Kovo mėnesį, kai virš Ukrainos vyko įnirtingos oro kovos, portalas „The War Zone“ kalbėjosi su Ukrainos naikintuvo „MiG-29“ pilotu, šaukiniu „Juice“. Nuo tada oro karo pobūdis virš Ukrainos smarkiai pasikeitė: Rusijos pusėje atsirado naujų ginklų ir taktikų, pradėta plataus masto atakų kampanija prieš Ukrainos infrastruktūros objektus.
Tačiau Ukrainos karinės oro pajėgos ir toliau ryžtingai gina savo tėvynę – nors dar negavo naujų naikintuvų, kurių joms akivaizdžiai reikia. Siekiant įvertinti, kas vyksta oro kare šiandien, ir apžvelgti naujos įrangos perspektyvas ateityje, portalas vėl susisiekė su Juice'u. Pirmajame iš kelių dalių interviu pilotas pasakoja apie kovą su Irano tiekiamais bepiločiais lėktuvais „Shahed“.
Kalbėdamas su žiniasklaida iš saugaus bunkerio, įrengto slaptoje vietoje Ukrainoje, Juice'as pasakoja, kad šiuo metu jo „MiG-29“ naikintuvui paskirtos oro gynybos užduotys, įskaitant visą parą trunkančius greitojo reagavimo perspėjimo (QRA) išskridimus, kuriais reaguojama į Rusijos oro veiksmus.
Nepaisant nuolatinės rusų lėktuvų ir dronų grėsmės, pilotas pasakoja, kad jam vis dar nepavyko iškovoti nei vienos pergalės oro mūšyje.
„Deja, man nepavyko to padaryti dėl įvairių problemų“, – aiškina jis. Be to, kad tenko susidurti su tam tikromis techninėmis problemomis, kurios neleidžia sėkmingai kovoti, Ukrainos naikintuvų pilotų darbą dar labiau apsunkino besikeičiantis oro grėsmės pobūdis.
Dar kovą Juice'as kalbėjo apie iššūkius, susijusius su subgarsinių (lėtesnių už garso greitį) sparnuotųjų raketų, kurios buvo naudojamos svarbiausiems karinės ir civilinės infrastruktūros objektams bombarduoti, numušimu. Dabar prie jų prisidėjo ir bepiločiai lėktuvai „Shahed“, kuriuos atremti toli gražu nėra paprasta – ypač tokiais Šaltojo karo laikų naikintuvais kaip „MiG-29“.
„Jau minėjau apie sparnuotąsias raketas, o su bepiločiais orlaiviais padėtis dar blogesnė, ypač nakties metu, – pasakoja Juice'as. – Labai sunku ieškoti, sekti ir kovoti su tokio tipo grėsmėmis“.
Spalį „Shahed“ atakų prieš Ukrainą stipriai padaugėjo, o pilotas teigia, kad Ukrainos karinių oro pajėgų oro gynybos lėktuvų išskridimų tempas buvo panašus į didelio intensyvumo reidus kovo mėnesį.
„Turėjau daug išskridimų dėl „Shahed“, ypač spalio mėnesį, – aiškina Juice'as. – Buvo keli atvejai, kai buvau pasiruošęs šaudyti. Bet, deja, dronai buvo tiesiai virš miestų ir gyvenviečių, ir negalėjau atlikti savo darbo, nes tai galėjo padaryti daugiau žalos nei naudos. Štai kodėl atšaukiau tas užduotis.“
Vietoj to Juice'as leido bepiločiams lėktuvams skristi link teritorijų, kurias dengia antžeminė oro gynyba, ir kurios „Shahed“ dronai buvo numušti.
Be to, kaip pastebėjo karys, dažnai kyla problemų dėl sprendimo šaudyti į „Shahed“, nes vaizdas radaro ekrane atrodo gana panašus į paukščių pulką ar net sunkvežimį, judantį keliu. Naudojant sparnuotąją raketą, didesnis greitis ir atsirandantis Doplerio efektas reiškia, kad „MiG“ radarui lengviau aptikti tokią grėsmę, tačiau lėtai skrendantis „Shahed“ gali lengvai pasimesti tarp stogų ir kitų žemės kliūčių.
Pilotas, kuriam geriau sekasi kovoti su „Shahed“ dronais, yra Vadymas Vorošylovas, žinomas slapyvardžiu „Karaja“. Jis spalio 12 d. numušė penkis dronus kamikadzes ir buvo priverstas katapultuotis. Jo kruvino veido nuotrauka po katapultavimosi neseniai pradėjo plisti socialiniuose tinkluose, o V.Vorošylovas už savo poelgį buvo apdovanotas Ukrainos didvyrio vardu.
Juice'as pasakoja, kad Karaja pirmuosius tris dronus numušė dienos metu – o tai jau savaime buvo didelė sėkmė, nes paprastai jie paleidžiami naktį: „Jam pasisekė juos rasti vizualiai, – tęsia Juice'as, – todėl jis buvo visiškai 100 proc. įsitikinęs, kad tai buvo „Shahed“. Jis iš karto apšaudė juos ir numušė“.
Kai Karaja susidūrė su kitais dviem „Shahed“, jau buvo tamsu, bet jis buvo virš teritorijos, kurioje kautynės laikomos saugiomis. Rasti šiuos bepiločius lėktuvus naktį – nelengva užduotis.
