XVII a. viduryje joje buvo 1 miestas, 4 miesteliai ir nuo 250 iki 300 žemionių dvarelių (palivarkų). XIX a. pr. Biržai atiteko grafams Tiškevičiams, kurie įkūrė nedalomą valdą – Biržų ordinaciją. Šių garsių giminių valdymas per 300 metų turėjo įtakos Biržų krašto kultūrinei raidai ir žmonių pasaulėžiūrai.
Kunigaikščių Radvilų epochos reikšmė Biržų bei apskritai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje yra išskirtinai reikšminga, tačiau žinios apie ankstyvesnį Biržų krašto istorijos laikotarpį yra labai skurdžios.
Biržų rajone randami akmeniniai bei žalvariniai kirveliai ir kiti atsitiktiniai archeologijos radiniai, taip pat I m. e. tūkst. I puse–II tūkst. pr. datuojami laidojimo paminklai kelia esminį klausimą – kas buvo Biržų krašte iki čia įkuriant privatų Biržų miestą bei pastatant pirmąją pilį? Kaip atrodė ir gyveno senieji Biržų krašto gyventojai? Kokia buvo tuometė žmonių buitis ir kaip buvo suvokiamas juos supęs pasaulis?
Ankstyviausios istorinės žinios apie Biržų miesto ištakas siekia XV a. pradžią, kai 1416 m. rugpjūčio 23 d. Vokiečių ordino Livonijos magistro laiške ordino prokuratoriui, kuriame aprašyta žiemgališka Nogailių apygarda, pirmą kartą paminėtas Biržų vietovardis (Biržų laukas).
Minint šią gražią 600 metų sukaktį, rugpjūčio 27 dieną kviečiami susiburti ne vien Nogailių žemionys, bet ir kaimyninių genčių atstovai į Biržų lauką.
Čia visus pasitiks senieji amatininkai, kurie ne tik pristatys savo amatą, tačiau leis ir prie jo prisiliesti tiesiogiai – šventės metu bus galima išbandyti juvelyro, puodžiaus, juostų pynėjo, verpėjo, knygrišio bei daugelį kitų amatų. Senuosius skirtingų genčių papuošalus, drabužius, jų dėvėsenos ypatumus pristatys Lietuvos ir Latvijos istorinės rekonstrukcijos klubai.
Senovės baltų genčių pasaulis neatsiejamas nuo karybos – genčių vadai, kariai, net ir eiliniai bendruomenių nariai, į amžino poilsio vietą atguldavo ir į pomirtinį pasaulį keliaudavo su geriausiais savo ginklais bei karybos atributais. Į Biržų lauką atkeliaus šį karingą baltų pasaulį atkuriantys šiandieniniai baltų kariai, kurie pristatys skirtingų genčių karybos atributus bei surengs parodomąsias kovas, o patys drąsiausi žiūrovai galės pabandyti suremti ginklus tarpusavyje. Akies taiklumą ir rankos tikslumą bus galima išbandyti šaudant iš lanko. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raitosios riterijos atstovai Biržų lauke demonstruos savo karinius bei jojimo sugebėjimus.
Akis paganius, rankas pamiklinus, šventės svečiai galės paskanauti Biržų lauke ant laužo kepamo elnio, puikaus avienos troškinio, žuvienės bei rupių miltų blynų, specialiai šiai šventei padaryto naminio alaus bei sužinoti, kaip šis Biržų kraštą garsinantis gėrimas yra gaminamas.
Tad paskutinį vasaros savaitgalį, rugpjūčio 27 d., Biržų vardo paminėjimo 600-ąsias metines sutikime gyvosios istorijos dienoje „Biržų laukas“. Biržų pilies kieme nuo 12 val. įsikurs amatininkai bei istorinės rekonstrukcijos klubai iš Lietuvos ir Latvijos, skambės tradicinės žiemgališkos dainos.
