Įsigalėjo lėtinės ligos
Gydytojas vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas sako, kad problemų lietuvių vaikai, kalbant apie mitybą, iš tiesų turi. Jos nėra tokios didelės, kaip Afrikos šalyse ar JAV, tačiau pavojaus varpais medikai skambina jau dabar.
„Čia yra kitokio pobūdžio problemų: daugėja alerginių ir autoimuninių ligų. Tai lėtinės ligos, kurių išgydyti nepavyksta, įmanoma tik medikamentais šiek tiek suvaldyti simptomus“, – teigia medikas.
Šiuo metu specialistai mano, kad daugelis šių ligų prasideda vaikystėje ir ne veltui dabar didelis mokslinis susidomėjimas yra nukreiptas į pirmąsias 1000 žmogaus gyvenimo dienų.
„Tai yra 9 nėštumo mėnesiai bei dveji pirmieji gyvenimo metai. Galvojama, kad šiuo periodu mes padedame pagrindą savo sveikatos būklei. Deja, šį periodą vis dar sunkiai valdome. Nežinome, ką tiksliai duoti valgyti, kokioje aplinkoje gyventi, kokiais drabužiais rengti. Viskas tik tyrinėjimų stadijoje. Tačiau net neabejojama, kad 1000 pirmųjų gyvenimo dienų turi didžiulę reikšmę“, – tikina jis.
Pasak V. Urbono, maisto alergijos šiuo metu yra 3-5 pirmųjų gyvenimo metų rykštė. Jos dažniausiai pasireiškia vadinamuoju atopiniu dermatitu arba žarnyno, virškinamojo trakto problemomis: kūdikiai gausiai atpylinėja, vemia, viduriuoja, neauga svoris.
„Tai yra labai didelės problemos, kurios kartais yra išaugamos, tačiau neretai perauga ir į kitas sveikatos problemas – kvėpavimo alergijas, astmą, šienligę“, – vardijo gastroenterologas.
Nutukimas ir refliuksas kamuoja vis jaunesnius
Kita opi lietuvių vaikų problema – nutukimas. Šiuo atveju taip pat labai svarbūs pirmieji keleri gyvenimo metai. Medikas pateikia statistiką: jei vaikas iki 10 metų jau yra nutukęs, tikimybė, kad jis toks bus suaugęs yra apie 70 proc.
Šiuo klausimu gydytojui pritaria ir gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė. Medikė sako, kad nutukusių vaikų skaičius šalyje iš tiesų didėja ir nors ne visi tėvai suvokia nutukimą kaip ligą, tą anksčiau ar vėliau padaryti teks.
Kita grupė ligų, kamuojanti vaikus – virškinamojo trakto ligos. Viena iš dažniausių ligų – gastroezofaginis refliuksas.
„Jei 1990 tokių atvejų Santaros klinikų Vaikų ligoninėje turėdavome vos kelis atvejus, šiandien skaičiuojame 300-400 atvejų. Tai yra labai didelis pokytis. Akivaizdu, kad šią problemą išprovokuoja mityba“, – pasakojo V. Urbonas.
Nevalgo pusryčių
Kalbinti specialistai neslėpė, kad vaikai visą gyvenimą tarsi atkartoja tėvus: mokosi iš jų mitybos įpročių, fizinio aktyvumo. O didžiausia problema yra ta, kad tėvai patys dažniausiai prastai valgo. Tai ir nulemia prastus vaikų mitybos įpročius.
„Reikėtų atsigręžti į šeimą ir ten susiformuoja pagrindiniai vaiko mitybos įpročiai“, – sako mitybos specialistas profesorius Rimantas Stukas.
Jam antrina ir gydytojas V. Urbonas: „Jei vaikas ateina iš namų, kuriuose vyrauja prasti mitybos įpročiai ir jam ugdymo įstaigoje pusryčiams pateikiama košė, kurios jis niekada namuose nevalgęs, jis nesupranta, kodėl turėtų tai valgyti. Lygiai tas pats su daržovėmis“, – sako jis.
Pasak R.Stuko dėl pusryčių apskritai gaji problema, kad vaikai jų tiesiog nevalgo.
„Tyrimai rodo, kad rytais valgyti vaikai nenori arba valgo nepakankamai. O nuėję į mokyklą iki pietų ne visuomet išlaukia ir perka tai, ką specialistai nelabai rekomenduoja valgyti vaikams: saldumynų, bandelių, bulvių traškučių“, – sako profesorius.
Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė įsitikinusi, kad tėvai prisideda prie to, kad natūralus mitybinis vaiko ciklas sutrinka jam augant. O pusryčius, pasak gydytojos, valgyti privalu.
