaruoju metu Lietuvoje atsiranda gerų ultrabėgikų, kurie sėkmingai pasirodo tarptautinėse varžybose. Susidomėjimas mūsų šalyje šiuo sportu išaugo kartu su bekelės („trail“) bėgimų išpopuliarėjimu.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
