„Visos moterys yra damos, tik kartais tą pamiršta. Šioje istorijoje žodis „dama“ turi daug gilesnę prasmę, ir vertę, nei jis vartojamas buityje“, – įsitikinusi keturių knygų autorė.
Kartais viena frazė gali pasirodyti tokia artima, tarsi kalbanti „būtent apie mane“ ir paliečia labiau nei galima tikėtis. Paliesti kitų moterų širdis ir sielas, primenant, kad nieko šiame gyvenime nebūtų be meilės – sau, kitam, gyvenimui – to siekia E.Zakaraitė.
Su Egle kalbėjomės, kokios yra šiuolaikinės Lietuvos moterys, su kokiais stereotipais vis dar tenka susidurti ir kokia yra laimingos moters gyvenimo paslaptis. Rašytoja taip pat atskleidė taisykles, kuriomis vadovaujasi savo gyvenime.
– Esate lektorė, rašytoja, keturių knygų autorė. Iš kur semiatės įkvėpimo, kas yra šaltinis?
– Mano įkvėpimo šaltinis yra vienatvė, kurioje aš sau leidžiu būti savimi. Po studijų ir darbų tyloje, atsiskleidžia visas mano kūrybiškumas. Pats pikas būna naktį prieš užmiegant – tai man labai produktyvus laikas kūrybai.
Šiuo metu kaip tik baigiu įgyvendinti šių metų užsibrėžtus tikslus, todėl skubėjimas ir kasdieninė disciplina neleidžia atsipalaiduoti, o projektai skatina nuolat būti kūrybiškai. Per šiuos metus mano pasaulėžiūroje įvyko kardinalūs teigiami pokyčiai, dėka atrastų naujų saviugdos ir savipagalbos metodų. Dabar jaučiuosi kaip niekad pakylėta, kupina idėjų.
– Bendraujate su daugybe moterų, ar keičiasi Lietuvos moterys ir požiūris į save bei moters vaidmens suvokimas?
– Pastebiu, kad daugėja perfekcionisčių moterų. Šiandien nelabai ką nenustebins versli, šauni, savimi besirūpinanti, tiesiog „tobula moteris“. Dabar daugelis moterų studijuoja, siekia karjeros, daug dirba, finansiškai save pilnai apsirūpina.
Moterys siekia naujovių, yra pripažintos, gerbiamos ir tikrai ne visos svajoja tapti tik namų šeimininke, mama ar žmona. Manau, moterys dabar labai stiprios ir žingeidžios, nes saviugdos renginių salės nuolat pilnos žinių ištroškusių moterų.
Manau, tokių perfekcionisčių moterų vis daugės. Tačiau viskas turi savo kainą, mano manymu, nereta moteris, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg „tobulybė“, yra labai pasimetusi. Ją nuolat kamuoja stresas, kurį sukelia nerimas, nežinomybė ji gyvena laukimo rėžimu. Neva, dar pasistengsiu, pakentėsiu ir įgyvendinsiu savo tikslus, o tada galėsiu atsipalaiduoti bei mėgautis gyvenimu.
Tačiau laikas eina, bet dėl skubėjimo tas tobulas pasaulis, kuri jį pati kuria, prasilenkia. Jos save įspaudžia į standartus arba pačios sugalvotus rėmus, kas sukelia minėtus negalavimus: nerimą, baimę, nežinomybę.
– Jūsų teigimu, moterys yra stiprios ir ambicingos, bet ar lengva to siekti mūsų visuomenėje? Su kokiais stereotipais bei sunkumais, jūsų manymu, moterys dažniausiai susiduria?
– Stereotipų vyrauja nemažai ir pastebėjau, kad juos dažniausiai klijuoja labai siauro požiūrio arba pavydėti linkę žmonės. Yra klasikinių stereotipų, kurie vargu, ar greitai išnyks, tokie kaip: jei moteris labai graži – tai kvaila, jei moteris kuria verslą – tai jai kažkas finansiškai padeda, nes ji viena to negali padaryti, jei moteris karjeristė – tai ne šeimos moteris ir kt.
Tačiau moterys jau senai šiuos stereotipus yra paneigusios. Kiek teko pastebėti, tarp moterų, kurios supranta, kad jos kuria savo gyvenimą, stereotipai nyksta.
Kita vertus, manau moterims vis dar pritrūksta palaikymo bei padrąsinimo iš artimų žmonių, gyventi taip, kaip nori. Jos dar neretai trūksta drąsos ir mokėjimo pakovoti už save. Moteris turi aiškiai išsakyti savo lūkesčius šeimai, o kartais tiesiog nebijoti prašyti pagalbos.
