Tiesa, daugelis nežino, kad tyrimams naudojamos kamieninės ląstelės gali būti paimamos ne tik iš embriono, bet ir placentos ar virkštelės kraujo bei suaugusio žmogaus.
Prieštaringą tokių tyrimų vertinimą lemia tai, kad embrioninių tyrimų atveju ląstelės paimamos iš ankstyvos vystymosi stadijos gemalo, kuris žūva, taigi.
Kada ląstelė tampa žmogumi?
Vilniuje vykstančioje gyvybės mokslų konferencijoje „Life Sciences Baltics“ viešintis Izraelio Weizmano instituto garbės profesorius Michel Revelis, nuo 2010-ųjų vadovaujantis ir biotechnologijų kompanijos „Kadimastem“ mokslo departamentui, portalui lrytas.lt sakė, kad visuomenės ir politikų diskusijas lemia bažnytinės dogmos – gyvybė prasideda nuo kiaušinėlio apvaisinimo – įsigalėjimas.
„Pažvelkime į gamtą – ten bent 50 proc. apvaisintų kiaušinėlių žūva, taigi vos kas antras gemalas patenka į gimdą ir išsivysto į suaugusį organizmą. Kodėl žmonės turėtų elgtis kitaip?“ – sakė Izraelio kompanijos, besispecializuojančios embrioninių kamieninių ląstelių industrijoje, vyr. mokslininkas.
Atremdamas tikinčiųjų puolimą, kad embrionų tyrimai yra žmonių žudymas, M. Revelis sako: „Visi žmonės atsirado iš embrionų, bet kiekvienas embrionas nebūtinai taps žmogumi.“
Profesorius priminė ir dar nuo viduramžių medikų taikomą taisyklę, kai gresiant pavojui gimdyvės gyvybei, visada pirmiausiai gelbėjama motina, ne kūdikis. „Niekas neklausia tėvo, ką gelbėti – motiną ar vaiką, o juk tai irgi galėtume vadinti žudymu“, – pasakojo mokslininkas.
Bažnyčia – prieš bet kokį embrionų naudojimą
Paklaustas apie Bažnyčios poziciją dėl kamieninių ląstelių tyrimų, portalui lrytas.lt kunigas, gydytojas ir kelių Lietuvos universitetų dėstytojas prof. Andrius Narbekovas sakė, kad tikintieji nėra nusiteikę prieš tokio pobūdžio tyrimus, išskyrus tuos, kuriems naudojami embrionai.
„Problema ta, kad iš gemalo paėmus kamieninių ląstelių, jis žūva, taigi religiniu požiūriu žūva gyvybė“, – sakė A. Narbekovas.
Žvelgiant per religinę prizmę, gyvybės mokslų industrijoje galima naudoti donorų organus bei audinius, tik, anot M. Revelio, tai sudaro juokingai menką kamieninių ląstelių šaltinių dalį – iki 0.1 proc.
„Būtent todėl embrionų tyrimai yra ateities medicina ir tikiu, kad jau po penkerių metų jie nebekels tokių diskusijų kaip šiandien“, – vylėsi mokslininkas.
Ateities medicina
Embrionų tyrimai pirmiausia vilčių suteiktų besigydantiems nuo nevaisingumo.
Belieka priminti, kad daugeliui išsivysčiusių šalių (JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Australija, Japonija) taip pat ir kai kurioms krikščioniškoms šalims (Ispanija, Prancūzija) sėkmingai šaldant embrionus, Lietuvos politikai pernai pasirinko konservatyvųjį dirbtinio apvaisinimo įstatymą.
Be nevaisingumo, kamieninių ląstelių persodinimas ateityje gali išgydyti visuotine neganda vadinamą cukrinį diabetą, nuo kurio vien JAV ir Europoje kenčia per 30 milijonų žmonių bei išsėtinę sklerozę, kuria serga daugiau nei milijonas žmonių visame pasaulyje.
Visgi viena iš daugiausiai žadančių gyvybės mokslų perspektyvų yra naujų vaistų sukūrimas nuo ligų, kurias šiandien vadiname nepagydomomis.
Tik, regis, efektyvių vaistų nuo vėžio dar reikės palaukti. Anot biomedicinos mokslų daktaro, vėžio biologijos specialisto Mariaus Striogos, kamieninių ląstelių tyrimai šiuo atveju nėra panacėja: „Naujausių tyrimų rezultatai rodo, kad kamieninės ląstelės gali ir paskatinti vėžio vystymąsi, pačios savaime jos negydo. Bet prie jų pridėjus efektyvių vaistų, nepagydomų ligų ateityje gali ir nelikti“.
