Kaune ar pakaunėje esančiose laukinėse pievose nesunkiai rasite daugybės rūšių gėlių ir kitų augalų, iš kurių nusipinsite puošnų ir magiškų galių turintį Joninių vainiką.
Šį vainiką pinti reikia iš medžių lapų ar ne mažiau nei devynių arba dvylikos skirtingų stebuklingų galių turinčių žolynų. Kitaip nepavyks išpildyti ypatingą naktį sugalvotų norų, įgyvendinti svajonių, prisišaukti meilės ir laimės.
Nuo seno ypatinga reikšmė teikiama ramunėlėms, jonažolėms, perkūnžolėms, skėtinėms širdažolėms, sidabražolėms, dobilams, gegužraibėms, muilagėlėms, vingiorykštėms.
Šias žoles Joninių naktį reikia surinkti iki vidurnakčio. Vėliau jos neturi tiek magiškų ir gydomųjų savybių.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurie Kauno ir pakaunės pievose augantys augalai yra saugomi. Pavyzdžiui, Pažaislio šilo aikštelėse lengva pastebėti smiltyninių gvazdikų, kuriuos Europos Sąjunga įtraukė į nykstančių ir globotinų augalų sąrašą.
Dar nežinote, kur pinsite Joninių vainiką? Atšvęsti Jonų vardines ir trumpiausią naktį bei praleisti šventinį savaitgalį kauniečiai gali ir neišvykdami iš miesto ar jo apylinkių. Apsidairę Kaune rasite gamtos kampelių, kur netrūksta įstabių vaizdų.
Joninės ir artėjantis savaitgalis į miestą išvadins nemažai žmonių. Kai kas laiką leis sėdėdami kavinėse, vaikščiodami Laisvės alėjos, senamiesčio ar kitomis gatvėmis.
Netrūks ir tokių, kuriuos vilios vieši renginiai, sujungiantys senuosius trumpiausios nakties švenčių papročius bei garsių ar mažiau žinomų atlikėjų koncertus.
Tie, kuriems, užuot dalyvavus masinėse pramogose, kur kas maloniau nusipinti Joninių vainiką ir surasti tamsoje šviečiantį paparčio žiedą, ne mažiau turiningai laiką gali leisti gamtoje.
Išsaugoti gamtos turtai
Kauniečiai gali didžiuotis ne tik pačių sukurta architektūra, bet ir tuo, kad mieste ir jo apylinkėse išsaugota tiek nepažeistų gamtos teritorijų.
Kaunas turtingas parkų, miesto piliakalnių, pažintinių takų, upių ir upelių, atsiveriančių skardžių, Kauno marių pakrančių, fortų.
Be to, Kauną beveik iš visų pusių supa miško parkai – Panemunės, Kleboniškio, Lampėdžių, prigludę gamtos draustiniai – Kamšos, Jiesios, Santakos, Veršvų.
Tai – objektai, kuriuose lankantis ir neišleidžiant nė cento galima patirti neišdildomų įspūdžių.
Daugybę nuostabaus grožio oazių pasiekti iš bet kurios miesto vietos pėsčiomis, dviračiu, viešuoju transportu arba automobiliu galima vos per keliolika minučių ar pusvalandį.
Patekti į beveik visus toliau nuo miesto esančius gamtos kampelius automobiliu galima greičiau nei per valandą.
Ąžuolynas – ypatinga erdvė
Bene labiausiai kauniečiai žino ir mėgsta miesto parkus. Neabejojama, kad Joninių vakarą ir savaitgalį žmonių netrūks populiariausiuose Santakos, Ramybės, Dainavos, Draugystės, Eigulių ir kituose parkuose.
Tačiau artėjančiomis dienomis kauniečiams vertėtų geriau susipažinti ir dar kartą apsilankyti pačioje didžiausioje miesto viduryje esančioje gamtos vertybėje – Ąžuolyne.
Jame auga nemažai keturių šimtų metų senumo medžių, saugančių savo kamienuose praėjusių amžių dvasią. Šiame gamtos lobyne galima pamatyti ir daugybę žydinčių gėlių bei kitų žaliuojančių augalų.
Ąžuolyno pakraštyje plyti taip pat nuostabus gamtos kampelis – Adomo Mickevičiaus slėnis. Nors jis nėra itin dažnai lankomas kauniečių ir turistų, medžiai jame išgenėti, stovi tvarkingi suolai.
Vaizdai žavi nuo piliakalnių
Kaunas turtingas ir piliakalnių, kurių galima priskaičiuoti iki dešimties. Aplinkosaugininkai sako, kad kol piliakalniais, kaip derėtų, nesusidomės patys miestiečiai, tol neturės puikių vietų susibūrimams, ir piliakalniai nevilios turistų.
Žinoma, kai kurie šie įspūdingi kalnai stūkso apleisti, o ir patekti ne ant visų paprasta dėl statumo ir užžėlusios žolės, tačiau jie pripažinti šalies kultūros paveldo objektais.
Joninių savaitgalį būtų galima leistis ir į išvyką dviračiais ar automobiliu po Kauno piliakalnius: bent trumpam aplankyti verta Pajiesio piliakalnį, dar vadinamą Napoleono kalnu. Pasižvalgyti smagu ir nuo Eigulių, Marvelės, Marvos dvaro, Veršvų, Aukštųjų Šančių piliakalnių.
