Psichologijos mokslininkas Gregas Murray, kuris specializuojasi tyrinėjant nuotaiką, miegą ir cirkadinę sistemą (vidinis laikrodis, reguliuojantis miegą) aiškina, ką reiškia toks reiškinys.
Kas vyksta su žmogaus organizmu trečią valandą nakties?
Įprasto naktinio miego metu mūsų neurobiologija maždaug 3-4 valandą nakties patiria lūžio tašką.
Vidinė kūno temperatūra ima kilti, miego poreikis slūgsta (kadangi jau spėjome numigti bent kelias valandas), melatonino (miego hormono) išskyrimas jau pasiekęs savo piką, o kortizolio (streso hormono) lygis ima augti – kadangi organizmas ima ruoštis naujai dienai.
Pažymėtina, kad visa tai vyksta nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių, tokių kaip aušra – gamta jau seniai nusprendė, kad saulėtekis ir saulėlydis yra tokie svarbūs, kad jie privalo būti prognozuojami (būtent tai ir daro cirkadinė sistema).
Iš tiesų mes kiekvieną naktį prabundame daugybę kartų, o negilus miegas yra dažnesnis antroje nakties pusėje. Kai miegas yra sklandus, mes paprasčiausiai nekreipiame dėmesio į tokius prabudinėjimus. Tačiau jeigu pridėsime šiek tiek streso, prabudę būsime visiškai sąmoningi ir tai pastebėsime.
Nieko keisto, kad pandemija yra miegą trikdantis stresinis veiksnys. Tad jeigu naktimis prabundate apie trečią valandą, tikrai nesate vienintelis.
Stresas taip pat sukelia nemigą, kai žmogus ima nervintis, kad jam nepavyksta užmigti. Tokios mintys gali privesti prie nerimo pabudus negilaus miego fazės metu.
Jeigu tai aktualu jums, turėkite omenyje, kad nemiga puikiai reaguoja į psichologinį gydymą su kognityvine elgesio terapija. Taip pat egzistuoja stiprus ryšys tarp miego ir depresijos, todėl itin svarbu pasikalbėti su savo gydytoju, jeigu esate susirūpinę savo miegu.
Katastrofų kūrimas
G.Murray sako, kad pabudimas trečią valandą nakties ir pasinėrimas į nerimastingas mintis yra puikus pavyzdys, kaip žmonės tokius įvykius paverčia „katastrofomis“.
Šiuo miego ciklo laiku mes esame silpniausi fiziškai ir kognityviškai. Žvelgiant iš gamtos taško, toks laikas turėtų būti skirtas emociniam ir fiziniam atsigavimui, dėl ko mūsų vidiniai ištekliai yra žemumose.
Tačiau viduryje nakties mums taip pat trūksta ir kitų išteklių – socialinių ryšių, kultūrinių, taip pat visų dorojimosi su problemomis įgūdžių, kurių mes tokiu paros metu neturime.
Neturėdami įgūdžių ir išteklių, liekame vieni su savo mintimis. Todėl protas iš dalies yra teisus, kai viduryje nakties padaro išvadą, kad problemos yra neišsprendžiamos – 3 valandą nakties tikriausiai bet kokiu atveju nepavyktų išspręsti nė vienos problemos.
Saulei pakilus, klausomės muzikos, valgome sumuštinį ir glostome katę – o mūsų problemos, apie kurias mes galvojome 3 valandą nakties, tampa nereikšmingomis. Negalime patikėti, kad tokias problemas išspręsti dienos metu atrodo taip lengva, o apie tokius sprendimo būdus trečią valandą nakties net nesusimąstėme.
Tiesą sakant, mūsų protas trečią valandą nakties ir neieško problemų sprendimo būdų. Galbūt mes ir manome, kad galvodami apie savo problemas viduryje nakties, ieškome jų sprendimų, tačiau taip iš tiesų nėra – mes paprasčiausiai jaudinamės.
Jaudinimasis padeda nustatyti problemą, apmąstyti blogiausią įmanomą scenarijų ir pamiršti išteklius, kuriuos mes pasitelktume, jei iš tiesų nutiktų blogiausias įmanomas scenarijus.
Tad ką mes dėl to galime padaryti?
Ar pastebėjote, kad trečią valandą nakties kylančios mintys sukasi tik aplink jus patį? Tylioje tamsoje visiškai nesudėtinga pasąmoningai pasinerti į ekstremalų egocentriškumą. Koncentruodamiesi tik į save, mes susikuriame į praeitį sukoncentruotus jausmus, tokius kaip kaltę ar gailėjimąsi. Arba nukreipiame savo mintis į visuomet neaiškią ateitį, susikurdami nepagrįstų baimių.
Budizmas laikosi stiprios pozicijos dėl tokio psichinio aktyvumo: savasis „aš“ yra fikcija, o ši fikcija yra viso streso šaltinis. Iš tiesų reikėtų sutelkti savo dėmesį į jausmus, ypač į kvėpavimo garsą. Kai ima kilti mintys, vėl nukreipkite dėmesį į kvėpavimo garsą (patarimas: ausų kištukai leidžia lengviau girdėti savo kvėpavimą ir atsikratyti nereikalingų minčių).
Kartais toks meditavimo būdas veikia, o kartais – deja, ne. Jeigu neigiamos mintys kankina ir po 15-20 minučių, pasitelkite vieną iš kognityvinio elgesio terapijos patarimų: įsijunkite neryškią šviesą ir imkite skaityti. Nors tai gali pasirodyti nieko ypatingo, tai padeda nukreipti dėmesį nuo neigiamų minčių.
Paskutinis patarimas: itin svarbu įtikinti save (dienos metu), kad siekiate išvengti katastrofiško mąstymo. Prabudimas ir jaudinimasis trečią valandą nakties yra labai suprantama ir žmogiška. Tačiau tai nėra geras dalykas.
