Koks jis ir kokia vieta tenka Lietuvai, pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ lapkričio mėnesio numeryje, skirtame klimato atšilimo problemoms ir sprendimo būdams aptarti.
Drastiški pokyčiai
Praėjus pusei amžiaus nuo akimirkos, kai pirmasis meteorologinis palydovas perdavė prastos kokybės nuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti virš Šiaurės Atlanto besisukantys debesys, išmanūs jutikliai mokslininkams padeda atlikti tai, ką gydytojai daro pasitelkdami medicininius skaitytuvus, – stebėti Žemės gyvybės ženklus.
2014–2015m. NASA pradėjo penkias svarbias Žemės stebėjimo misijas, tiriančias vandens ciklą, uraganus ir klimato pokyčius. Dabar jų iš viso yra 19. Brazilijos, Kinijos, Europos ir viso pasaulio kosmoso agentūros taip pat įsitraukė į tokio pobūdžio veiklą.
„Tenka pripažinti, kad dauguma iš visų danguje esančių nuotolinio stebėjimo įrenginių gaunamos informacijos nepalanki. Šie įrenginiai patvirtina, kad pasaulis išgyvena drastiškus pokyčius – tirpsta ledynai, nyksta atogrąžų miškai ir kyla jūros lygis.
Ir nors žmogaus veiklos daroma įtaka Žemei yra beprecedentė, tokios galimybės stebėti ir suprasti ją kaip dabar – naudojant naujausius jutiklius – dar nebuvo. Tai ne vaistas, tik geresnės diagnozės nustatymo galimybės. O tai jau teikia vilties“, – rašoma žurnale „National Geographic Lietuva“.
Remiantis duomenimis, kuriuos mokslininkams pateikia naujausios žmonių sukurtos technologijos, nepaisant visų iššūkių, su kuriais susiduria Žemė, kol kas planeta puikiai tvarkosi. Vandenynai, miškai ir pievos sugeria apie pusę dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetamo anglies dioksido, kurio kiekis kasmet siekia maždaug 37 mlrd. tonų.
Lietuva nusidažė raudonai
Šiuo metu nežinoma, kada ateis toji akimirka, kai persipildys šie anglies dioksido sandėliai, tačiau situacija keičiasi.
NASA tam į orbitą paleido kosminį laivą OCO-2, kuris sukurtas stebėti Žemės „kvėpavimą“ ir gali itin tiksliai nustatyti anglies dioksido kiekio emisiją, kurį išskiria arba sugeria tam tikras pasaulio regionas.
Su šiuo kosminiu laivu ir jo pateikiamais duomenimis dirbantiems mokslininkams pavyko padaryti ir kitą stulbinantį atradimą – išspręsti mįslę, kur dingsta anglies dioksidas.
Mokslininkai praleido ištisus metus rytinėdami Peru atogrąžų miškus, norėdami apskaičiuoti šių miškų absorbuotą anglies dioksido kiekį. Paaiškėjo, kad miškų teritorijos, kuriose kertami medžiai, vystomos ūkinės veiklos arba dujų ir naftos gavyba, išskiria daugiausia anglies dioksido – maždaug 6 mlrd. tonų.
Mokslininkų išvada paprasta – miškai ir vandenynai kol kas pristabdė visuotinį atšilimą, sugerdami dalį mūsų išskiriamo anglies dioksido, tačiau žvelgiant į OCO-2 sudarytą žemėlapį matyti, kad didžiojoje dalyje planetos regionų anglies dioksido kiekis viršija pasaulinį vidurkį.
Raudona spalva, rodančia katastrofišką situaciją, nusidažė ne tik visi Azijos ir Šiaurės Amerikos pietūs, bet ir Šiaurinė Pietų Amerikos dalis, Šiaurės ir Rytų Afrikos regionai, taip pat ir Šiaurinė Europos dalis, tarp jos ir Lietuva.
