Bet štai 2012-ųjų vasarą, kai po esminių taupymo ir diržų veržimosi akcijų šalies ekonomika jau rodė vis ryškesnius atsigavimo ženklus, išgirdome naują diagnozę. Šįkart ji skambėjo jau ne iš eurokomisarės, o daug įtakingesnės pareigūnės lūpų. Artėja antroji krizės banga, Lietuvos laukia sunkūs metai, bus sunku.
„Kas, kodėl, iš kur?“, - dar bandė klausti visokie gamintojai ir prekiautojai. Tąsyk Lietuvos Pramonininkų konfederacijos analitikai netgi viešai išdrįso suabejoti tokioms niūrioms prognozėms, sakydami, kad ekspertų atlikti šalies ūkio būklės tyrimai visiškai paneigia politikų bauginimus.
Jie netgi ganėtinai įžūliai paragino kalbant viešoje erdvėje realiai vertinti ekonominę situaciją ir pripažinti: jokios antros krizės bangos nėra. Tiesa, taip neapdairiai abejota tik iki tos akimirkos, kol naujasis LPK vadovas R. Dargis apsilankė pastate S. Daukanto aikštėje. Ten susipažinęs su rūmų šeimininke ir asmeniškai išklausęs jos argumentus, svečias kaip mat sutiko su teiginiu, kad šalis faktiškai stovi ant prarajos krašto. Abejojančių dėl artėjančios bėdos oficialiai nebeliko.
Kalbant politinės abėcėlės terminais, tąsyk buvo ištarta raidė A. Žinia – žalinga eilinio vartotojo sąmonei ir po nuosmukio kylančiai valstybei, bet labai naudinga esamai valdžiai: „Buvo blogai, bet bus dar blogiau, todėl rinkis tuos, kurie gali išgelbėti šalį“.
Kiek vėliau, savaime suprantama, išriedėjo ir riebi B, kurią įprasmino gausybė atvirų prezidentinės agitacijos priemonių „sukti į dešinę“.
Raidę C spalį ištarė rinkėjai. Tačiau garsas, pasiekęs Prezidentūrą ir Vyriausybę veikiau priminė rusišką „Ch“. Nepatikėjo liaudis antrąją krize ir vieninteliu išsigelbėjimo variantu, taip aiškiai nubraižytu ir kapotais sakiniais komunikuotu rinkėjams.
Daug nekalbant apie kitų šį kartą į Seimą išrinktų politinių jėgų gebėjimą efektyviai ir kokybiškai valdyti valstybę, galima konstatuoti: pažadai veikia geriau nei bauginimai. Jiems atsparumas įgyjamas daug greičiau, negu rafinuotiems gundymams.
Yra ekonomikos žinių pasaulyje tokia juodųjų pranašų rūšis, kuri nuolat skelbia pačius niūriausius ateinančių mėnesių ar metų scenarijus. Bene garsiausias - N. Roubini, kuris gąsdino daug ir noriai, kol vieną kartą pataikė į dešimtuką. Mažai kas prisimena ankstesnius jo scenarijus, tiktai tą, kuris išsipildė.
Žinoma, pasaulio ekonomika sunkiai serga, todėl tokios įžvalgos dabar tebežarstomos į kairę ir dešinę. Kai kurios iš tiesų pildosi ar net viršija blogiausius scenarijus. Procesai abipus Atlanto nežada prošvaisčių, o netolima ateitis parodys, ar tikrai smigs Lietuva į dar gilesnį dumblą. Prezidentė nuoširdžiai tuo tiki, tik štai - akibrokštas iš jos buvusios darbovietės.
Vakar Europos Komisija paskelbė naują ES makroekonominės raidos prognozę. Briuselio ekspertai mano, kad Lietuvos ir Baltijos kaimynių augimas bus pats didžiausias visoje ES.
Skelbiama, kad pirmajame 2013-ųjų pusmetyje didžiosios dalies Europos Sąjungos šalių ekonomikos ims augti po pusę procento ar dar mažiau, tačiau Lietuva, Latvija ir Estija atrodys daug žvalesnės.
Latvijoje, kur šįmet užfiksuotas didžiausias BVP augimas visoje ES (4,3 proc.), šis skaičius turėtų smuktelėti iki 3.6 proc, bet tai išliks aukščiausiu rodikliu visoje ES. Prognozuojama, kad šįmet 2,9 proc. augęs Lietuvos BVP kitais metais sieks 3,1 proc., o 2014 m. - 3,6 proc.
Estijos augimas atitinkamai bus 3,1 proc. ir 4 proc. Visos Europos Sąjungos BVP augimo vidurkis kitąmet turėtų siekti 0,4 procento.
Regint tokią prieštaringą informaciją galimos dvi išvados. A) Sukti Briuselio ekspertai dėl tik jiems patiems žinomų priežasčių klastoja duomenis bei skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją. B) Lietuvos politikų kalbos apie naują krizės bangą yra pagrįstos ne objektyviais šalies ūkio rodikliais, o kitais sumetimais.
