Inžinerinį ir medicininį išsilavinimą turinčio B. Margiani verslas Gruzijoje apėmė ne vieną sritį. Pagrindinės jų – medicina, statybos, inžinerija ir masinių renginių aptarnavimas. Verslininkas net nebesuskaičiuoja, kiek iš viso įmonių jam priklausė. Populiarus restoranų tinklas, didžiulis atrakcionų parkas. Beso su šypsena prisimena pradžių pradžią – prieš dvidešimt metų į Latviją nugabentus tris vagonus gruziniško konjako. Tada jis uždirbo savo pirmuosius 200 tūkst. dolerių. 2000-ųjų pradžioje, kai įvyko vadinamoji Rožių revoliucija ir į valdžią atėjo prezidentas Michailas Saakašvilis, jis jau turėjo keletą kompanijų.
Šiandien jam likusi tik ta verslo dalis, kuri yra užsienyje – visų pirma Šveicarijoje, taip pat Kinijoje, Maskvoje. „Pragyventi, sumokėti už sūnaus mokslus Anglijoje užtenka“, - prisipažįsta B. Margiani. Kaip giliai tikintis krikščionis jis sako, kad Dievas jam davė tiek išbandymų, kiek jis įstengia pakelti. Verslininkas nesiskundžia ir tikina, kad išbandymai jį tik dar labiau sustiprino.
Aptarnavo valdžią
Gruzino įmonės aptarnavo M. Saakašvilio valdžią – rūpinosi reklama, renginiais, šventiniais miesto papuošimais ir panašiais dalykais, finansavo daug projektų. Kaip pats sakosi, jis tą pradėjo daryti norėdamas padėti naujai vadžiai, anksčiau buvusiai opozicijoje, į kurią dėjo daug vilčių, kurios mitinguose pats dalyvaudavo.
Pavyzdžiui, kai Gruzijoje lankėsi JAV prezidentas George'as W. Bushas, B. Margiani kompanija ANI pasirūpino beveik visomis didžiulio susitikimo detalėmis. Kitos jo įmonės aptarnavo sostinės Tbilisio meriją.
Apie 2005-2006 metus verslininkas pajuto, kad vyksta negeri dalykai, įsisiautėja korupcija. B. Margiani pabandė trauktis į kitas verslo sritis, nebeskyrė dėmesio savo įmonėms, dirbančioms su valstybe – ANI, „Realsilluet“ ir kitoms.
Tačiau finansuoti jų veiklą vis vien teko. Prasidėjo savotiškas valdiškas reketas – būdavo reikalaujama milžiniškų sumų paramos.
„Pavyzdžiui, 2006 m. kompanijos direktoriui paskambina policija ir prašo: ar galėtumėte pervesti 200 tūkst. larių valdančiajai M. Saakašvilio partijai? Išsigandę direktoriai atbėga pas mane ir klausia, ką daryti. Vėliau sužinojau, kad ir iš kitų kompanijų buvo reikalaujama panašių dalykų“, - pasakoja B. Margiani.
Kaip steigėjas patikrinęs vienos iš savo kompanijų – ANI – dokumentus, verslininkas sakosi pamatęs siaubingų dalykų. Tai buvo 2008 ar 2009 metais. „Didelės finansinės machinacijos, daugiausia susijusios su merijos aptarnavimu“, - sako B. Margiani.
Savininkas atleido direktorę, nepaisydamas tiesmukų reikalavimų ją palikti, ir taip užsitraukė valdžios nemalonę.
Spaudimas – per sūnų
Beso išdėsto schemą, pagal kurią, jo teigimu, M. Saakašvilio valdininkija išgaudavo iš Gruzijos verslininkų pinigus. Jeigu kuris nenorėdavo atiduoti geranoriškai, padedant prokuratūrai sufabrikuodavo kokius nors kaltinimus prieš jų artimuosius. Gruzijos teismai, pasak B. Margiani, nuteisia 99 proc. atvejų – išvengti bausmės beveik nėra galimybių. Tačiau iš kalėjimo žmonės paleidžiami taip pat lengvai – jeigu tik šantažuojamas turtuolis sumoka reikalaujamą sumą.
