Karo analitikai: Rusijai rublių tikrai nepritrūks, tačiau yra viena gera naujiena

Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas bei pateikia įvykių analizes keliais lygmenimis: politiniu, strateginiu, operaciniu ir taktiniu. Autoriai sutiko savo įžvalgomis pasidalyti ir su Lrytas.lt skaitytojais.

 Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas savo įžvalgomis dalinasi su Lrytas.lt skaitytojais (asociatyvinė iliustr.)<br> Lrytas.lt iliustr.
 Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas savo įžvalgomis dalinasi su Lrytas.lt skaitytojais (asociatyvinė iliustr.)<br> Lrytas.lt iliustr.
Rusų atakos metu sugriauta 134-oji mokykla Charkive 2022 m. liepos 17 d.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
Rusų atakos metu sugriauta 134-oji mokykla Charkive 2022 m. liepos 17 d.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas

2022-07-18 08:29

Jūsų dėmesiui – liepos 17 dienos apžvalga.

Politinis strateginis lygmuo

Indonezijoje vykusiose ministrų derybose daugelis 20 didžiausios ekonomikos šalių pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir paragino ją nutraukti karą, sakoma priimančiosios šalies baigiamajame pareiškime. „Daugelis narių sutiko, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas sulėtėjo ir susiduria su didelėmis kliūtimis dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, kuris buvo griežtai pasmerktas, ir paragino nutraukti karą“, – sakoma Indonezijos pareiškime ankstyvą sekmadienio rytą.

Ekonomikos atsigavimas, matote, sulėtėjo. Žinoma, tai svarbiausia – ką ten apie tuos skerdžiamus vaikus ir prievartaujamas jų mamas ar 10 mln. ukrainiečių, priverstų palikti savo namus.

Europa stengiasi atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos energijos ir ieško kitų šaltinių. JAV į Europą jau atsiuntė trigubai daugiau suskystintų gamtinių dujų nei 2021 metais, o šiemet Europa taip pat aplenkė Aziją kaip pagrindinė šių dujų iš JAV importuotoja.

JAV ir Izraelis pasirašė bendrą prieš Iraną nukreiptą branduolinę deklaraciją, o Iranas įtraukė Jungtinių Valstijų pareigūnus į juodąjį sąrašą dėl jų paramos „Mojahedin-e Khalq“ (MEK) grupuotei, kuri atvirai ragina nuversti dabartinę Irano valdžią.

Rusija iš Sevastopolio perkėlė daug laivų į Novorosijską ir toliau kontroliuoja jūrų susisiekimą Azovo jūroje tam, kad galėtų neteisėtai eksportuoti Donecko ir Zaporižės regionuose užgrobtus produktus, tame tarpe ir grūdus. Per dieną Kerčės-Jenikalskio sąsiauriu į Azovo jūrą praplaukė 24 laivai, iš kurių 7 plaukė iš Bosforo sąsiauriu; 33 laivai į Juodąją jūrą, iš kurių 6 toliau plaukė Bosforo sąsiaurio kryptimi. Visi jie priklauso Rusijai. Pažymima, kad Rusija ir toliau pažeidinėja 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), išjungdama Azovo jūroje esančių civilinių laivų automatines identifikavimo sistemas.

Per pastarąją parą iš Ukrainos į Rusiją buvo „evakuota“ beveik 30 000 žmonių, įskaitant daugiau kaip 5000 vaikų, nedalyvaujant Ukrainos valdžios institucijoms, pranešė Rusijos nacionalinio gynybos kontrolės centro vadovas.

Ką gi. Teroristai giriasi apie paimtus tūkstančius civilių, tame tarpe ir vaikų, įkaitais, o Vakarai kruopščiai pasižymi šiuos faktus savo užrašų knygutėse. Pirmadienis bus darbo diena, bus galima išreikšti gilų susirūpinimą.

Operacinis lygmuo

Be esminių pakitimų.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė Rusijos kariniams daliniams sustiprinti puolamąsias operacijas tam, kad būtų užkirstas kelias ukrainiečių smūgiams Rusijos kontroliuojamose teritorijose.

Vieni „ekspertai“ neva „sužinojo“, kad Putinas įsakė užimti Charkivą ir okupuoti visą sritį ir apie tai praneša kai kurie rimti žiniasklaidos kanalai.

