Architektai iš viso pasaulio jau varžosi projektuodami būsimą koncertų salę ant Tauro kalno, o netrukus bus pradėtas rengti ir kitas – Profsąjungų rūmų griovimo projektas.
Vilnius įsipareigojo iki metų pabaigos už Vyriausybės skirtus 1,9 mln. eurų nugriauti Profsąjungų rūmus, ir niekam jau nebeįdomu, kokias paslaptis saugo sovietmečiu statytas pastatas.
Lygiai taip pat į šiukšlyną iškeliavo restorano ir viešbučio „Neringa“ Gedimino prospekte istorija. Nors pastatas sovietmečiu buvo prikaišiotas KGB seklių aparatūros, praėjusiais metais pradėjus jo rekonstrukciją niekas nė nemėgino pasidomėti, kokie eksponatai galėjo būti verti muziejaus stendų.
Įėjimai jau buvo užmūryti
Vienas buvęs Profsąjungų rūmų darbuotojas tik atėjęs į darbą sužinojo apie tunelius, vedančius iš pastato.
Tačiau jie jau buvo užmūryti.
Profsąjungų rūmuose jis pradėjo dirbti 1992 metais, o tuneliai, jo tvirtinimu, buvo užmūryti maždaug prieš trejus metus.
Paklaustas, ar nekirbėjo noras praardyti mūro sieną, pašnekovas prisipažino taip ir padaręs.
Juolab kad dažnai rūmuose likdavo beveik vienas.
Bet už sienos požemiai buvo pripilti šiukšlių.
„Kažkas pasistengė, kad niekas nebandytų lįsti gilyn“, – atsiduso vilnietis, prisiminęs, kad sklido kalbos, jog tunelis sujungė Profsąjungų rūmus ir netoli esančią vieną KGB būstinių.
Slėptuvė – keistos formos
Kita Profsąjungų rūmų įdomybė – po buvusiu klubu „Metro“ įrengta labai keistos konstrukcijos slėptuvė.
Sovietmečiu paprastai tokių objektų estetikai dėmesio niekas neskirdavo. Svarbiausia, kad būtų saugu.
Tad net šalia esantis sovietinis valdžios bunkeris grožiu nepasižymėjo.
Kas kita slėptuvė Profsąjungų rūmuose, kuri yra apvali, nors išmūryti tokios formos tvirtas sienas buvo daug sunkiau.
Negana to, patalpos po žeme atkartoja Profsąjungų rūmų kupolo ant stogo formą, yra būtent po juo.
Beje, dar prieš Profsąjungų rūmų statybą jų vietoje buvo planuojama įrengti didelę dviejų aukštų vyriausybinę priešlėktuvinės gynybos slėptuvę.
Vienas išėjimas iš jos buvo numatytas šlaite ties V.Kudirkos, kitas – ties Tauro gatve.
Slėptuvė nebuvo įrengta dėl gruntinių vandenų. Ji buvo pastatyta kitoje Tauro gatvės pusėje ir dabar priklauso Lietuvos kariuomenei.
Iš scenos liko tik duobė
„Sostinės“ žurnalistai pasidairė po Profsąjungų rūmų užkaborius. „O, svečių čia jau būta“, – palydėjusi tamsiu koridoriumi ir pastebėjusi praviras duris tarstelėjo Vilniaus savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė.
Iš tiesų durys buvo išlaužtos – smalsuolius traukia apleistas pastatas, ypač prieš 15 metų degęs jo dešinysis sparnas – koncertų salė. Profsąjungų rūmų senbuvis darbuotojas prisipažino neturintis atsakymo, kodėl 2004-aisiais sudegus stogui koncertų salės nemėginta uždengti bent laikina konstrukcija.
Tiesa, yra ne visai taip. Užlipus ant likusio stogo tarp augančių berželių matyti, kad nedidelė patalpa vis dėlto buvo uždengta tentu, kuris likęs iki šiol. Tačiau salei apsaugoti nuo lietaus ir sniego to neužteko.
Nors gaisras siautėjo prieš penkiolika metų, grimo kambarys, įvairios tarnybinės patalpos aprūkusios iki šiol.
Profsąjungų rūmai iškilo 1963 metais, bet juose jau buvo įrengta besisukanti koncertų salės scena. Taip buvo galima greitai pakeisti dekoracijas.