Moters sustabdyti gyventi taip, kaip ji nori – neįmanoma. Tik nežinojimas ko nori, savo galimybių nesupratimas bei visiškos realizacijos trūkumas moterį priverčia užimti „aukos poziciją“. „Aukos pozicija“ – nemokėjimas būti vienai bei pakelti kritiką. Norisi joms palaikančiai sakyti, moterys, būkite sąmoningos ir nepakliūkite į „aukos poziciją“.
– Kaip ir minėjote, moterims neretai trūksta paskatinimo ir palaikymo. O jūs turite tiek pozityvumo savyje, kokią žinią norite skleisti, perduoti moterims?
– Visas pasaulis sukasi aplink meilę ir nuo to, kaip myli save bei kitus, priklausys ateitis. Tikroji gyvenimo tiesa – meilė. Viskas egzistuoja tik dėl jos. Ir visi nuolat tikrinami, kaip iš tiesų moka mylėti. Viskas gimsta iš meilės gyvenimui bei noro pažinti jį taip, kaip pažino pasaulio kūrėjas.
– O kas jus paskatino rašyti apie „damas“? Jautėte, kad trūksta moterims palaikymo ar savęs suvokimo? Kokia yra jūsų aprašoma „dama“?
– Mano sukurtoje istorijoje žodis „dama“ turi daug gilesnę prasmę ir vertę, nei ji suvokiama buityje. Visos moterys yra damos, tik kartais tą pamiršta. Mano „dama“ – tai savimi pasitikinti, laisva asmenybė, kuriai pirmiausia rūpi jos nuolatinis asmeninis tobulėjimas. Bet tuo pačiu, tai ir moteris, kuri sugeba būti atsidavusia savo darbui, pavyzdinga žmona vyrui, rūpestinga mama vaikams.
Tai moteris, kuri niekada nepamiršta savos tikrosios „Aš“. Tai moteris, kuri negyvena pagal sampratą „aš nekuriu tikrovės“, ji nieko nekaltina dėl nesėkmių, nes supranta, kad pati kuria savo rojų žemėje. Tai naujo amžiaus moteris, kuri sugeba išsilaisvinti nuo įsigalėjusių moters elgesio stereotipų bei keičiasi tam, kad taptų laiminga.
Ji išmintinga, supratinga, sąžininga sau ir kitiems, švelni, trapi ir kartu savarankiška, žinanti, ko nori iš gyvenimo. O trumpai tariant – tai save realizavusi, laiminga ir patenkinta savo gyvenimu moteris.
Visgi, atskleisiu, kad mano knygos „Kaip tapti dama“ pavadinimas gimė tik užbaigus paskutinį knygos puslapį. Pirma gimė istoriją, o tik vėliau knygos pavadinimas.
– Ką tik išleidote ketvirtą knygos dalį. Kuo ši yra kitokia, kokia jos pagrindinė mintis?
– Rašyti paskutinę knygos dalį buvo sudėtinga, jaučiau didelę atsakomybę ir ji iki šiol manęs neapleidžia. Kartais sustodavau ir galvodavaua, ar teisingai suprantu, ką noriu pasakyti šiuo tekstu moteriai.
Bet dabar, aistroms jau nurimus, manau, man pavyko ištransliuoti pagrindinę žinutę moteriai. Ši knygos dalis skiriasi nuo kitų, nes joje daugiau kalbama apie savo vidinį balsą, kuris dažnai mumyse kužda, tačiau jo negirdime. Apie meilę sau bei kitiems ir, žinoma, apie pokyčius, kurie atsiranda pamilus gyvenimą.
– Egle, grįžkime prie jūsų. Dalijatės įkvepiančiomis mintimis su kitomis moterimis, skatinate jas gilintis į save. O kokiomis taisyklėmis pati vadovaujatės savo gyvenime?
– Taisyklių savo gyvenime turiu nemažai. Nors ne kartą teko suvokti, kad viskas kinta, todėl niekada nereikia sakyti, kad„o jau aš taip niekada nepadaryčiau“. Gyvenimas mėgsta krėsti pokštus ir priversti laužyti savo taisykles. Manau, žmogus turi mokėti būti lankstus. Mano pagrindinė taisyklė, kurios stengiuosi nelaužyti – tai elgtis su kitais taip, kaip aš norėčiau, kad su manimi elgtųsi.
– Kaip manote, kokios jūsų asmeninės savybės padeda siekiant gyvenimo tikslų?
– Manau atkaklumas, ir užsispyrimas. Ir tikėjimas, kad gyvenimo kokybė priklauso tik nuo mano minčių, žodžių ir veiksmų.
– Kokių planų ir ateities svajonių pati turite?
– Planų ir svajonių turiu daug, tačiau dabar vis dažniau suprantu, kad bet kokia svajonė yra darbas. Todėl reikia tik tikslingai dirbti ir visos svajonės vieną dieną virsta realybe.
