1. „Pigi bižuterija“ ir vikingų žiedas
Kai moteris Norvegijoje internetiniame aukcione nusipirko pluoštą pigių papuošalų, lobis-tarp-pigios-bizuterijos-aptiko-tukstantmecio-senumo-vikingu-zieda-24081864"="">lobis-tarp-pigios-bizuterijos-aptiko-tukstantmecio-senumo-vikingu-zieda-24081864"" target="_blank">ji tikėjosi rasti keletą įdomių bižuterijos dirbinių. Vietoje to ji aptiko visai ką kita: didelį auksinį vikingų žiedą, sukurtą iš susuktų metalo gijų. Moteris parodė žiedą archeologams, kurie, remdamiesi jo stiliumi, datavo radinį. Archeologų teigimu, šis žiedas daugiau nei prieš 1000 metų galėjo priklausyti galingam vikingų vadui.
2. Lobis, rastas remontuojant virtuvę
Atliekant įprastą virtuvės remontą, buvo padarytas gyvenimo atradimas: po medinėmis XVIII a. namo Jungtinėje Karalystėje grindimis rastas paslėptas auksinių monetų lobis. 1610–1727 m. auksinių monetų, kurių vertė dabar siekia daugiau nei 270 tūkst. eurų, lobyje buvo daugiau nei 260.
3. Bizantietiškas lobis Izraelyje
Šiaurės Izraelio gamtos rezervate archeologai atkasė 44 auksines monetas, datuojamas Bizantijos imperija (apie 330–1453 m.). Šios monetos datuojamos imperatoriaus Foko (602–610 m.) ir imperatoriaus Heraklėjo (610–641 m.) valdymo laikotarpiais. Gali būti, kad lobio savininkas jį užkasė bėgdamas nuo musulmonų karių, kurie į regioną įsiveržė 635 m.
4. Aukso ir sidabro monetos šalia Egipto šventyklos
Pastarąjį tūkstantmetį aukso ir sidabro monetų lobis slypėjo užkastas netoli Egipto šventyklos. Šios monetos datuojamos islamo epocha, trukusia nuo 610 m. iki XIII a. Lobį sudaro įvairūs pinigai: 286 sidabrinės to meto karalysčių monetos, auksinės monetos, moneta iš dabartinės Armėnijos, nukaldinta XIII a. valdant karaliui Leonui II – ir bronzinės bei žalvarinės monetos iš Osmanų imperijos.
5. 3000 metų senumo laidotuvių kaukė
3000 metų senumo kilmingojo kape dabartinėje centrinėje Kinijoje buvo rastas įspūdingas radinys – auksinė laidotuvių kaukė, vienas seniausių regione rastų aukso dirbinių. Kaukė yra pakankamai didelė, kad uždengtų suaugusio žmogaus veidą – ir galėjo simbolizuoti, kad mirusysis turėjo „neirstantį auksinį kūną“, sako tyrėjai.
6. Elitinės moters kapas su įspūdingais papuošalais
VII a. Anglijoje palaidota elitinė moteris į kapą atgulė su nuostabiu vėriniu iš aukso, granatų ir romėnų monetų. Kape buvo ir du įspūdingi kryžiai – rodantys, kad ši viduramžių dama galėjo būti ankstyvosios krikščionybės vadovė: pavyzdžiui, abatė, o gal net karališkosios šeimos atstovė.
7. Reta nužudyto imperatoriaus moneta
Vengrijoje atkasta labai reta auksinė monetą, vaizduojanti nužudytą Romos imperatorių. Trečiojo mūsų eros amžiaus monetoje pavaizduotas imperatorius Volusianas, kuris valdė kartu su savo tėvu maždaug dvejus metus – kol jo paties kariai nužudė jo ir jo tėvo. Kadangi Volusianas valdė labai trumpai, monetos su jo atvaizdu yra retos – ypač Vengrijoje, kur romėnų auksinės monetos ir šiaip randamos nedažnai.
Ši moneta tuo metu buvo labai vertinga, todėl jos praradimas turėjo būti didelis nuostolis jos savininkui, sako mokslininkai.
8. Auksas runkelių lauke
Čekijoje runkelių augintojas savo žemėje netikėtai aptiko aplankstytą aukso lakštą. Ūkininkas pranešė vietos archeologams, kurie nustatė, kad aukso radinys greičiausiai yra iš bronzos amžiaus, beveik 2500 metų senumo – ir greičiausiai odinio diržo priekinė dalis.
Archeologai teigia, kad aukso lakštą puošiantys koncentriniai apskritimai gali reikšti kosmologines sistemas. Neaišku, kam priklausė diržas – bet kad ir kas jį turėjo, neabejotinai priklausė elitui.
9. Egiptietiškas žiedas su „linksmybių dievu“
Senovės Egipte 3300 metų senumo kape buvo rasta keletas vertingų papuošalų, įskaitant auksinį žiedą su „linksmybių dievo“ graviūra. Ši dievybė – Besas – dažnai buvo vizualizuojama kaip nykštukas ir paprastai vaizduojama grojanti muziką ir linksmai leidžianti laiką.
Tačiau Besas taip pat buvo žinomas ir kaip saugantis moteris gimdymo metu. Archeologai taip pat rado auksinę grandinėlę ir žiedą su egiptietiškų hieroglifų užrašu, kuris verčiamas kaip „Žemės ponia“ – tačiau moters, kurią šis užrašas taip apibūdina, tapatybė vis dar nežinoma.
10. Reta Karolio Didžiojo moneta
Yra žinoma vos keletas Karolio Didžiojo portretų, sukurtų dar jam gyvam esant – ir dabar vienas toks rastas ant retos 1200 metų senumo monetos.
Moneta atsidūrė vieno prancūzų ūkininko kolekcijoje, kuris ją paliko savo anūkui. Kai po daugelio metų anūkas peržiūrėjo monetas ir Karolio Didžiojo pinigą pradėjo pardavinėti „eBay“ aukcione, Vokietijos muziejaus kuratoriai pasinaudojo galimybe jį įsigyti.
Karolis Didysis (valdė 768–814 m.) ant monetos – vadinamojo denaro – pavaizduotas kaip Romos imperatorius su laurų vainiku ant kepurės ir romėnų generolo apranga (nors Vakarų Romos imperija žlugo prieš kelis šimtmečius). Kodėl buvo pasirinktas toks stilius? Todėl, kad Vatikanas neseniai – 800-aisiais metais – per Kalėdas buvo karūnavęs jį romėnų imperatoriumi.
Parengta pagal „Live Science“.
