Žinoma žurnalistė Laima Lavaste skaitytojams šmaikščiai atveria netikėtai linksmą, stebinančią, pilną įdomybių Suomiją, keliančią ir nuostabą, ir pagarbą, ir juoką. Knygoje pasakojama ir apie rimtus bei tragiškus suomių tautos įvykius.
Knygą apie Suomiją šiemet perleido „Tyto alba“.
Pateikiame šios knygos ištrauką.
Kodėl jūs turite perskaityti šią knygą?
Todėl, kad apie suomius ir Suomiją žinote tik tiek:
– Ten šalta.
– Gal todėl visi geria?
– Išgerti sunku, nes galioja sausasis įstatymas.
– Yra netoli Talino, nes ten pilna girtų suomių.
– Bjaurybės, nupirko mūsų telekomą.
– Visi vaikšto su finkomis.
– Sibelijus sukūrė poemą „Miške“. Ten daug miškų.
– Laplandija tikrai yra? Maniau, kad tai mumių šalis iš pasakos apie trolius.
– Suomijoje gyvena Kalėdų Senis.
– Ten nėra negrų, bet daug uodų.
– Dėl gryno oro ir švaraus vandens jų sperma geriausia pasaulyje.
– Laimėjo Žiemos karą, o mes nėrėme į krūmus.
– Visi maudosi eketėse.
– Meška suėdė žmogų.
– „Formulės-1“ čempionai.
– Skaičiau, kad mylisi su slidėmis.
– Atpigino „Finlandia“.
Ir tik tiek žinių po to, kai jau dešimt metų „Lietuvos ryte“ nuolat rašau apie šią šalį?!
Nė viena Europos šalis nėra taip apipinta legendomis ir mitais kaip Suomija. Man Suomija yra šalis, kur dar gyvena pasaulio vaikystė. Čia viskas tikra. Tikra žiema su balto sniego pusnimis ir speigų kaustoma tyla. Tikri tankūs miškai, kur slampinėja meškos ir vilkai.
Tikra trumpa karšta vasara su saunų dūmeliu ir baltosiomis naktimis, prinokinančiomis laukų ir miškų gėrybes. Skaidrūs ežerai su tikromis žuvimis ir geriamu vandeniu. Tikri ir dėl to net juokingi žmonės su tikra tiesa, tikra išmintimi ir tikrais jausmais.
Jei man reikėtų nupiešti Suomiją, aš nupieščiau didelį ledkalnį, iš kurio kyšotų tik patikliai į pasaulį žvelgiančio suomio galva. Jo pasaulis – giliai giliai po ledu. Netiesa, kad į jį negali prisibelsti.
Pirmoji suomių pažinimo pamoka
Kas yra suomiai? 65 procentai europietiškų ir 35 procentai sibirietiškų genų pasauliui davė suomius. Jų dabar – 5,2 milijono. Kaip ir kur įvyko šis genų susiliejimas – neaišku, bet į dabartinę Suomiją, išsivadavusią nuo ledynų, žmonės atėjo 8000 metų prieš Kristų. Jau tada, matyt, tai buvo pasaulio pabaiga, nes suomiai taip aiškina pavadinimą Finland.
Drauge su Islandija Suomija yra pati šiauriausia pasaulio šalis – apie trečdalis jos driekiasi už Šiaurės poliarinio rato.
Europa, kurioje jau buvo statomos prabangios katedros ir kuriami meno šedevrai, ištisus šimtmečius nenutuokė, kad šiauriau Švedijos gyvena tautelės, valgančios žalią žuvį ir kovojančios dėl medžioklės plotų. Dėl gamtinių kliūčių Suomija ilgai buvo atsiskyrusi nuo pasaulio, o užklydę keliautojai laikė ją raganų ir šamanų kraštu.
Krikščionybė ir švedai į Suomiją ėmė skverbtis XII amžiuje.
• Ką būtina žinoti lietuviui verslininkui ar turistui, susiruošusiam į Suomiją?
Suomijoje nepapirksi nei muitininko, nei policininko.
Suomijoje nėra karaliaus, rusų desantų ir sausojo įstatymo.
Kas yra Sibelijus ir sauna.
Suomijos ledo ritulininkai visada pranašesni už švedus.
Nedera bučiuoti moterims rankos.
Suomijoje būna ir vasara.
Šitiek žinių pravers pasirašyti pirmą kontraktą.
• Kaip bendrauti su moterimis?
