Tačiau ką mes žinome apie dabartinę, vadinamąją Z kartą? Kokios pagrindinės šios kartos vaikų savybės? Kas jiems labiausiai patinka – matematika, lietuvių kalba, sportas, ar informatika?
Kaip šiuolaikinius vaikus sudominti, kokie yra jų mėgstamiausi užsiėmimai ir kaip geriausiai būtų su jais bendrauti - pokalbis su edukologe Austėja Landsbergiene:
- Kas rūpi dabartiniams vaikams bei kaip veikia jų mąstymas?
- Šiuolaikinė karta išsiskiria tuo, kad jos atstovams niekada nereikėjo ieškoti informacijos. Jie puikiai įvaldę technologijas ir nepažįsta pasaulio be interneto bei išmaniųjų telefonų. Jie lygiai taip pat kaip ir mes augo girdėdami apie terorizmą bei ekonominę krizę ir turi labai tvirtą teisingumo jausmą.
Šiai kartai reikia nuolatinio grįžtamojo ryšio. Kodėl? Todėl, kad jie pratę iškart gauti atsakymus: „Google“, trumpoji žinutė draugui – jie nori atsakymo būtent dabar ir turi priemones bei būdus, kaip tą atsakymą gauti. Be to, šie vaikai aktyviai dalyvauja suaugusiųjų gyvenime ir bręsta ne pagal metus. Pavyzdžiui, net 30 proc. „Posnick ir Goodwin“ apklaustų moksleivių teigė, kad jiems nerimą kelia tėvų finansinė situacija.
Šie vaikai tiki, kad jie gali pakeisti pasaulį, todėl svajoja apie profesijas, kurios padės įgyvendinti šį tikslą. - Kaip dabartinės, vadinamosios Z kartos mokinių pomėgiai atsispindi pamokų metu? Kokios pamokos jiems patinka?
- Jie nori mokytis iš tokių mokytojų, kurie nesėdi dramblio kaulo soste, o yra mentoriai, bendradarbiaujantys su jais ir bendraujantys pagarbiai, atsižvelgiantys į jų nuomonę bei išklausantys.
- Su kokiais mokymosi iššūkiais susiduria šiuolaikiniai vaikai apskritai?
- Kadangi vaikai nori gauti rezultatą tuoj pat, jiems kartais sunku jo laukti, o mokantis, deja, to laukti tenka visada. Taigi šios kartos vaikus reikia mokyti, kad ne viskas pasiekiama akimirksniu, kad tam, jog sulauktum apdovanojimo, tenka ir padirbėti. Šios kartos vaikus reikia sąmoningai to mokyti. Ar tai įmanoma? Žinoma! Tiesiog mes turime suprasti, kad tai, kas mums buvo savaime suprantame, jiems tikrai nėra.
- Ar mokiniams vis dar tinka tos metodikos, pagal kurias mokėsi jų tėvai, seneliai? Kokių yra tų senųjų sistemų trūkumai, kurie šiandien tobulinami ar keičiami? Galbūt yra tam tikrų įsisenėjusių dalykų ar įpročių, kurių seniai nebereikia šiuolaikinėje mokykloje?
- Žinoma, kad netinka. Mes kalbame apie visiškai skirtingas kartas! Ir tos kartos nėra skirtingos vien tuo, kad tai yra žmonės, gimę skirtingu metu. Mes kalbame apie kitaip mąstančius, kitaip pasaulį matančius individus. Turėtume eilinį kartą pradėti nuo savęs ir keisti savo mentalitetą: tai, kas buvo taikyta kažkada ir net ne dėl mokinių gerovės, seniai prarado savo vertę. Pradėti reikėtų nuo to, ko apskritai yra tikimasi iš mokinio – tik taip jis išmoks daugiau tikėtis pats iš savęs. O tai, kaip bežiūrėsi, yra daug svarbiau nei mokyti šiuolaikinį vaiką informacijos paieškos – juk tą jo kartos atstovas ir taip moka.
- Ar šiandien vis dar aktualūs ir naudingi tokie mokymosi būdai kaip „mokymasis mintinai“?
- Mokymasis mintinai pats savaime nėra blogis, tačiau jo svarba tikrai nebėra tokia pati, kaip buvo tada, kai knygų buvo vienetai ir jas mokėti mintinai buvo vertybė. Manau, visi puikiai suprantame, kad gyventi daug paprasčiau, jei nereikia skaičiuotuvo tam, kad paskaičiuotume arbatpinigius, tačiau suvokiame juk ir tai, kad vis dėlto galime įsijungti tą skaičiuotuvą, kuris yra telefone. Taigi, viena vertus, yra dalykų, kuriuos išmokus mintinai mūsų gyvenimas bus paprastesnis, tačiau, kita vertus, jie akivaizdžiai nebetenka tokios svarbos, kokia buvo, tarkim, prieš šimtą metų.
- Vis dažniau kalbama apie tai, kad Z kartos vaikus reikia labiau įtraukti į mokymosi procesą, ieškoti naujų būdų juos sudominti. Kaip viena iš tokių būdų minima „mokymosi tiriant“ metodika, pagal kurią parengtus mokymosi komplektus „Atrask“ jau pristatė leidykla „Šviesa“.
Mokymasis tiriant – tai metodika, kurią taikant mokiniai skatinami neapsiriboti vien faktų ir formulių įsiminimu, bet mokytis mąstyti, samprotauti, ieškoti informacijos, ją apdoroti, interpretuoti, įvertinti, atrasti įvairių problemų sprendimus. Kaip manote, ar tokia metodika gali būti aktuali Z kartos vaikams?