Pažįstami stebėjosi, kaip Beso dar vaikščioja laisvas. „Jų aukomis tapo labai daug verslininkų, - pasakoja jis. - Daug jų išvažiavo, daug buvo areštuota. Buvo tiek areštų, kad Gruzija atsidūrė pirmoje vietoje Europoje ir ketvirtoje vietoje pasaulyje pagal kalinių skaičių, tenkantį vienam gyventojui.“
B. Margiani buvo spaudžiamas per sūnų. Prokuratūrai pakako to, kad 2011 m. pradžioje vaikino draugas buvo sučiuptas su marihuana. Beso tvirtina, kad jo sūnus su narkotikais neturi nieko bendro, tačiau byla buvo pasukta taip, kad kaltuoju liko būtent jis – esą, pas draugą rasta marihuana buvo skirta jam.
Už tai aštuoniolikmečiam B. Margiani sūnui buvo skirta 5 metai kalėjimo. Po savaitės, kai tėvas sumokėjo, vaikinas buvo paleistas lygtinai. Tėvui pavyko gauti leidimą, kad sūnus išvyktų tęsti mokslų į Angliją.
Pabėgo per atsitiktinumą
2011 m. balandį B. Margiani su sūnumi susiruošė atostogauti į Graikiją, aplankyti garsaus stačiatikių Afono vienuolyno. Nedaug likus iki išvykimo, Beso draugas, vienas iš M. Saakašvilio partijos lyderių, atėjo į namus ir įspėjo, kad jį ruošiamasi areštuoti. Kaip jis vėliau sužinojo, prokuratūrą spėjo aplenkti vos viena diena. „Manau, kad Dievas mane išgelbėjo“, - sako B. Margiani.
Iš Graikijos į Gruziją verslininkas nebegrįžo – kartu su sūnumi nuvyko į Angliją. Iš Gruzijos – tyla, jokia oficiali byla neiškelta. Verslininkas po dviejų mėnesių pradėjo svarstyti, gal galbūt verta grįžti. Draugai patarė verčiau negrįžti.
2011 m. birželį verslininkas planavo su sūnumi skristi poilsiauti į Turkiją, tačiau sulaukė skambučio iš Lietuvos – draugas norėjo pasiūlyti pradėti kartu verslą. B. Margiani nuskrido į Lietuvą tik trims dienoms pasirašyti įmonės įkūrimo dokumentų. Bet taip išėjo, kad čia pasiliko. Kaip tik tada prasidėjo didysis puolimas.
„Jau kitą dieną visų mano kompanijų vadovus iškvietė į prokuratūrą, darė psichologinį spaudimą, grasino. Jie išsigandę man paskambino“, - pasakoja verslininkas. Draugai įspėjo, kad ruošiami dokumentai jo paieškai per Interpolą, nors jokie oficialūs kaltinimai dar nebuvo pateikti. „Sužinojau, kad esu geltonajame Interpolo sąraše. Paaiškėjo, kodėl, kertant sieną, visada manęs daug klausinėdavo“, - sako jis.
B. Margiani paieška per Interpolą buvo paskelbta 2011 m. rugsėjį.
Bylos – viena po kitos
Pagaliau B. Margiani buvo pateikti ir oficialūs kaltinimai. Vienas – dėl dokumentų klastojimo jam visai nepriklausančioje kompanijoje „Oxino“. Nors naujamečius papuošimus iš Kinijos vežusios kompanijos direktorė yra ir jos steigėja, ir savininkė, ji suvertė kaltę žinomam verslininkui B. Margiani ir išsigynė esanti tik samdyta direktorė. Kaltinimai buvo paremti tos vienintelės moters parodymais, kuri, jeigu neliudytų prieš B. Margiani, pati būtų teisiama. „Jokių dokumentų nebuvo, jokio mano parašo, nieko“, - sako Beso.
