Nužudytoji mažiausiai penkerius metus sunkiai sirgo, nevaikščiojo, jai buvo reikalinga nuolatinės slauga. A.Jegorovo teigimu, jis buvo vienintelis, kuris ją prižiūrėjo.
Motinos nužudymu įtariamas vyras yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Iki gegužės pabaigos jis dar turėjo darbą. Elektroninėje erdvėje A.Jegorovas nurodo, kad yra šachmatų treneris, vertėjas.
Tai – ne vienintelė šalį sukrėtusi tragedija, kurios metu būtent šachmatininkas brutaliai nužudo artimą žmogų.
2014 metais garsus šachmatininkas Vytautas Šlapikas Ukmergėje savo vaikų akivaizdoje peiliu subadė žmoną. Jauna moteris šaukėsi pagalbos sakydama, kad sutuoktinis po butą vaikšto su peiliu ir grasina, todėl policija netruko vykti į butą.
Išlaužę duris tada jie rado kraujo klane gulinčią peiliu žiauriai subadytą A.Šlapikienę – durtinėmis žaizdomis buvo nusėtas visas jos kūnas: krūtinė, šonai, kaklas.
Kambario, kuriame buvo išvartyti visi baldai, kampe policininkai išvydo susigūžusius ir verkiančius du vaikus: penkerių metų mergaitę ir dvejais metais jaunesnį jos brolį.
Psichoterapeutas: „Pomėgiai nesusiję su agresija“
Šie kraupiomis tragedijomis pasibaigę įvykiai iškėlė diskusiją viešojoje erdvėje – kodėl būtent šachmatininkai padarė tokius nusikaltimus? Gal nuolatinis susikaupimas galvojant kelis žingsnius į priekį šachmatų partijoje bei žaidimų metu būtinas loginis mąstymas, strategijų kūrimas bei emocijų slopinimas ir paskatina vėliau išlieti pyktį artimųjų rate?
Psichoterapeutas Olegas Lapinas įsitikinęs, kad dėl brutalių nusikaltimų kalta ne pasirinkta sporto rūšis ar laisvalaikio praleidimo būdas, o agresijos slopinimas. „Tie, kurie neišreiškia pykčio žodžiais, nepasako, kas juos siutina, pykdo ar erzina, yra lyg tiksinti bomba“, – įsitikinęs pašnekovas.
O.Lapinas sakė, kad šachmatininkų yra įvairių, kai kurie – net ne uždari, o itin atviri žmonės, linkę bendrauti su aplinkiniais.
„Šachmatininkai būna ir choleriški, ir flegmatiški. Ši veikla niekaip nesusijusi su temperamentu.
Reikėtų pastebėti, kad net ir uždaras žmogaus būdas ne visada priveda prie agresijos.
Agresyvumas susijęs su agresijos slopinimu, tačiau jis būdingas tiek uždariems, tiek atviriems, demonstruojantiems gerumą ir meilę.
Tų, kurie išsako savo jausmus, tikėtina, neištiks agresijos protrūkis. Tam tikri pomėgiai arba temperamentas niekaip nesusiję su agresija. Yra itin agresyvių ekstravertų bei uždarų introvertų“, – aiškino O.Lapinas.
Tai, kad keli šachmatininkai padarė žiaurius nusikaltimus, yra tik atsitiktinumas. „Loginis mąstymas, kelių žingsnių numatymas į priekį ar nuolatinis susikaupimas niekaip neskatina ir neslopina agresyvumo“, – kalbėjo psichoterapeutas.