Bene geriausiai lankytojams pritaikytas Palemone, Marių gatvės pabaigoje, esantis Vieškūnų piliakalnis.
Vienus paminėtus piliakalnius galima rasti akylai stebint nuorodas, kitus padės surasti vietos gyventojai.
Vilioja carinėmis kaskadomis
Kauno fortų karinių įrenginių kompleksai, šiuo metu daugiausia garsūs dėl juose aptiktų į Europai svarbių gyvūnų rūšių sąrašą įtrauktų šikšnosparnių buveinių, taip pat įdomios lankytinos vietos. Tačiau lįsti į fortus, ypač apleistus, nereikėtų gundytis.
Kur kas saugiau leistis apžiūrėti Aleksoto seniūnijoje esantį Marvelės upės slėnį, iš kurio atsiveria reto grožio carinės Rusijos laikų įrengtų kaskadų vaizdas.
Nepabūgę slidumos kai kurie kauniečiai čia išsiauna iš batų ir kopia į viršų dėl fotografijos ar vedami smalsumo pažiūrėti, iš kur kaskadomis bėga vanduo. Ten jie randa nedidelį ramiai tekantį Marvelės upelį.
Tie, kurie nesikarsto kaskadomis, o leidžiasi žemyn, paėjėję keliasdešimt metrų ties upeliu išvysta žmogaus rankų nepaliestą laukinę gamtą – skersai upelį suvirtę medžiai, sraunūs šaltiniai ir čia nusprendusios sukti lizdus antys bei kiti laukiniai paukščiai. Slėnyje šalia upelio žydi ir daugybė augalų.
Į šį slėnį veda įrengti laiptai, pastatytas informacinis stendas, šiukšliadėžės, per Marvelės upę nutiestas tiltas.
Akį traukia drūtuolio šaknys
Smagios vaikštynės laukia ir išsiruošusių į daugelio žmonių itin mėgstamas, skersai ir išilgai išvaikščiotas bei dviračiais išvažinėtas vietas prie Kauno marių ties Pažaisliu, Kleboniškio mišką, Panemunės šilą, miškus aplink Lampėdžio ežerą.
Jeigu jūs čia jau buvote, Joninių savaitgalį pasukite dar lankytais maršrutais. Vienas jų gali prasidėti Aukštojoje Panemunėje, šalia ant Jiesios upelio šlaito augančio šimtamečio ąžuolo.
Dėmesį šioje vietoje labiausiai traukia įspūdingai atvertos kažkada drūto buvusio, o šiuo metu jau nudžiūvusio ąžuolo šaknys.
Prieš kelerius metus tvarkant Jiesios kraštovaizdžio draustinį buvo įrengti pėsčiųjų takai, o aplink ąžuolą sukalta medinė apžvalgos aikštelė.
Pasigėrėjus seno medžio šaknimis ir vaizdu į Jiesią, plačiu miško taku galima traukti pasivaikščioti.
Jeigu nepatingėsite paeiti daugiau nei kilometrą, prieisite pievas, kuriose trumpiausią metų naktį galite ieškoti paparčio žiedo.
Žvilgsnį pakeri atodangos
Vos už kelių kilometrų nuo seno ąžuolo smalsuolių laukia ne mažiau įspūdinga pažintis su Rokų atodanga – valstybės saugomu geologiniu gamtos paveldo objektu, esančiu Jiesios upės slėnyje Rokuose, Panemunės seniūnijoje.
Atodanga atsiveria Jiesios vingio dešiniajame krante, apie 1,5 kilometro nuo jos santakos su Nemunu.
Ne mažiau įspūdingų atodangų fragmentų, erozinių šlaitų ir šliuožiančių krantų prie Jiesios galima aptikti ir vaikštant didžiosios atodangos dešinėje pusėje vingiuojančiu taku. Akį ypač traukia daugybė šlaituose augančių medžių, ypač iš žemės pabėgusios jų šaknys.
Už kelių dešimčių kilometrų nuo Kauno verta aplankyti Žiegždrių geologinį taką Kauno marių regioniniame parke. Čia pakerės Kauno marių vaizdai ir atodangos, molių nuošliaužos, šaltinis.
Einant pažintiniu taku galima pamatyti ir Kalniškių atodangą su šlaito viršuje esančiomis uolienomis bei po jomis žiojinčiomis olomis.
Ne mažesnį įspūdį palieka ir kita Kauno marių pakrantės puošmena – žaliuojantis botaninis draustinis – Kadagių slėnis, nusidriekęs Arlaviškių kaimo pakraštyje.
Kauno marių šlaite augantis kadagynas šią vietą pavertė įspūdingu peizažu. Juo gėrėtis galima pasivaikštant 1,3 kilometro ilgio pažintiniu taku su apžvalgos aikštelėmis.
Aplankius Kadagių slėnį tiesiog būtina nuvykti iki visai netoli esančios paslaptingosios Dubravos aukštapelkės. Jos grožį apžiūrėti taip pat galima vaikštant mediniais takais.