Na tai taip, tas įsakymas buvo duotas dar prieš pusmetį. Ir ne tik Charkivą – visą Ukrainą.

Kiti „ekspertai“, atvirkščiai, teigia, jog Rusijos puolamosios operacijos yra mažesnės apimties ir mažesnio masto.

Galbūt taip ir atrodo permetus akimis kai kuriuos vedančiuosius portalus, kuriuose žinių apie karą Ukrainoje beveik neliko, tačiau ukrainiečių kovotojai tikrai taip nemano.

Taktinis lygmuo

Šiaurėje Rusijos raketos krito į gyvenvietes netoli Charkivo.

Rusijos raketų atakos prieš Dnipro miestą metu žuvo trys žmonės, 15 sužeista. Tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos pataikė į kosminių raketų gamyklą ir netoliese esančią gatvę.

Dnipro „Južmaš“ gamykloje gaminami ir palydovai, Ukrainos teigimu, vieną jų į kosmosą paleido Elono Musko bendrovė „SpaceX“.

Du žmonės žuvo, kai į Nikopolį, esantį į pietus nuo Dnipro, buvo paleista dešimtys rusiškų raketų.

Šeštadienį rusiškieji okupantai iš Kaspijos jūros teritorijos į Ukrainą paleido šešias raketas. Zaporižėje, Dnipro srityje, keturias raketas sunaikino oro gynybos sistemos „Vostok“.

Tęsiamas sistemingas Ukrainos karių pozicijų apšaudymas išilgai fronto linijos ties Avdijivka, Novopavlovsku, Zaporiže. Vėl apšaudytas Mykolajivo miestas.

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas praneša, kad dėl didelių nuostolių daugumos okupacinių pajėgų padalinių karių moralė ir psichologinė būklė yra labai žema, jie ieško galimybių išvengti tolesnio dalyvavimo kare.

Alčevske Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos kariuomenės bazei, įsikūrusiai šalia troleibusų depo. Ugnimi pavaišinta ryte, kai girti okupantai suvirto miegoti.

Savo ruožtu rusų aviacija surengė antskrydį ir bombardavo Gyvačių salą.

Komentaras

Dėl techninei priežiūrai sustabdyto „Nord Stream 1“ jau sumažėjo dujų tiekimo apimtys Europai. Remontuojama turbina „Siemens“ per Vokietiją išgabenta į Kanadą.

O kaipgi sankcijos? Ogi sankcijos išimties tvarka turbinai laikinai atšauktos. Su tuo, žinoma, nesutinka Ukraina, bet jos niekas neklausia.

Kitą savaitę, liepos 21 dieną, baigiasi turbinos taisymo terminas, tačiau Maskva aiškina, kad dar nematė dokumentų, leidžiančių agregatą pargabenti atgal. Tą išgirdusi, ES skystai pavarė į kelnaites – Vokietija, o taip pat Austrija,

Italija, Olandija ir kitos šalys yra labai priklausomos nuo Rusijos dujų. Būtent todėl jos, priešingai nei anglis ir nafta, nėra įtrauktos nė į vieną iš šešių ES sankcijų paketų.

Europa dreba, nes bijo žiemą sušalti. Gražu ar ne? Maža to, vokiečiai įspėjami, kad dėl dujų stygiaus namų ūkių išlaidos gali patrigubėti ir siekti apie 4500 eurų metams. Tas pats gresia ir pramonės įmonėms, naudojančioms dujas. Jos galvoja apie darbuotojų atleidimus ir grįžimą prie iškastinio kuro, branduolinės energetikos draudimų panaikinimo bei šalto dušo naudojimo gyventojams tiesiogine šio žodžio prasme. Europoje prasideda taupymas.

O kas nutiks Rusijai? Yra manančių, kad užsukę kranelius, rusai patys save nusibaus, ims graužti vamzdį bei galiausiai mirs iš bado arba iškels aukštyn rankas.

Nieko panašaus nebus. Rusija viską skaičiuoja į priekį. Kremliaus ekspertai teigia, jog Rusija turi sukaupusi finansų tiek, kad metus gali gyventi atsipūtusi. Antra vertus, atsisakymas tiekti dujas „Nord Stream 1“ atrodo ekonomiškai nelogiškas: pajamos iš naftos ir dujų sudaro maždaug pusę biudžeto pajamų. Užsukusi kranelius Europai, Rusija prarastų apie trečdalį visų įplaukų už dujas.

