Itin retas įvykis: rusams pavyko aptikti ukrainiečių HIMARS – tačiau štai kas vyko toliau ​Tai vienas iš pagrindinių Rusijos taikinių

Didelio mobilumo artilerijos raketų sistemos HIMARS, šaudančios GPS valdomomis 227 milimetrų „M30“ ir „M31“ raketomis net 92 km atstumu, yra viena geriausių Ukrainos artilerijos priemonių – ir vienas iš pagrindinių Rusijos taikinių plataus masto kare Ukrainoje, rašo „Forbes“.

Didelio mobilumo artilerijos raketų sistemos HIMARS, šaudančios GPS valdomomis 227 milimetrų „M30“ ir „M31“ raketomis net 92 km atstumu, yra viena geriausių Ukrainos artilerijos priemonių.<br>Wikimedia commons
Didelio mobilumo artilerijos raketų sistemos HIMARS, šaudančios GPS valdomomis 227 milimetrų „M30“ ir „M31“ raketomis net 92 km atstumu, yra viena geriausių Ukrainos artilerijos priemonių.<br>Wikimedia commons
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2024-01-04 09:29, atnaujinta 2024-01-04 10:14

Tačiau rusams nepavyko sunaikinti nė vienos HIMARS. Neseniai jie buvo priartėję prie šio tikslo, kai rusų dronas pastebėjo veikiantį HIMARS.

Per vieną iš daugelio neseniai atliktų smūgių mobilūs raketų paleidimo įrenginiai nukovė tris rusų haubicas, keturis raketų paleidimo įrenginius ir priešlėktuvinės gynybos mašiną.

Taigi, kai šią savaitę Rusijos dronas Donecko srityje aptiko HIMARS, tai buvo reta proga rusams smogti į šią raketų sistemą ir sušvelninti ukrainiečių pranašumą.

Tačiau panašu, kad HIMARS pabėgo. Iššovusi raketas, raketų sistema pasislėpė medžių juostoje. Kai po kurio laiko rusų raketos buvo nukreiptos į tą pačią medžių juostą, antrinio sprogimo nebuvo – greičiausiai tai įrodo, kad HIMARS ten nebebuvo.

Rusai negalėjo veikti pakankamai greitai, kad sugautų ukrainiečių raketų paleidimo įrenginį. Laikas nuo taikinio pastebėjimo iki jo užpuolimo buvo per ilgas.

Tai problema, kuri kankina Rusijos pajėgas Ukrainoje. Teoriškai Rusijos naikinimo grandinė yra greita. Brigados ir batalionai turėtų turėti savo dronus ir radarus taikiniams aptikti ir savo haubicų bei raketų baterijas jiems smogti.

Tačiau realios kovos metu ugnies valdymo grandinė dažnai sutrinka – ne visada užtenka dronų, o prastai apmokyti artilerijos šauliai ne visada žino, kaip valdyti savo radarus.

Tai buvo ypač akivaizdu pirmaisiais mėnesiais po to, kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje. „Dauguma artileristų iki vasario 24 d. neturėjo supratimo, kaip kovoti šiuolaikinėmis sąlygomis“, – rašė Rusijos karybos tinklaraštininkas Maksimas Fominas.

HIMARS atvykimas į Ukrainą privertė rusus susiimti. Antraisiais karo metais Rusijos artilerijos naikinimo grandinė tapo „operatyvesnė ir lankstesnė“, rašė Britų Karališkasis jungtinių paslaugų institutas (RUSI).

Daugiau dalinių gavo bepiločių lėktuvų „Orlan-10“. Kai kurios artilerijos baterijos netgi turi savo dronus, o tai reiškia, kad jos nėra priklausomos nuo gretimų junginių, kad gautų taikinių duomenis.

„Artilerijos įsitraukimo į mūšį laikas išlieka greitas – maždaug 3–5 minutės“, – rašė RUSI. Tačiau tai, matyt, vis dar nėra pakankamai greita, kad būtų galima pasivyti didelio mobilumo raketų sistemą HIMARS.

Neseniai įvykdyto ir, matyt, nesėkmingo rusų smūgio metu ukrainiečių paleidimo įrenginio greitis galėjo jį išgelbėti, rašo „Forbes“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.