Didžiausia šiuolaikinio meno mugė Baltijos regione „ArtVilnius“ šį birželį jau septintą kartą sukvies į Lietuvos sostinę menininkus ir kolekcininkus ne tik iš aplinkinių šalių, bet ir iš Italijos, Prancūzijos ar Nyderlandų.
Vienus didžiausių mugės eksponatų į Vilnių atgabens pasaulinio garso skulptorius 45 metų R.Westerhuisas. Į Lietuvą atkeliaus ir didžiulis plieno kryžius, bet jis bus skirtas ne mugei. Jį olandas planuoja pastatyti Kryžių kalne.
Paruošęs savo kūrinius kelionei per visą Europą, R.Westerhuisas davė išskirtinį interviu „Lietuvos rytui“.
– Jūsų dirbtuvė labai didelė. Turbūt sudėtinga išlaikyti tokią erdvę Amsterdame, kad įsikūrėte už kelių šimtų kilometrų nuo sostinės? O gal Zvolės miestelis – jūsų gimtinė?
– Gyventi Amsterdame nėra patogu. Tai daugiau turistams skirtas miestas. O gimiau aš laive, nes mano tėvai buvo žvejai.
Zvolės miestelyje gyvenu jau penkiolika metų. Čia suradau didžiulę studiją, todėl ir pasilikau. Tiesa, šiame mieste yra ir geriausi Nyderlandų restoranai, turintys dvi ar netgi tris „Michelin“ žvaigždutes.
– Kodėl jūs nusprendėte atvykti į meno mugę Lietuvoje? Juk nuolat esate kviečiamas į daugybę meno renginių visame pasaulyje – nuo Majamio iki Šanchajaus.
– Į Vilnių buvau atvykęs prieš 20 metų, aplankiau ir Klaipėdos kraštą.
Tuo metu, kai mano draugai atostogauti traukė kur nors į Ispaniją, aš norėjau keliauti toliau nuo turistų pramintų takų. Ir man labai patiko Lietuva: įdomi istorija, graži gamta.
Dabar esu perskaitęs daug knygų apie Lietuvos istoriją. Ir man labai įdomu, kaip Vilnius pasikeitė per tuos dvidešimt metų. Be to, aš bendradarbiauju su žinomu architektu Danieliu Liebeskindu, kuris taip pat įgyvendina savo projektus Lietuvoje.
– Kokius darbus jūs parodysite meno mugėje „ArtVilnius“?
– Didžiulį nerūdijančiojo plieno rutulį, kurio skersmuo – daugiau nei du metrai. Tokie rutuliai – tarsi mano kūrybos ženklas. Juos pradėjau kurti 2011 metais ir vieną jų turi Nyderlandų modernaus meno muziejus.
Tai labai įdomus kūrinys – didžiulė plieno sfera, kurios paviršius nupoliruotas iki veidrodinio blizgesio. Jį apžiūrinėjantys žmonės mato jame ir savo atspindį. Jie tampa mano kūrinio dalimi.
Skulptūros – tarsi pozityvios energijos atomai, su kuriais žiūrovai gali žaisti.
Taip pat rodysiu ir interjerui skirtus darbus. Tai dideli plieno diskai – skulptūros ant sienos. Aš įsitikinęs, kad skulptoriaus darbai namuose yra daug galingesnis dalykas nei paveikslai.
Jie daug smarkiau veikia visą namų erdvę, todėl ir kuriu skulptūras interjerui.
– Ar tiesa, kad šiuo metu jūs kuriate paminklą rusų samdinių Ukrainoje numušto Malaizijos lainerio MH17 aukoms?
– Taip, keletui menininkų buvo pasiūlyta pateikti būsimo paminklo modelius, o komisijai labiausiai patiko mano sumanymas. Bet tai labai ilgai procesas, kuris gali užtrukti kelerius metus. Paminklas bus 26 metrų ilgio ir 6 metrų aukščio ir stovės netoli Amsterdamo oro uosto.
Mano manymu, paminklas turi spinduliuoti pozityvią energiją, kuri padėtų žmonėms suvokti visą atmintino įvykio esmę. Net jei žmogus nieko nežino apie Antrąjį pasaulinį karą ir Holokaustą, pamatęs D.Liebeskindo monumentą Berlyne jis pajunta tą energiją, priima tą žinią. Tas pats ir su Kryžių kalnu. Net jei nieko nežinai apie Lietuvos istoriją, jis priverčia susimąstyti.
– Kaip jūs patekote į meno pasaulį, juk dirbote naftos verslovėje? Dideli pinigai, puikios socialinės garantijos. Ir staiga – toks posūkis į nežinią.
– Taip, aš turėjau puikų darbą. Dirbdavau dvi ar tris savaites, o paskui dvi savaites būdavau namie. Tačiau būtent dirbdamas su plieniniais naftos vamzdžiais ir susidomėjau nerūdijančiuoju plienu.
Nusipirkau to plieno ir pradėjau laisvalaikiu iš jo daryti įvairiausius dalykus. Tada nesidomėjau menu, nebuvau muziejų ar meno galerijų lankytojas. Tačiau pažįstami, pamatę darbus mano studijoje, sumanė surengti parodą. Turėjau prašyti savo šeimos, kad atiduotų man visus tuos dirbinius, kuriais buvo pasipuošę savo namus ir kiemus.