Tačiau Rusija tam ruošėsi, eksporto srautus perskirstydama kitiems pirkėjams. Dujotiekiu „Power of Siberia“ dujos pumpuojamos Kinijai, nors, ne tokiais pajėgumais ir ne už europinę kainą. Be to, „Gazprom“ dujų užsukimo pasekmes jau išbandė, sumažindamas eksportą Europai trečdaliu. Nieko neatsitiko, nes keletą kartų šoktelėjusios dujų kainos kompensavo skirtumą.

Manipuliuodamas dujų kainomis, žinodamas, kad bent jau kol kas Europa neturi pasirinkimo, Kremlius tokiu būdu šokdina 500 milijonų Europos gyventojų! Būtent dėl to visos vakarų ekonomistų prognozės apie energetikos kainas prilygsta Vangos spėlionėms ir eina šuniui ant uodegos. Pamėgink atrasti sotaus biurgerio logiką Putino, Milerio, Peskovo, Patruševo ir kitų terorostų galvose!

Vienu žodžiu, Rusijai rublių tikrai nepritrūks, greičiau atvirkščiai – biudžeto pajamos gali net didėti, sąmoningai diktuojant dujų ir naftos kainas. Tačiau Kremlius susiduria su kita opia problema – kas gi iš tų rublių, jei jie tampa popiergaliais pasivalyti antram galui. Rusijai reikia prekių ne tik vidaus vartojimui, bet ir pramonės bei žemės ūkio veiklai užtikrinti.

Mus pasiekia informacija, kad Rusijos miestuose baigėsi importiniai maisto produktai, o vietiniai brangūs ir klaikiai nekokybiški. Beveik sustojo automobilių ir kitos technikos gamyba. Sankcijos kreivai, girgždėdamos, bet veikia ir rusai – beveik – būtinų dalių pramonės gamybai iš Vakarų nebegali įsivežti.

Tad ko tokiais žaidimais siekia Kremlius?

Kremlius eina va bank. Maskva siekia ant kelių parklupdyti Vakarus, kad jie panaikintų sankcijas ir padovanotų Ukrainą. O pati Rusija metus dar laikysis. O gal dvejus arba devynerius. Rusai prie vargų pripratę. Svarbu, kad būtų bulvių ir degtinės.

Todėl akivaizdu, kad abu dujų „strymai“ ir toliau bus naudojami ekonominiam spaudimui ir šantažui. 10 mldr. eurų kainavęs „Nord Stream 2“ tik ir laukia paleidimo. Galbūt Maskva tikisi, kad sušalusi Europa atsuks ne tik „Nord Stream 1“, bet paleis ir „Nord Stream 2“?

Kremlius, žinoma, taip pat aiškiai girdi ir OPEC nuogąstavimus, kad išjungus Rusiją iš naftos tiekėjų rato, drastiškai šokteltų žaliavos kaina. Rusai Kremliuje greičiausiai galvoja taip: jei vakariečiai atsisakys mūsų žaliavų, žiemą šals, dėl kosminių kuro kainų nebevažinės, o dėl maisto kainų šuolio išeis daužyt langų vyriausybėms. Beliks pasiųsti į Europos sostines kelis šimtus „vasių“ ir chaosas garantuotas.

Ar atlaikys šį spaudimą Europa?

Viskas priklauso nuo mūsų. Svarbiausia viskam pasirengti psichologiškai. Jei sąmoningai taupysime, vartosime mažiau dujų, naftos, galvosime apie alternatyvius šildymo būdus, nekaltinsime dėl visko valdžios – žinoma kad atlaikysime. Europos ir jos partnerių ekonomika yra galingiausia pasaulyje, ir suradus naujus energijos tiekimo šaltinius, viskas stos į savo vietas.

Tačiau kad tai įvyktų, mes turime suvokti, jog karo Ukrainoje ir energetinio karo Europoje nelaimėsime nei ryt, nei poryt. Turime ruoštis metams į priekį. Mažiausiai.

A.Navys ir M.Sėjūnas dėkoja visiems, kurie finansiškai remia analitikų įkurtą VšĮ „Visuomenės informacinio saugumo agentūra“. Jie pabrėžia, kad nors jų tekstus perpublikuoja žiniasklaidos priemonės, patys šio turinio kūrėjai yra visiškai nepriklausomi ir savo veiklą tęsia tik privačių rėmėjų dėka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.