Paveldo tyrinėtojo profesoriaus Rimvydo Laužiko teigimu, su astronominiais reiškiniais susijusios šventės yra vienos seniausių žmonijos istorijoje, o tai, kad Joninės Lietuvoje tebešvenčiamos masiškai ir jų populiarumas nemažėja, nuteikia optimistiškai – šiuolaikiniam žmogui vis dar svarbus žaismingas šventės turinys, buvimas gamtoje, degančių laužų magija.
„Kada vasaros saulėgrįža pradėta švęsti Lietuvos teritorijoje, tikrai nesužinosime, nes tai įvyko prieš tūkstančius metų.
Ši data Europoje fiksuota senosiose astronominių reiškinių stebyklose nuo Stounhendžo Jungtinėje Karalystėje iki medinių stulpų rato Palangoje, kuris stovėjo ant Birutės kalno.
Žinoma, tada ji nesivadino Joninėmis, nes toks pavadinimas į mūsų kraštą atkeliavo kartu su krikščionybe prieš 600–700 metų. Krikščionybėje ši diena siejama su Šv.Jonu Krikštytoju. Tai – jo gimimo diena“, – pasakojo profesorius.
Joninių nakčiai buvo būdingi įvairūs burtai ir ateities spėjimai. Kitą papročių dalį, pasak profesoriaus, sudarė žolininkystė: vaistažolių rinkimas, vainikų pynimas, plukdymas. Tą naktį ieškota paparčio žiedo, rinkti jonvabaliai, suptasi sūpuoklėse. Svarbus šią naktį buvo ir prausimasis, maudymasis, nes manyta, kad magiškų galių įgyja ir rasa. Joninės – burtų naktis, „kai įvairūs nelabieji siautėja visais pašaliais“.
Manyta, kad tąnakt suaktyvėdavęs raganavimas, raganos rinkdavęsi į puotas.
Pasak R.Laužiko, Jonas Basanavičius yra užrašęs tokį pastebėjimą: „... prieš Jonines, o ypačiai Joninių naktij, baisu, sako, per rugius eiti, nes gali ragana pagauti. Jeigu ji pasigauna žmogų, kutena jį teip ilgai, kol žmogus dvasią išleidžia.“
Mokslininkas įsitikinęs, kad prie neblėstančio šventės populiarumo prisideda ir jos žaismingas turinys, ir buvimas gamtoje, kuris priimtinas šiuolaikiniams žmonėms tiek kaime, tiek mieste.
Birželio 23 d., penktadienį, nuo 19 val. iki saulės patekėjimo Verkių rūmų parke šurmuliuos tradicinė Rasos šventė. Jau dvidešimt trečią vidurvasarį, kai gamta ir žolynai klesti, kupėja, rasoja, vilniečiai drauge švenčia trumpiausios nakties – vasaros saulėgrįžos – šventę.
Nuo 19 val. 30 min. vakaro vyks kupoliavimas, bus pinami vainikai, buriama iš žolynų, sukami kupolinių rateliai. Sutartinėmis bus pagerbiamos ugnies apeigos prie Lizdeikos aukuro, dainomis palydima vakaro saulė. Taip pat šokiai prie laužo, vainikų plukdymas Nerimi. Nusiprausę ryto rasa šventės dalyviai drauge sutiks tekančią saulę.
Šventėje dalyvaus Vilniaus miesto folkloro ansambliai „Jorė“, „Laukis“, „Varangė“, apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“, tradicinė kapela „Griežikai“, liaudies dainų klubas „Raskila“, Punsko lietuvių folkloro ansambliai „Alna“, „Gimtinė“, „Šalcinukas“.
Taip pat Botanikos instituto vaistažolių žinovės, būrėjos iš žolynų Rita Balsevičiūtė, Rita Balkutė, Nastutė Sidarienė, Onutė Budzeikienė. Veiks žolynų turgelis.
Šventės vedėja – senųjų papročių puoselėtoja Nijolė Balčiūnienė. Šventės rengėja – Lietuvių etninės kultūros draugija.
