Kitą dieną po nuosprendžio paskelbimo susisiekėme su Roko motina Audra Švediene, gyvenančia Vilkaviškio rajono Šiaudiniškių kaime. Ji sunkiai tramdė ašaras: „Vakar dalyvavau teismo posėdyje. Man labai skaudu, kad Roko žudikas po dešimties metų išeis į laisvę ir grįš namo, o sūnus negrįš niekada. Nėra dienos, kad jo neprisiminčiau, ir man vis rodos, kad jis turi pareiti namo...“
A.Švedienė papasakojo, kad Rokas visuomet buvo linksmas, geras ir smagiai žaisdavo su mažąja sesute, su kuria buvo labai artimas. Sesutei dabar septyneri. Kai mama kartais nesusilaikiusi pravirksta, mergytė klausia: „Tu ir vėl prisiminei brolį?“
Iš viso A.Švedienė su vyru susilaukė aštuonių vaikų, iš kurių dabar likę septyni. Yra dar vienas vyresnis sūnus, kuris yra sukūręs šeimą ir gyvena atskirai. Be septynmetės, kartu su motina gyvena 10, 11, 17 ir 18 m. dukros, o vyriausioji studijuoja kolegijoje.
Moteriai prieš trejus metus buvo diagnozuota onkologinė liga. Po sūnaus laidotuvių jos būklė labai pablogėjo. Moteris prisipažino: „Liga iš kepenų persimetė kitur. Buvau gydyta chemoterapija, dabar geriu vaistus, vis važinėju į onkologinį institutą Kaune. Gerai, kad vyresnės dukros, kurios yra pilnametės ir turi vairavimo teises, mane ten nuveža. Turiu pirmos grupės invalidumą, kartais jaučiuosi tikrai blogai. Bet nenoriu nuleisti rankų, juk dar yra jaunesnių mergaičių, kuriomis reikia pasirūpinti.“
Savo finansine padėtimi moteris nesiskundė – sakė, kiek gauna pinigų už savo negalią ir už vaikus, tiek ir užtenka. Apsirengti turi ką, ir maistui pakanka.
Vyras šeimai nepadeda. Jie susituokę jau 25 metus. Seniau viskas klostėsi gerai, bet prieš šešerius metus vyras pradėjo smarkiai gerti. Išgėręs jis tampa agresyvus, taigi situacija tapo komplikuota. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Moteris dokumentus padavė dar praėjusį rudenį, bet skyrybos vykta lėtai, gal dėl to, kad moteriai atstovauja valstybės skirta advokatė, kuriai nereikia mokėti.
Vyrui šiuo metu uždrausta artintis prie namų, bet birželio pabaigoje ši nutartis nustos galios, ir moteriai baisu, kad neprognozuojamas vyras tuomet vėl turės teisę ateiti į namus. Gyventi jis turi kur, ir moteriai labai norėtųsi skyrybų procesą paspartinti, kad vyras pas šeimą grįžti negalėtų.
„Kabinuosi į gyvenimą iš paskutiniųjų, o kai nuo jo pasijuntu visai pavargusi, primenu sau, kad turiu puikias dukrytes, kuriomis turiu pasirūpinti“, – sakė A.Švedienė.
Mama labai rūpestinga
Šiaudiniškių kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Senkuvienė sakė: „Ši daugiavaikė šeima – gera ir stipri, tokia, kokių reta. Turiu omenyje Audrą ir jos vaikus.
Nors moteris sunkiai serga, dukromis labai rūpinasi. Jos dukros, kurios lanko mokyklą, yra labai kūrybingos ir gerai mokosi.
Ne kartą klausiau Audros, ar jai mūsų bendruomenė galėtų kuo padėti, juk jos šeimos situacija tikrai sudėtinga. Ji visuomet atsakydavo, kad pagalbos nereikia.“
Tragedijos aplinkybės
Kaip antradienį rašė lrytas.lt, Roko žūtis buvo labai netikėta. Jis buvo užpultas pernai birželio 18 d., kai su dviem draugais stovėjo kelkraštyje prie automobilio netoli savo namų.
Prie jų sustojo kitas automobilis, kuriame kartu su dviem bendrakeleiviais važiavo įkaušęs Edgaras Arla.
Jis tą dieną buvo nusiteikęs agresyviai ir Rokui bei dar vienam vaikinui nei iš šio, nei iš to sudavė kumščiu į galvą.
Rokas krito, trenkėsi galva į asfaltą ir mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis.