„Kiekvienas vaikelis tik gimęs kas tris su puse valandos natūraliai nori valgyti. Toks mūsų cirkadinis dienos režimas. Tačiau augdami mes šį savo biologinį laikrodį sulaužome, iškreipiame.
Per naktį organizme pasigamina endogeninis cholesterolis, kuris su pirma tulžies rūgščių sukaupta porcija per parą yra eliminuojamas į žarnyną. Tai vyksta tik valgant pusryčius. Taigi, ateičiai labai svarbu, kad jei mes valgome pusryčius, padedame reguliuoti cholesterolio kiekį organizme. Tai labai aiškiai pagrindžia, kodėl reikia valgyti pusryčius“, – įsitikinus J.Dobrovolskienė.
Per mažai daržovių ir gero pavyzdžio
V. Urbonas užsiminė apie per mažą daržovių suvartojimą tarp vaikų. Prof. R. Stukas priduria, kad ši problema iš tiesų įsigalėjusi ir tarp suaugusiųjų.
„Mažas daržovių suvartojimas – iš tėvų atėjęs įprotis. Vaikų maitinimo organizavimo intensijos ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose yra geros. Siekis, kad vaikai maitintųsi sveikiau yra ir tai sveikintina. Kaip tai realizuojama – kiek kita kalba“, – teigia profesorius.
Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė, konsultuojanti daug tėvų, auginančių mažus vaikus, įžvelgia dar vieną per mažo daržovių suvartojimo problemos aspektą.
„Tėvai nevalgo su vaikais. Pavyzdžiui, man sako: „Mano vaikas nevalgo daržovių“. Aš tuomet klausiu: „ O jūs valgote daržoves?“ Jei net ir valgote jas kasdien, bet jūsų vaikas to nemato, iš to vaikui jokios naudos. Jei norime ugdyti teisingus mitybos įpročius, reikia prisiminti, kad geriausias mokymo metodas yra pavyzdys“, – priminė specialistė.
Pasak jos, kalbant apie didesnius vaikus, atlikta gana daug tyrimų, kurie įrodo, kad tų vaikų, kurie bent vieną valgymą praleidžia kartu su tėvais, emocinė būklė yra geresnė nei tų, kurie kartu nevalgo.
„Taigi, tuo pačiu mes ne tik padedame formuoti maitinimosi įpročius, bet ir palaikome gerą emocinę vaiko būklę. Žinoma, reikia nepamiršti, kad valgymo laikas nėra skirtas problemoms aiškintis“, – patarė V.Kurpienė.
Per daug saldumynų
Kita problema – saldumynai ir miltiniai patiekalai. Gydytojas gastroenterologas V. Urbonas mano, kad tėvai vaikus prie jų įpratina.
„Nemaltų grūdų košės – sveika, o jei tuos grūdus malame ir padarome miltus – tai jau nėra sveika. Todėl visi sausainiai, traškučiai, riestainiai, bandelės, duona, ypač baltų miltų – nėra sveikas maistas.
Nesu matęs vaiko, kuris nemėgtų blynų. Tačiau tėvai dažnai sako, jei jis nevalgys blynų, ką jis valgys? O aš tuomet visada klausiu: „O jis su blynu rankoje gimė?“ Tuos blynus vaikas pamėgo tada, kai tėvai jam jų iškepė ir davė paragauti. Deja, skanus maistas net visada turi lygybės ženklą su sveiku maistu. O paragavus skanumyno grįžti prie ne tokio skanaus produkto tikrai nesinori.
Tad tėvams nereikėtų pataikauti vaikų skoniui. Geri pavyzdžiai, kai tėvai neduoda vaikams cukraus ar druskos. Tuomet vaikai geria ir paprastą vandenį, jiems nereikia saldžių gėrimų ir apskritai saldaus maisto. O kai vaikas jau pripratęs prie saldaus skonio, „perlaužti“, kad jo nebenorėtų, yra kur kas sunkiau“, – sako specialistas.
V.Kurpienė sako, kad apie cukrų ir jo žalą kalbama labai daug, tačiau yra kita problemos pusė.
„Atsisakome cukraus, tačiau tada duodame medaus, sulčių, vaisių. Tad reikėtų ne drausti, o riboti viską, kas yra saldu.
Nustoti saldinti košes, nustoti į jas dėti vaisių ar džiovintų vaisių, varškėčius valgyti be uogienės. O po tokio valgymo liautis valgyti desertus. Kitaip per dieną susidarys nemenkas kiekis saldaus maisto. Į tai labai svarbu atkreipti dėmesį“, – pataria ji.