Rugpjūtį B. Margiani buvo iškelta ir antra byla – už bandymą paduoti kyšį pareigūnui. Kartu buvo apkaltinta nemaža grupė žmonių. „Atėjo pas mano žmonos brolį ir pasakė: jeigu neduosi mums pinigų, mes visoms kompanijoms skirsime dideles baudas ir paskelbsime savininko paiešką per Interpolą. Mano žmonos brolis suklydo ir davė tuos pinigus. Bet už tai areštavo jį, jo brolį, kuris iš viso nesuprato, kas vyksta, žmonos sesers vyrą ir dar vieną mano draugą. Advokatai man paskambino ir pasakė, kad tie keturi žmonės yra jų įkaitai, ir už jų paleidimą aš turiu sumokėti 5 mln. larių“, - pasakoja verslininkas.
B. Margiani sakosi neturėjęs tokios sumos – visus uždirbtus pinigus iš karto kur nors investuodavęs. Bet ir iš principo nenorėjo mokėti, jausdamasis teisus. Ir jau po savaitės buvo iškelta byla Gruzijoje likusiai televizijoje dirbančiai jo žmonai – taip pat dėl bandymo paduoti kyšį.
Tie keturi žmonės, kalėjime atsėdėję 5-6 mėnesius, buvo paleisti už kuklesnę sumą – 1 mln. 300 tūkst. larių. Oficialiai mokėjo 550 tūkst., o likusius – neoficialiai. „Jie areštuotiems verslininkams dažnai tiesiai pasakydavo, kur pervesti pinigus, ką pirkti, ir po to juos paleisdavo“, - aiškina B. Margiani.
Nepatinka lietuviški orai
„Tai buvo tikra diktatūra, tikra. Didesnė nei Baltarusijoje“, - sako Beso apie M. Saakašvilio režimą. Lietuvoje, į kurią netikėtai jį nubloškė ir privertė pasilikti likimas, verslininkas ilgai nedrįso prašytis politinio prieglobsčio. Jis žinojo, kad Lietuvos valdžia simpatizuoja Gruzijos prezidentui. „Kubilius ir Saakašvilis priklauso tai pačiai partijai“, - išsprūsta pašnekovui.
Jis slapstėsi draugų parūpintuose butuose, gyveno namelyje už Vilniaus. Beveik su niekuo nebendravo, telefoną išmetė. Netgi artimieji, žmona nežinojo, kur jis. Juokdamasis Beso prisimena, kaip netikėtai netgi tokiomis aplinkybėmis gavo darbo pasiūlymą.
Namelis, kuriame Beso glaudėsi, buvo apšiuręs, ir verslininkas sugalvojo jį sutvarkyti. Nudažė. Jo darbu sužavėta kaimynė palaikė jį dažytoju ir paprašė nudažyti ir jos namą. Tiesa, milijonieriaus toks darbo pasiūlymas nesudomino.
Jis sakosi Lietuvą pamilęs ir apsipratęs su mūsų šalies specifika. Gruzino, pripratusio prie energingesnio bendravimo būdo, netrikdo lietuvių uždarumas ir santūrumas. „Kiekviename žmoguje, kiekviename charakteryje galima įžvelgti kažką teigiamo“, - sako jis.
Vienintelis dalykas, su kuriuo nepavyksta susigyventi – oras. Šaltis, sniegas, purvas. Gruzinai nėra įpratę nusiauti batų įėję į patalpą. „Ačiū, nereikia“, - pasakęs vienas draugas, kai Beso jam pasiūlė nusiauti batus.
Paprašyti politinio prieglobsčio Lietuvoje gruzinas išdrįso tik pasikeitus valdžiai. Gruzijoje valdžia taip pat pasikeitė, tačiau į savo šalį grįžti Beso bijo – kaltinimai jam vis dar nepanaikinti, bylos nenutrauktos, turtas tebėra areštuotas, nors reikalingus prašymus jis parašęs.
Jis ir pats yra padavęs Tbilisio meriją į teismą – už beprecedentį atvejį, kai areštuotas jam priklausantis turtas buvo lyg niekur nieko naudojamas Nacionalinės partijos rinkiminei kampanijai.
Jeigu Lietuva jam suteiktų politinį prieglobstį, B. Margiani taptų pirmuoju mūsų šalyje jį gavusiu gruzinu.