„Mūsų miestai naktį beveik visiškai tamsūs. Reikia naudotis GPS navigacija, kad suprastum, ar aplink tave yra gyvenviečių ar miestų – tiesiog kad suprastum, kur esi, ypač esant blogam orui. Yra tik skrydžio pagal prietaisus sąlygos ir tu negali matyti nieko, kas yra po tavimi“, – sakė Juice'as.
Karaja turėjo būti labai arti, kad sėkmingai numuštų tuos du dronus.
„Deja, mūsų raketos nepajėgios atakuoti tokio tipo taikinių didesniais atstumais, – sako Juice'as. – Tai įmanoma tik kelių kilometrų atstumu, priklausomai nuo aukščio ir greičio. Šiuo konkrečiu atveju, deja, sprogimas buvo per arti jo lėktuvo, ir raketos bei „Shahed“ dalys pataikė į jo lėktuvo priekį, pažeisdamos kabinos kupolą“.
Dėl horizontalių stabilizatorių pažeidimų V.Vorošylovo reaktyvinis lėktuvas tapo nevaldomas – tai ir gaisras kabinoje privertė jį palikti „MiG“.
Dėl kabinos kupolo fragmentų V.Vorošylovas liko kruvinas, tačiau Juice'as patvirtino, kad jo sužeidimai buvo nedideli ir šiuo metu jis yra geros būklės. Praėjęs dar keletą medicininių patikrinimų, „jis bus pasiruošęs skristi naikinti daugiau rusų dronų“.
Juice'as taip pat prisimena, kaip praėjus vos kelioms valandoms po katapultavimosi, pats buvo išsiųstas į V.Vorošylovo oro uostą. „Aš net miegojau jo lovoje. Taigi taip, dabar galiu pasakyti, kad miegojau Ukrainos didvyrio lovoje!“
Kalbant apie „MiG“ ginkluotės galimybes prieš „Shahed“, jos – gana ribotos. Šilumos ieškanti „oras-oras“ raketa „R-73“ neveikia debesyse, o radaru valdoma raketa „R-27R“ teoriškai suteikia didesnį nuotolį, tačiau dėl jos ieškiklio ribotumo pilotai vis tiek turi artintis prie dronų „pavojingai artimu“ atstumu. Taip pat galima naudoti 30 mm pabūklą, tačiau tik dieną ir tik esant geram orui.
Juice'as nėra visiškai tikras dėl priežasties, tačiau nuo spalio mėnesio „Shahed“ atakų kiekis šiek tiek sumažėjo – nors jis paneigė pranešimus, kuriuose teigiama, kad šie dronai negali efektyviai veikti žiemos sąlygomis. Iš tiesų jie turi tam tikrų apribojimų, kai drėgmė yra didesnė, o temperatūra – apie nulį, dėl ko gali susidaryti apledėjimas. Tačiau kai temperatūra nukrenta – šiuo metu ji yra apie -5° Celsijaus – problemų nekyla. Apskritai Juice'as sako, kad „Shahed“ skrydžių yra tik maždaug perpus mažiau nei spalio mėnesį, o tai gali būti susiję su išsekusiomis atsargomis arba taktikos pakeitimu.
„Shahed“ dronai buvo ypatingas galvos skausmas ir Ukrainos antžeminei priešlėktuvinei gynybai, nes nėra realių galimybių pasiekti nuolatinę ir veiksmingą radarų aprėptį, optimizuotą šioms sunkiai aptinkamoms ir dar sunkiau numušamoms grėsmėms.
„Žinoma, tikrai turime 100 proc. aprėptį dideliems ir vidutiniams aukščiams, netgi mažiems aukščiams, bet ne itin mažiems aukščiams, – teigia Juice'as. – Tai techniškai ir ekonomiškai nerealu“.
Vienas iš sprendimų buvo įsteigti vizualinio stebėjimo postus, taip pat perspėjimo programėlę, kuri leidžia civiliams gyventojams pateikti įspėjimus apie dronus. Taip pat buvo įsteigta daugiau mobilių apšaudymo grupių, kurios kovojo su dronais naudodamos sunkiuosius kulkosvaidžius, patrankas ir nešiojamąsias priešlėktuvinės gynybos sistemas (MANPADS).
„Tai gana veiksminga, nes jie yra pasiskirstę po visą šalį ir turi gerą parengtį, o mūsų valdymo ir kontrolės tinklas juos perspėja“, – aiškina Juice'as.
Nepaisant visų naujųjų antžeminių oro gynybos sistemų ir Ukrainos naikintuvų pajėgų ligšiolinių laimėjimų, Juice'as ir jo tautiečiai puikiai supranta, kad Irano parama Maskvos karui reiškia, jog tikėtina, kad bus pristatyta (ar net vietoje pagaminta) daugiau „Shahed“ ir kitų „savižudžių“ dronų.
Taip pat Rusija vis dar gamina savo raketas, nors ir ribotais kiekiais. Be to, vis labiau baiminamasi, kad netrukus Rusijos rankose gali atsidurti ir Irane pagamintos balistinės raketos. Kitaip tariant, dangus virš Ukrainos nėra saugus – ir netolimoje ateityje gali kilti dar didesnis pavojus.
Parengta pagal „The Drive“.
