Ar nėščią moterį išties gydo jos nešiojamas vaisius?

Internete yra paplitęs teiginys, jog nėščios moters vaisius gali nusiųsti savo kamienines ląsteles motinai, kad būtų išgydyti pažeisti jos organai. Ir tai nėra mitas.

Vaisiui perdavus savo kamienines ląsteles, jos lieka motinos organizme ištisus dešimtmečius.<br>123rf nuotr.
Vaisiui perdavus savo kamienines ląsteles, jos lieka motinos organizme ištisus dešimtmečius.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2017-03-30 16:39, atnaujinta 2017-04-06 20:53

Vaisiui perdavus savo kamienines ląsteles, jos lieka motinos organizme ištisus dešimtmečius po gimdymo ir visiškai jų neatmeta. Kamieninės ląstelės yra įskiepijamos motinos kaulų čiulpuose ir gali per kraujo cirkuliaciją migruoti į įvairias organizmo dalis bei tokiu būdu pasiekti reikiamus audinius.

Kamieninė ląstelė yra tarsi baltas popieriaus lapas, kuris gali pavirsti įvairiausio pobūdžio audiniu, taip pat šios ląstelės turi didelę reikšmę vaisiaus vystymuisi. Ląstelės gali būti perduotos iš vaisiaus organizmo ir tapti pilnai integruotomis motinos organizme, nepaisant fundamentaliai skirtingos ląstelių genetikos.

Mokslininkai apie tai žinojo jau ne vieną dešimtmetį. 1996 metais atliktas tyrimas parodė, kad vienos moters vaisiaus paliktos kamieninės ląstelės jos kūne išbuvo net 27 metus. Kitas tyrimas parodė, kad šios ląstelės randamos įvairiuose organuose bei audiniuose, įskaitant kraują, kaulų čiulpus, odą bei kepenis.

2015 metais „Circulation research“ žurnale paskelbtame straipsnyje rašoma, jog vaisiaus kamieninės ląstelės gydo moters organus. Šiame tyrime mokslininkai suporavo pelių pateles su transgeniniais pelių patinais, kurie gavo švytinčius baltymus. Šie švytintys baltymai leido mokslininkams sekti jų vaisiaus kamieninio ląstelių kelionę iš motinos placentos į jos širdį, kadangi pelės patelei buvo specialiai pažeista širdis. Mokslininkai pastebėjo, kad kamieninės ląstelės taikėsi tiesiai į pažeistas širdies ląsteles ir pilnai integravosi motinos širdyje.

Nors šis tyrimas buvo atliktas su pelėmis, yra pakankamai tyrimų, kurie leidžia manyti, jog panašus reiškinys galėtų nutikti ir žmonėms. Tiesa, dar reikėtų atlikti labai daug tyrimų, kad būtų nustatyti visi mechanizmai, slypintys už šio reiškinio, taip pat jų poveikis motinos ir vaisiaus sveikatai.

Šaltinis: Snopes.com

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.