- Be jokios abejonės! Z kartos vaikai nori patys dalyvauti procesuose, jie įsitraukia tada, kai jaučia vidinę motyvaciją. Mūsų, pedagogų, tikslas, yra užkurti tą vidinę motyvaciją. Šių dienų pedagogų didžiausias iššūkis yra tas, kad jie nėra šių laikų čiabuviai: pavyzdžiui, visos tos technologijos jiems yra naujovė, jie yra jų imigrantai, tad dažnai Z kartos vaikai išmano apie jas daugiau ir jaučiasi laisviau, nei patys pedagogai.Šie vaikai skiriasi ir tuo, kad juos augina vyresni tėvai, nei anksčiau, o dažnai tie tėvai būna išsiskyrę. Tėvai, jausdami kaltę dėl to, kad leidžia mažiau laiko su vaikais (nes daug dirba), kad yra išsiskyrę, stengiasi visais įmanomais būdais apsaugoti savo vaikus nuo bet kokių nemalonių pojūčių. Ką tai lemia? Tai lemia tai, jog šios kartos vaikai turi išteklius ir pakankamai iniciatyvos, tačiau patiria per mažai nesėkmių, kad iš tiesų įgyvendintų savo planus ir gebėtų atkakliai jų siekti.
- Ar šią metodiką galima naudoti dėstant tas pačias pamokas šios kartos mokiniams? Kaip? - Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad anksčiau jaunimas priklausė nuo tėvų ir nuo pedagogų, o dabar visa tai, ko reikia, jie gali gauti patys, todėl itin svarbu pasinaudoti tuo vaikų savarankiškumu ir jį skatinti.
Manoma, kad šiems vaikams reikia suteikti kuo daugiau lankstumo, kuo daugiau galimybių spręsti patiems. Dėl to ypač svarbu mokytis mąstyti, ieškoti informacijos, ją apdoroti, interpretuoti, įvertinti, atrasti įvairių problemų sprendimus.
- Ar šios, dabartinės kartos vaikai turi kokių nors privalumų, kuriuos galima išnaudoti jų naudai (edukuojant juos) ar savybių, į kurias „mokytojaujant“ būtina atsižvelgti (pvz., greitas informacijos apdorojimas, „multi-tasking‘as“ ir pan.)?
- Kai kurie mokslininkai teigia, kad ši karta bus pati protingiausia – protingesnė už visas prieš jas buvusias. Taip spėjama todėl, kad jie nuo lopšio apdoroja didžiulius informacijos kiekius. Juk visi esame girdėję, jog šiandienos vaikai per savaitę apdoroja tiek informacijos, kiek XVIII amžiuje žmogus apdorodavo per visą gyvenimą! Ar mes apskritai suprantame, su kokiais vaikais mes dirbame? Man kartais net šiurpuliukai bėgioja, kai pagalvoju, kokie jie fantastiški.
- Ko niekada nereikėtų daryti, siūlyti ar prašyti šiuolaikinių vaikų?
- Neverskime šių vaikų daryti to, kas neturi prasmės, vien todėl, kad „to reikia“. Jie nori pagrindimo ir paaiškinimo. Bet su šiais vaikais tikrai galima susitarti. Visų pirma, reikia būti nuoširdiems, nes vaikai tą pajaučia ir supranta. Liaukimės infantilizavę vaikus ir galvoję, kad jie nesupranta, jog jiems kažkas per sudėtinga. Vaikams viską įmanoma paaiškinti, ir juo labiau būtent šios kartos vaikams, kurie bręsta anksčiau, nei visos ankstesnės kartos.
Tikiu, kad vyresnių kartų tėvams ir mokytojams šie vaikai gali atrodyti per daug pasitikintys savimi ir pasipūtę, tačiau, manau, mums reikia pasistengti juos suprasti. Pasikalbėjusi su paaugliais visada jaučiuosi pakylėta, nes jie yra protingi, jie iš tiesų siekia prasmės savo gyvenime, jie nori pakeisti pasaulį ir tiki, kad iš tiesų tai padarys. Manau, kad negalime to neįvertinti. - Kaip Z kartos vaikai atrodys ir mąstys ateityje? Kaip vyks jų branda, kaip galėtų išsidėstyti jų prioritetai? - Reikia įsisąmoninti tai, kad šios kartos žmonės įsitrauks į veiklą tik tada, jei matys prasmę. Be to, reikia suprasti ir tai, jog būtent tarp šios kartos individų labai lengvai atsiranda atotrūkis – ir čia kalbu ne tik apie gebėjimą naudotis technologijomis. Esmė ta, kad vis didesnę vertę įgauna gebėjimas kritiškai mąstyti, mokėjimas spręsti problemas bei kūrybiškumas. Kuo mažiau gebėjimų turės žmogus, tuo mažesnė tikimybė, kad jis priklausys ateities elitui.
Tuo metu šios kartos darbuotojams itin svarbu pasakyti, ko iš jų tikimės. Be to, darbdaviai turi suprasti, kad šios kartos darbuotojus reikia mokyti asmeninės atsakomybės, problemų sprendimo ir komunikacijos. Šiandien apskritai neįmanoma apsieiti be nuolatinių mokymų. Darbuotojams reikia itin struktūrizuotų ir aiškiai apibrėžtų vaidmenų – tada jie drąsiai imasi darbo ir paprastai pasiekia puikių rezultatų.