„Suomė yra apvali ir pilka. Su akiniais, nosis riesta, plaukai trumpi, tiesūs. Ji vidutinio ūgio, per stora, be talijos, kojos trumpos ir drūtos, krūtinė plati, plaštakos per didelės. Dažosi labai retai ir niekad nedaro manikiūro.
Labai retai segi papuošalus ir niekada neavi aukštakulnių batelių. Dažniausiai vaikšto su sportiniais batais ir sportiniu kostiumu. Todėl, kad visai neseniai persikėlė iš kaimo į miestą.
Suomės mūvi kelnes, o sijoną išsitraukia tik per Nepriklausomybės dienos šventę. Paprastai dėvi plačius drabužius, kad niekas nepamatytų, jog turi krūtinę ir užpakalį. Jei drabužiai dryžuoti, tai – skersai, kad dar labiau storintų. Dažnai jos elgiasi kaip vyrai, o vaikščiodamos krypuoja kaip antys“.
Štai taip suomę apibūdina Rusijos verslininkams skirtas žinynas. Šį įvaizdį lietuviams galiu papildyti.
Bendraudami su suome galite pamiršti esą džentelmenai. Nepraleiskite jos pirmos pro duris. Neatidarykite automobilio durelių. Nepulkite nuvilkti (apvilkti) apsiausto, nebučiuokite rankos, jeigu nenorite gauti antausio. Ji neturi jokių pretenzijų ir trokšta vieno – būti lygi su vyrais ir net truputį aukščiau.
Bet turiu ir geresnių naujienų. Štai Helsinkis, penktadienio vakaras. Viešbučio bare alų gurkšnoja vienišos moterys. Neapsirikite! Tai ne lengvo elgesio estės. Tai emancipuotos suomės. Vienas malonumas jas užkalbinti ir vaišinti – už savo gėrimus jos sumoka pačios.
Jei leido sumokėti jums, galite tikėtis ilgesnio vakaro. Suomes pradžiuginsite net menkiausia dovanėle. Jos labai nereiklios – per metus išleidžia drabužiams tik 500 eurų. Mažiau už jas – tik prancūzės.
Septyniais atvejais iš dešimties, sutarę susitikti su firmos vadovu, jo kėdėje išvysite moterį. Kalbėdamiesi verslo reikalais pamirškite dviprasmius pašmaikštavimus! Dažna suomė turi aukštesnį išsilavinimą negu vyrai ir, ne paslaptis, gal net yra protingesnė už juos.
• Suomijos vyrai labai drovūs
„Suomiai vyrai mielai plauna indus, tvarko namus ir išveda šunį pasivaikščioti. Jie labai drovūs ir nepalies moters, kol neišgers. Suomių drovumas yra liga, todėl jie taip ir lieka vieniši, jei stipresnė moteris jų nepasiima. Bet vyrai nemėgsta, kad gyvenimą reguliuotų moterys, ir ieško žmonų užsienyje.
Giliai viduje suomiai yra agresyvūs. Ir kai išgeria, puola muštis, nes nemoka išreikšti pykčio žodžiais. Jie blogi meilužiai, ir kas ketvirta suomė nori ištekėti už užsieniečio, tegul ir juodaodžio.
Taline ir Sankt Peterburge suomiai nusigeria kaip kiaulės. Užuot apžiūrinėję miesto architektūrą, jie turi reikalų su ligoninėmis ir policija. Suomiai prašo administratoriaus ant popierėlio užrašyti nors viešbučio pavadinimą, kad grįžę turėtų ką papasakoti namie. Jie geria todėl, kad „vodka pigi ir nemato kaimynai“.
Citatos šaltinis tas pats – taip suomius juodina nedraugiški rusai. O juk ne visi suomiai girtuokliai! Pagal pasaulyje per metus išgeriamą alkoholio kiekį suomiai yra 25 vietoje. Pravartu verslo partneriams žinoti ir kitas geras suomių savybes. Jie po amerikiečių – apkūniausi. Dažnai serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Būdingiausia jų liga – pavydas.
Suglumsite, kai vieną dieną jūsų kabinete netikėtai išdygs verslininkas su šūsnimi dokumentų. Tai bus tas pats suomis Pekka, su kuriuo, gurkšnodami alų Laplandijoje, sutarėte susitikti Vilniuje po mėnesio, penktadienį, 12 valandą. Suomių punktualumas ir žodžio laikymasis pietiečius partnerius dažnai varo į neviltį.