Ugnis scenos konstrukcijas visiškai sunaikino, liko tik betoninė duobė, pasukimo mechanizmo atrama ir kelios eilės apdegusių kėdžių.
Gaisras Lietuvos darbo federacijai priklausiusiose patalpose buvo toks didelis, kad jo gesinti buvo mestos beveik visos Vilniaus ugniagesių pajėgos.
Ugnis sunaikino jau tada aptriušusią pastato dalį – sugriuvo pertvaros, visa koncertų salė ir stogas išdegė iki pamatų. Liko tik mūrinės sienos.
Greitai paliko patalpas
Į Profsąjungų rūmus nuolat įsilaužiantys romantikos mėgėjai ant stogo liekanų mėgdavo sutikti Naujuosius metus. Šaudant fejerverkams Vilniaus panorama iš šios vietos tikrai įspūdinga. Tik jeigu savivaldybė įgyvendins planus, 2020-aisiais romantikai čia nebeužlips.
Savivaldybei šių metų sausio 15 dieną perėmus pastatą, iš likusios sveikos dalies iš karto buvo iškraustyti nuomininkai. Policijos, teisininkų ir kitų darbuotojų profsąjungų būstinės ištuštėjo. Dokumentus jie išsinešė, bet gėles paliko džiūti. Policininkai paliko ir keistą prizą – gaidį su policininkų nuotraukomis ant jo.
Gali būti, kad per Gatvės muzikos dieną prieš porą savaičių surengtas koncertas buvo paskutinis renginys Profsąjungų rūmuose. Nors iš patalpų dar sklinda muzika, kažkas repetuoja, netrukus teks išsikraustyti paskutiniams nuomininkams.
Iš pastato centrinės dalies – kolonų salės, kurios akustika išskirtinė, jie nešė paskutines dekoracijas, iš šalia esančios šokių salės – aparatūrą.
Palaimino tarybos nariai
Nors jau atėjo vasara, Profsąjungų rūmai pasitinka vėsa ir pelėsio kvapu. Pastato šildymas buvo išjungtas tik po sausio 15-osios, bet ir anksčiau patalpos ne vieną žiemą buvo nešildomos profsąjungoms pešantis dėl turto.
Praėjusių metų rugpjūtį atlikta statinio konstrukcijų ekspertizė atrišo rankas pastato griovėjams. Ekspertai nustatė, kad statinys ne tik fiziškai pažeistas gaisro, bet ir funkciškai nusidėvėjęs, trukdo statyti naują statinį – nacionalinę koncertų salę, todėl komisija pasiūlė pastatą nugriauti.
Prieš porą savaičių savivaldybės tarybos nariai palaimino ekspertų išvadas ir nusprendė griauti Profsąjungų rūmus.
„Džiaugiuosi matydamas nuolatinę šio projekto pažangą: vasarį paskelbėme tarptautinį architektūrinės idėjos konkursą, kuris sulaukia didelio susidomėjimo, o šiandien žengiame dar vieną didelį žingsnį link naujo Vilniaus simbolio ant Tauro kalno – nacionalinės koncertų salės.
Jau 2023 metais nuo Tauro kalno į miestą žvelgs moderni nacionalinė koncertų salė. Planuojama, kad į pirmą koncertą vilniečiai ir miesto svečiai bus pakviesti Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga“, – žarstė pažadus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.
Koncertų salės architektūrinės idėjos konkursas tęsis iki liepos pradžios, o 2021 metais prasidės keletą metų truksiančios pastato statybos.
Pagal parengtas architektūrinės idėjos konkurso sąlygas, naujajame pastate bus iki 1,7 tūkst. vietų didžioji ir 500 vietų mažoji koncertų salės.
Statė pagal tipinį projektą
Vilniaus istorijos tyrinėtojo Dariaus Pocevičiaus teigimu, Profsąjungų rūmų pastatas architektūros požiūriu nėra originalus – jis pastatytas pagal tipinį projektą.
Profsąjungų rūmų statyba vyko kovos su pertekline puošyba laikotarpiu, tad buvo sumažintos fasado kolonos, atsisakyta vieno kupolo.
Anot D.Pocevičiaus, Profsąjungų rūmų vilniečiams gali būti gaila tik dėl to, kad šis pastatas daug dešimtmečių buvo miesto kultūros centras, jame veikė kino teatras „Tauras“, čia vykdavo įvairūs koncertai.
