XIX a. pabaigoje JAV miestai jau buvo tankiai užstatyti, jų svečiams tekdavo paklaidžioti gatvių labirintuose, o žemės sklypų kainos juose siekė fantastiškas aukštumas. Kaip tik tuo metu atsirado kelios technologinės naujovės, leidžiančios realybe paversti žmogaus svajonę pakilti kuo aukščiau. Tai pramoninė plieno gamyba, saugūs ir greiti liftai bei tobulesnių konstrukcijų – metalinio karkaso, kabamųjų ekraninių sienų – išradimas.
1885 m. Čikagoje statant pirmąjį 10 aukštų dangoraižį „Home Insurance Company Building“ daugelis šių naujovių jau naudota. Pastatą suprojektavo žymus to meto architektas Williamas Le Baronas Jenney (1832–1907).
1913-aisiais Niujorke pastatytas „Woolworth Building“ buvo pirmasis dangoraižis, turintis visus tikrojo dangoraižio elementus: plieno konstrukcijos palaikė pastatą nuo pamatų, patys pamatai buvo paremti betono kolonomis, besileidžiančiomis iki uolingo žemės sluoksnio, o paties pastato rėmas galėjo atlaikyti vėjo gūsius. Net 57 aukštų, 241 metro aukščio statinį, kuriame veikė 34 greitaeigiai liftai, suprojektavo architektas Cassas Gilbertas (1859–1934).
„Empire State Building“ dangoraižis Niujorke turėjo užbaigti aukščiausio pastato varžybas. Jo statybos buvo baigtos 1931-ųjų balandžio 11-ąją, 12 dienų anksčiau, negu numatyta darbų pabaiga, o oficialiai atidarytas gegužės 1-ąją. Šis 381 metro aukščio pastatas iš tiesų daugiau nei 40 metų buvo aukščiausias pasaulyje. Tik 1972-aisiais jį nukonkuravo 417 metrų aukščio Pasaulio prekybos centro dvyniai. 2001 m. rugsėjo 11 dieną per teroro aktą JAV galybės simbolis sugriuvo kaip kortų namelis. Deja, su milžiniškomis žmonių aukomis.
Iki šiol nepralenktas dangoraižis šauna į dangų Jungtiniuose Arabų Emyratuose Dubajuje. 2010 m. užbaigtas pastatas yra 828 metrų aukščio, net 163 aukštų. Naftos verslo šalis gigantė demonstruoja savo nepranokstamą pranašumą. Bet ar norėtumėte įsikurti jo viršutiniame aukšte, kur pučiant smarkiam vėjui jauti svyruojant pastatą?
O architektai vis nerimsta. Jų vizijose – nauji aukščio rekordai. Dar 1956-aisiais amerikietis architektas Frankas Lloydas Wrightas paskelbė apie planą statyti vienos mylios, tai yra 1,6 kilometro, aukščio dangoraižį, kuriame galėtų dirbti 100 tūkst. žmonių.
1991-aisiais kitas amerikiečių architektas Eugene’as Tsui pristatė dviejų mylių, tai yra 3220 metrų, aukščio pastato projektą, kuris sukurtų pakankamai erdvės gyventi, dirbti ir ilsėtis milijonui žmonių. Nors tokie pastatai teoriškai galimi, šiuo metu nebūtų praktiški. F.L.Wrighto pasiūlytame pastate reikėtų tiek lifto šachtų, kad jos užimtų didžiąją pastato dalį.
Ateities dangoraižių statybai naujos liftų technologijos turės itin daug reikšmės. Savaeigės, kabeliais nepritvirtintos lifto kabinos, galinčios judėti tiek horizontaliai, tiek vertikaliai, jau yra suprojektuotos, nors dar tobulinamos.
Lietuvos dangoraižių istorija dar labai trumpa. Be to, tokie ir nelaikomi, nes nesiekia 150 m aukščio. Tai tik aukštybiniai pastatai. Pirmosios kregždės buvo „Lietuvos“ ir „Draugystės“ viešbučiai Vilniuje. Pirmasis po sovietmečio „dangoraižis“ – 2001 m. pastatytas „Hanner“ biurų pastatas Žvėryne.
Kur dangoraižiai, ten ir verslo interesai. Taip daugiaaukščiai atsiranda ir keisčiausiose vietose, pavyzdžiui, „Helios“ pastatas Savanorių prospekte Vilniuje. Skirtingai nei dešiniajame Neries krante, Savanorių prospekte nėra vietos dangoraižiams. „Helios“ pastatas – išskirtinis egoistas“, – sako architektai. Kaip labiausiai vykusį projektą jie mini „Verslo trikampio“ aukštybinių pastatų kompleksą Vilniuje, kairiajame Neries krante, ribojamą Geležinio Vilko, J.Jasinskio ir A.Goštauto gatvių.