Lietuves, be abejo, trikdys, kad suomiai mažai kalba. Neišspaudžia nė vieno komplimento. It baikštūs stirninai nuleidžia akis, sutikę jūsų aistringą žvilgsnį. Nežinia kodėl muistosi sėdėdami ant kėdės ir prakaituoja. Tie požymiai neabejotinai rodo, kad vakaro pabaigoje suomis gali pasiūlyti savo širdį ir būti ištikimas visą likusį gyvenimą.
• Kaip kalbėtis su suomiais?
Tai menas, kurio reikia mokytis. Įsiminkite šias taisykles.
Skaudžiausia suomių vieta: jie nemoka tuščiai plepėti. Ypač nejaukiai dėl to pasijuto, kai įstojo į Europos Sąjungą. Todėl nesivarginkite, eikite tiesiai prie reikalo ir būsite teisingai suprasti.
Jei kalbatės po darbo, tinkamiausios temos: orai, Suomija ir Europos Sąjunga, Karelija ir Laplandija, Suomijos ekonomika, Lietuva – senos kultūros šalis, ledo ritulys. Venkite religijos ir politikos temų.
Suomių lėtumas dirgins jums nervus, bet turėkite kantrybės. Jie neįkyrės raginimais ir klausinėjimais, todėl imkitės iniciatyvos patys. Jie tyli ne todėl, kad jiems neįdomu, bet todėl, kad gerbia jūsų ramybę. Suomių kultūra yra pasyvi, o jautrumas ir taktiškumas – didžiausias mandagumas.
Kai pagaliau prabyla, klausykitės atidžiai. Jie kalba lėtai ne dėl to, kad neturi ką pasakyti – suomiai įpratę kalbėti tiksliai ir dalykiškai. Labai nemandagu suomį pertraukti. Jie labiau mėgsta monologą negu dialogą. Kaip ir japonai, niekada nesako „ne“. Niekada nesako ir „aš“, „mano firma“, nesigiria. Jūsų gyrimasis jiems darys blogą įspūdį.
Kalbėdamiesi netampykite suomio už sagos ir nestovėkite per arti. Europoje leistinas atstumas tarp pašnekovų yra 30 centimetrų, o Suomijoje – net 60.
Suomių laiko supratimas visai kitoks. Neskubėkite ir neraginkite. Skubinamas suomis visiškai sutrinka. Ima kasytis ir pykti. Sunku įsivaizduoti, kad jums pavyktų supykdyti suomį. Jei kalbėsite piktai, jis pamanys, jog elgėsi netinkamai ir supykdė jus. Dėl to baisiausiai nuliūsta. Jei suomis pyksta, tai tik ant savęs. Namie jis netriukšmauja ir nedaužo indų. Sutuoktiniai išsiskiria tylėdami.
• Kaip elgtis suomių namuose?
Pirmiausia nusiaukite prieškambaryje batus. Čia ideali švara, ir visi vaikšto su kojinėmis. Ateikite jau išmokę du žodžius: kippis – „į sveikatą“ ir kiitos (tarkite kytos) – „ačiū“. Nenustebkite, jei pasakę „ačiū“ iš suomio irgi išgirsite „ačiū“. Jie tokie kuklūs, kad savo kalboje neturi žodžio „prašom“. Jie dėkoja jums už tai, kad jūs jiems padėkojote.
Net jei gerai pažįstate šeimininkus, nepulkite jų bučiuoti. Santūrūs suomiai nebučiuoja net ilgai nematytų savo vaikų. Ką atnešti dovanų? Suomiai vieni kitiems dovanoja pakelį kavos. Lietuviško šampano butelis sukels susižavėjimą.
Jei šeimininkai keturiasdešimtmečiai, neapsirikite – ant medinių grindų ropinėjantis mažylis – ne jųdviejų anūkas, o pirmagimis. Jei šeimininkai vyresni, nenustebkite, jei trylikametė jųdviejų dukra pristatys jums savo kambaryje gyvenantį spuoguotą boyfriendą.
Gerkite kavos tiek, kiek šeimininkai siūlys. Jie bus patenkinti iš širdies jus pavaišinę. Suomių svetingumo viršūnė – siūlymas išsimaudyti saunoje. Jokiu būdu neatsisakykite! Tik nepulkite nusirenginėti jau svetainėje. Mitas, kad saunoje visi nuogi. Nuogi drauge maudosi tik šeimos nariai.
