Tačiau tai nereiškia, kad ketvirtadienį prasidėjusios, o sekmadienį pasibaigiančios Vilniaus knygų mugės lankytojai domėjosi vien romantiškais romanais. Anaiptol. Pasak leidėjų, lankytojai pirko į sostinę atvykusių užsienio svečių kūrinius, neignoravo šviežiausių naujienų, teiravosi tokios nemarios klasikos kaip George'o Orwello „Gyvulių ūkis“.
Kokios knygos perkamiausios šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje? Tiksliai atsakyti į šį klausimą kol kas keblu, nes oficialių pardavimų duomenų nėra. Portalas lrytas.lt pabandė išsiaiškinti Vilniaus knygų mugės bestselerius. Šešiolikos leidyklų atstovų tiesiai šviesiai paklausiau, kokiomis jų leidyklos knygomis pirkėjai mugėje labiausiai domėjosi?
„Alma littera“ atstovė A.Kazanavičienė nė nemirktelėjusi šios leidyklos bestseleriais įvardijo garsiojo romano „Gyveno kartą Uvė“ autorių Fredriką Backmaną. Pasak jos, gerai perkami buvo visi lietuviškai pasirodę šio švedų rašytojo romanai: „Nerimo žmonės“, „Mes prieš jus“, „Lokių miestas“, „Buvo Brita Marija“, „Močiutė perduoda linkėjimus ir atsiprašo“. Panašiai gerai buvo perkami ir žymiojo fantastikos ciklo „Paveldėjimas“ autoriaus Christopherio Paolini tik ką į lietuvių kalbą išverstas romanas „Miegoti jūroje Žvaigždžių“.
Tarp gerai perkamų leidinių A.Kazanavičienė vardino mugėje viešėjusio islandų rašytojo Hallgrimuro Helgasono romanus „1000° moteris“ ir „60 kilogramų saulės šviesos“, nuolatinių šios leidyklos autorių Juozo Gaižausko, Nijolės Narmontaitės, Linos Žutautės, Erikos Umbrasaitės, Rūtos Šepetys knygas, Laimos Lavastės „Kunigą Ričardą“.
„Apostrofos“ vadovė Giedrė Kadžiulytė teigė, kad lankytojai itin domėjosi trimis šios leidyklos naujienomis. Neseniai pasirodžiusi Algio Mickūno knyga „Atsiminimų punktyrai“ skaitytojus greičiausiai domino todėl, kad joje žymusis filosofas atsigręžė į savo gyvenimą ir punktyriškai papasakojo dalykus, apie kuriuos net dešimtmečius su juo bendravusieji niekad nebuvo girdėję. Nobelio literatūros premijos laureato Czeslawo Miloszo knyga „31 eilėraštis“ viliojo ir dėl to, kad ją išvertė lietuvių poetas Tomas Venclova. Žinomo eseisto Rolando Rastausko „Venecija tiesiogiai“ žadino smalsumą todėl, kad tai ne eseistikos, o prozos rinkinys.
„Aukso žuvų“ atstovė tikino, kad tarp perkamiausių buvo istoriko Norberto Černiausko knyga „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“, kuri ilgą laiką nesitraukė ir iš perkamiausių negrožinių knygų dešimtukų, istoriko ir publicisto, knygų „Partizanai tada ir šiandien“, „Nusikaltimai prie Smetonos“, „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ autoriaus Bernardo Gailiaus pirmasis prozos kūrinys – trileris apie partizanų kovą „Kraujo kvapas“ ir intymūs Antano Mončio sūnaus Jean-Christophe’o atsiminimai „Mano tėvas Antas“. Tarp gerai perkamų leidyklos atstovė paminėjo kiek anksčiau pasirodžiusias knygas Kotrynos Zylės „Siela sumuštinių dėžutėje“ ir Alino Bronsky „Paskutinė babos Dunjos meilė“.
„Baltų lankų“ vadovė Kotryna Žukaitė teigė, kad iš negrožinės literatūros itin perkamos buvo dvi knygos. Pirmoji – britų feministės, žurnalistės ir aktyvistės Caroline'os Criados Perez „Nematomos moterys“, kurioje autorė, remdamasi moksline literatūra ir naujausiais tyrimais iš įvairių šalių, atskleidžia, kaip su lytimi susijusių duomenų spragos veikia ne tik visą pasaulį, bet ir kiekvieno iš mūsų, vyro ar moters, kasdienius veiksmus, pasirinkimus, net gyvenimo būdą, ir svarsto, kaip, užpildžius duomenų spragas, pasaulis galėtų tapti visoms ir visiems išties patogus. Antroji – Merlino Sheldrake'o „Raizgus gyvenimas: kaip grybai kuria mūsų pasaulį, keičia mąstymą ir formuoja ateitį“, kurioje skaitytojai panardinami į fantastišką, keistą ir nuostabų grybų pasaulį.