2000 metais pirmoji mano paroda atidaryta sinagogoje. Po atidarymo aš buvau ten visiškai vienas ir staiga saulės spindulys, įspindęs pro vitražinius sinagogos langus, nudažė mano skulptūras įspūdingomis spalvomis. Tai buvo ženklas.
Kitą dieną pasakiau, kad išeinu iš darbo, nes būsiu menininkas. Bosas buvo šokiruotas, o visa mano šeima manė, kad išsikrausčiau iš proto. Juk uždirbdavau tikrai daug pinigų. Ir staiga viską mečiau, pradėjau kurti meną.
– Ar niekuomet nesigailėjote, kad taip pasielgėte?
– Žinote, darbas naftos verslovėje – sunkus. Privalai pasitikėti bendradarbiais. Dvi-tris savaites dirbi su ta pačia dvidešimties žmonių grupe. Jei kas negerai – pasakai tiesiai į akis ir išsprendi problemą.
Meno pasaulyje – viskas kitaip. Man jis nepatinka. Vieną dieną tas pats žmogus gali gėrėtis tavo darbais, o kitą dieną jau kalbėti atvirkščiai. Niekuomet nesigailėjau, kad nusprendžiau būti skulptoriumi. Tai mano aistra, vienintelis dalykas, kuriuo noriu užsiimti. Tačiau meno pasaulis – labai sudėtinga verslo sritis.
– Kodėl jūsų darbai tokie dideli? Būsimas paminklas – 26 metrų ilgio, o Norvegijos fiorde stovi jūsų skulptūra, kurios aukštis – 300 metrų.
– Manau, kad skulptūra turi kuo smarkiau paveikti žiūrovą. Žinoma, negalima sakyti, kad kuo didesnė skulptūra -- tuo geresnė, tačiau didesnis kūrinys visuomet daro didesnį įspūdį, jo poveikis visuomet stipresnis. Be to, didelis kūrinys atveria žmogui naują perspektyvą, keičia jo žiūros tašką, atveria sąmonę.
– Dideliems darbams sukurti reikia ne tik didelės dirbtuvės bet ir nemažai lėšų, įrangos, pagalbininkų. Ar jums tai ne problema?
– Yra nemažai kolekcininkų, kurie mėgsta ir perka mano darbus. Tarp jų yra ir Monako kunigaikštis, ir mūsų karališkoji šeima. Žmonėms patinka mano darbai, todėl visos ekonominės krizės mane iki šiol aplenkdavo. (Juokiasi). Aš turiu studiją ne tik Olandijoje, bet ir Šanchajuje.
– Kinijoje ypač mėgstamos didelės skulptūros ir negailima joms pinigų. Kaip jums pavyko patekti į tos šalies meno rinką?
– Sukūriau skulptūrą 2008 metų Pekino olimpinėms žaidynėms. Taip atsidūriau Kinijoje ir pajutau, kad tai mano šalis. Žinoma, nemačiau visos Kinijos, nes ji labai didelė. Daugiausia dirbau Šanchajuje, kuris tapo mano antraisiais namais. Man patinka ir kinų filosofija, ir jų požiūris į gyvenimą.
Tiesa, prireikė nemažai laiko, kol jie pradėjo vertinti mano skulptūras. Kinams minimalizmas – dar vis gana neįprastas, jie pripratę prie realizmo. Be to, kinai meno kūrinius perka ne todėl, kad jie jiems patinka. Jie investuoja.
Iš pradžių buvo gana sunku, nes pirkdami skulptūrą už kokį tūkstantį eurų jie visuomet klausdavo manęs, kiek ji kainuos po poros metų. Ką galima atsakyti į tokį klausimą?
– Galite pasakyti, jog kainuos tikrai daugiau. – Žinoma, aš visuomet sakydavau: „Daugiau“. (Juokiasi). Prireikė nemažai laiko, bet dabar ir ten jau turiu solidžių privačių kolekcininkų. Tačiau Kinijoje yra nemažai problemų, ir viena didžiausių – oro tarša. Todėl nemažai laiko praleidęs ten dabar vėl grįžtu į Europą, o prisiminęs puikų laiką praleistą Lietuvoje, – ir į Vilnių.
Pristatys vieną skandalingiausių menininkių
Septintoji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius ’16“ vyks birželio 9–12 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Tai didžiausias vizualiųjų menų renginys Baltijos šalyse, kuriame dalyvaus 60 meno galerijų iš 12 šalių.
Šiemet specialiu mugės svečiu paskelbta Lenkija. Ši šalis pristatys 10 įdomiausių meno galerijų ir institucijų. Į Vilnių iš Krokuvos atkeliaus Šiuolaikinio meno muziejaus MOCAK kolekcija. Muziejus yra įsigijęs tokių pasaulinio garso menininkų kaip M.Abramovič, S.Lucas, Ai Weiwei, M.Balkos, P.Althamerio darbų.
Varšuvos galerija „local_30“ mugėje parodys vienos skandalingiausių pasaulio menininkių Natalios LL kūrinių.
Mugėje galima bus pamatyti skulptūrų, instaliacijų ir perfomansų parodą „Takas“, kurioje savo kūrinius pristatys 25 menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Olandijos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos.
Niujorke ir Vilniuje gyvenantis menininkas bei džiazo atlikėjas V.Tarasovas parodys naują audiovizualinę instaliaciją.
Išskirtinis „ArtVilnius ’16“ partneris – fondas „Lewben Art Foundation“ ir kuratorė F.Ferrarini (Italija) pristatys užsienio menininkų kolekciją „Formuojant idėjas: skulptūros“.