Per dažnai užkandžiauja
V. Kurpienė taip pat pat pastebi ydingą užkandžiavimo tendenciją.
„Viena iš klaidų – vaikai valgo ne prie stalo. Jei išeitume į prekybos centrą – pamatytume, kiek mažų vaikų vežimėliuose ką nors kramsnoja. Taip mes vaikui formuojame įproti, kad jei yra nuobodu – reikia kažką užkąsti. Žinoma, labai patogu suirzusiam vaikui vežimėlyje duoti traputį ar sausainį – vaikas užsiėmęs, nurimsta. Tačiau mes ugdome emocinį valgymą, išbalansuojame valgymo režimą.
Kita problema – kai sėdime prie stalo – leidžiame vaikams žaisti. Vaikas tai valgydamas, tai žaisdamas, tai vėl valgydamas, realiai ne pavalgo, o užkandžiauja. Tuomet vaikui sunku suvokti savo sotumo jausmą. Kai jis pavalgo per mažai ir užsižaidžia, jis greitai išalksta ir išvengti užkandžiavimo yra labai sunku. Arba vaikas prisivalgo, nes nejaučia, kad jau gana“, – sako sveikos mitybos ekspertė.
Jai pritaria ir gydytoja J.Dobrovolskienė, pridurdama, kad užkandžiai kartais tampa valgymais, tad ir suvartojamo maisto kiekis yra labi svarbus.
„Iš tiesų dar viena didžioji problema – užkandžiavimai. Vaikai nežino, kiek kartų per dieną valgė. Obuolys jau yra valgis. Jei pavalgyti pusryčiai, o prieš pietus suvalgyti 2 obuoliai, tai jau antras valgymas. Tad reikia susikoncentruoti į tai, kiek kartų per dieną vaikai valgo ir kokiais kiekiais taip pat“, – sako ji.
Geria kavą?
Tuo metu prof. dr. Rimantas Stukas duria pirštu į kiek netikėtą problemą. Atlikti tyrimai rodo, kad 11-18 metų paaugliai suvartoja daug...kavos!
„Esame atlikę ir dar vieną įdomų tyrimą – kiek 11-18 metų vaikai geria kavos. Paaiškėjo, kad jie jos geria tikrai daug. Tokių rezultatų net nesitikėjome“, – pripažino profesorius.
Pasak jo, gilesnė tyrimo analizė parodė, kad kavos puodelis tapo savotiška įvaizdžio detale.
„Todėl ir į tai tėvai turėtų labai atkreipti dėmesį. Kavos vaikams tikrai nereikėtų gerti. Net jei tai yra kelias pritapti prie tam tikros socialinės grupės“, – įsitikinęs jis.
Kalbant apie paauglių bandymą pritapti sociume, V.Kurpienė taip pat įžvelgia problemų ir ragina tėvus kalbėtis su savo vaikais.
„Žinoma, paaugliams veikia ir socialinis aspektas. Tam tikro maisto vartojimas gali būti noro pritapti prie grupės išraiška. Tada tokius produktus reikėtų ne drausti, o kalbėtis apie jų kiekio ribojimą“, – pataria ji.
Savisaugos instinktas neveikia kai valgome
Taigi, viskas paprasčiau nei atrodo, kaip pasiklosi, taip išmiegosi. Tuo įsitikinęs ir gydytojas gastroenterologas Vaidotas Urbonas.
„Nuo pirmų gyvenimo dienų negalime pataikauti sau ar vaikams. Mes galvojame, kad vaikas turi įgimtą jausmą sveikai maitintis, tokio jausmo, deja, jis neturi.
Geriausias pavyzdys – tam tikros ligos. Pavyzdžiui, celiakija, kai žmogus negali vartoti glitimo turinčių produktų. Viena mama man pasakojo, kaip puolė į ašaras, kai pamatė, kad jos trimetis nuo žemės renka duonos trupinius ir valgo. Nepaisant to, kad jis negali to valgyti. Vaikas dreba kaip nori produkto, nuo kurio serga.
Tad žmogus neturi tobulo savisaugos instinkto, ką valgyti, o ko ne, tad šioje vietoje už vaikų sveikatą ypač tampa atsakingi tėvai“, – tėvus perspėjo medikas.
O Vaida Kurpienė priminė, kad labai svarbu ne tai, ko nevalgo jūsų vaikas, o tai, ką valgo.
„Jei kartais vaikas suvalgo nelabai sveiką dalyką, tai neturi didelės reikšmės, jei visa mityba yra sveika. Tad svarbūs klausimai yra, kiek dažnai jis valgo daržoves, kiek valgo neskaldytų grūdų. O tiesa yra ta, kad vaikų mityba nebus geresnė nei tėvų“, – patikino ji.
„Rinkis gyvenimą“ – turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