Šios leidyklos stende mugės lankytojai itin domėjosi ir dviem grožinėmis knygomis – Walterio Teviso romanu apie šachmatininkę „Valdovės gambitas“, pagal kurį buvo sukurtas populiarusis filmas, ir prancūzų rašytojo, žurnalisto, matematiko Herve'o Le Tellier įdomios ir neįprastos idėjos, formos ir turinio romanas „Anomalija“, kuris stebina ne tik erudicija, bet ir įtemptu, nenuobodžiu siužetu.
„Iš lietuvių autorių daugiausia buvo nupirkta Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorės“ antrosios dalies ir Tomo Vaisetos romano „Ch.“ egzempliorių“, – tikino K.Žukaitė.
BALTO leidybos namų vadovė Daina Žemaitytė tarp perkamiausių leidinių paminėjo po tris lietuvių ir užsienio rašytojų knygas. Pasak jos, pirkėjai domėjosi žurnalistės, radijo ir televizijos laidų vedėjos Živilės Kropaitės-Basiulės knyga „#fainiausiapasaulymočiutė“, kurioje autorė intriguojančia forma papasakojo apie savo močiutės gyvenimą, žurnalistės Irmos Laužikaitės parašyta knyga apie Nelly Paltinienę „Tu ateik į pasimatymą“ ir Algirdo Kumžos „Oranžiniu romanu“, kuriame autorius aprašė ketverius ambasadoriavimo Kijeve metus.
Iš užsienio rašytojų kūrinių pirkėjai, pasak D.Žemaitytės, itin domėjosi Pulitzerio premijos laureatės Elisabeth Strout romanais apie neromantišką senatvę „Olivija Kiteridž“ ir „Olivija, ir vėl“ ir rusiškai kuriančios armėnų kilmės rašytojos Narine's Abgaryan romanu „Iš dangaus nukrito trys obuoliai“.
Istorines knygas leidžiančio „Briedžio“ stendo darbuotojai niekaip negalėjo išskirti mugėje pačių perkamiausių šios leidyklos knygų. „Perka viską po truputį“, – teigė jie, galiausiai užsiminę, kad bene labiausiai pirkėjai domėjosi Europos žemėlapiu ir buvusios „Financial Times“ korespondentės Maskvoje ir tiriamosios žurnalistikos atstovės Catherine'os Belton knyga apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausią aplinką „Putino žmonės. Kaip KGB susigrąžino Rusiją, o tada susirėmė su Vakarais“.
„Jotemos“ atstovas teigė, kad mugėje geriausiai perkamos šios leidyklos knygos priklauso nemariai klasikai. Pasak jo, iki šiol populiarumo nestokoja ir tokie vis perleidžiami kūriniai kaip George'o Orwello „Gyvulių ūkis“ bei „1984“, ir tokios leidyklos naujienos kaip Thomo Keneally „Šindlerio sąrašas“, Vladimiro Nabokovo „Kalbėk, atmintie“, Michailo Bulgakovo „Jaunojo gydytojo užrašai“.
„Kitų knygų“ atstovė Aira Niauronytė tikino, kad pirkėjai mugėje labiausiai domėjosi šios leidyklos šviežienomis. Tarp perkamiausių atsidūrė mugėje viešėjusios Jono Noreikos anūkės Silvios Foti knyga apie senelį „Vėtra lietaus šalyje“, kurioje akcentuojamas šios prieštaringos asmenybės galimas prisidėjimas prie žydų žudynių, Eglės Frank knyga „Mirę irgi šoka“, žymaus neurobiologo ir primatologo Roberto Sapolsky veikalas „Elgesys. Kaip mokslas paaiškina geriausius ir blogiausius mūsų poelgius“, kuriame autorius analizuoja, kokie veiksniai lemia mūsų elgesį, ir Michaelio Schumano „Supervalstybė grįžta: pasaulio istorija pagal Kiniją“.
„Tiesa, mugės lankytojai pirko ir šiuolaikinio ukrainiečių prozininko, poeto, publicisto, literatūros renginių, roko koncertų, teatralizuotų performansų ir pilietinio nepaklusnumo akcijų organizatoriaus Serhijaus Žadano „Internatą“ – tikrais įvykiais paremtą romaną apie karą Donbase ir jame atsidūrusį daug įtakos neturintį žmogų. Visą uždarbį iš šios knygos pardavimo mes nusprendėme paaukoti Ukrainai“, – sakė A.Niauronytė.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidyklos vadovas Gytis Vaškelis prie perkamiausių leidinių priskyrė lietuvių literatūros klasiką: Vinco Mykolaičio-Putino „Dienoraštį, 1938–1945), Vytauto Mačernio poezijos rinktnę „Aš pažinau karalių tavyje“ ir Jono Strielkūno eilėraščių knygą „Ta šalis“. Pasak leidėjo, pirkėjai labai domėjosi ir lietuvių padavimų knyga „Laumių sala“ su Mariaus Jonučio iliustracijomis.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos atstovai teigė, kad itin perkamos buvo lietuvių autorių knygos. Tai Vandos Juknaitės „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“, debiutinis Aldonos Tuur romanas „Kiltų nuoma“ ir vidaus ligų ir šeimos gydytojo Viliaus Kočiubaičio autentiškų apsakymų apie gydytojų gyvenimą rinkinys „Gydytojai miršta kitaip“. Iš užsienio autorių populiarūs buvo Czeslawo Miloszo „Pavergto proto“ naujas leidimas ir japonų rašytojo Osamu Dazai romanas „Netekęs teisės būti žmogumi“.
Mokslo ir enciklopedijos leidybos centro atstovai tikino, kad mugės lankytojai labiausiai domėjosi tokiais fundamentaliais veikalais kaip RŪsčio Kamuntavičiaus „Gudijos istorija“, JAV gyvenančio latvių istoriko Andrejaus Plakano „Glausta Baltijos valstybių istorija“ ir tokios šviesaus atminimo etnologės Pranės Dundulienės knygos kaip „Senieji lietuvių šeimos papročiai“, „Lietuvių kalendoriniai ir agrariniai papročiai“, „Senovės lietuvių mitologija ir religija“, „Pagonybė Lietuvoje. Moteriškos dievybės“. Tarp perkamų buvo ir 35 eurus kainuojantis Mikalojaus Konstantinos Čiurlionio tapybos albumas.
Leidyklos „Odilė“ stendo darbuotojos neslėpė, kad tarp pirkėjų populiarūs buvo Jono Meko pirmasis raštų tomas „Poezija“, Cz.Miloszo romanas „Valdžios užėmimas“, įžvalgi XX-ojo amžiaus istorijos slaptų mechanizmų analizė ir jaudinantis pasakojimas apie Vidurio Europos žmonių likimus, ir Pavilnyje užaugusio lenkų rašytojo Tadeuszo Konwickio (1926–2015) populiariausias romanas „Baina“. Iš dabarties lietuvių autorių tarp perkamiausių atsidūrė Valdo Papievio „Ėko“.
„Sofoklio“ stendo atstovai kaip perkamiausius paminėjo į mugę kviesto, bet dėl Rusijos invazijos į Ukrainą neatvykusio Andrijaus Liubkos romaną „Karbidas“, mugėje viešėjusio Čekijos rašytojo Jindricho Manno „Prahą, iki pareikalavimo“, autobiografijos požymių turintį pasakojimą apie garsią XX a. rašytojų šeimą, ir anglų rašytojo Matto Haigo „Vidurnakčio biblioteką“. Pasak jų, neblogai perkama buvo ir Igno Staškevičiaus naujausia knyga „Pasaulis jų akimis“.
Leidyklos „Tyto alba“ spaudos atstovė Raminta Jonykaitė kaip perkamiausias knygas įvardijo Mariaus Ivaškevičiaus naują romaną „Tomas Mūras“ ir mugėje viešėjusios bestselerių autorės Karen Swan romanus, tokius kaip „Žvaigždės virš Romos“, „Ispaniška vasara“ ir „Slaptoji įlanka“. Pirkėjai nespjovė ir į populiariojo vaikų rašytojo Tomo Dirgėlo knygas bei į rimtąją literatūrą: Jonathano Sachso veikalą „Moralė“ ir italų klasiko Curzio Malapartes romaną „Oda“.
„Vagos“ atstovai teigė, kad itin perkamos buvo psichologinės knygos. Pirkėjų dėmesio nestokojo ir filosofijos klasika – Laozi, Konfucijaus tekstai. Tačiau šios leidyklos stende bene populiariausios buvo dvi Irvino D.Yallomo knygos – „Mirties ir gyvenimo klausimas“ ir „Tampant savimi“. Dėmesio nestokojo ir pernai pasirodęs Sandros Bernotaitės romanas „Akys chimeros“. Šios leidyklos atstovai teigė jau nesistebintys, kad populiarumo nepraranda Paulo Coelho „Alchemikas“.
„Žaros“ vadovė Ramutė Žandarienė teigė, kad šios leidyklos stende perkamiausi buvo trys leidiniai: 1941 metų birželio 23-iosios sukilimui atminti skirta knyga „Birželis kvietė į kovą“, dar 2017 metais lietuviškai išleista Oscaro Wilde'o „Salomė“ ir Danielio Pennaco romanas jauniesiems skaitytojams „Apie Ernestą ir Selestiną“.
