Juk kvaila būtų kenkti savo tautai, didžiai rusų tautai.
Primenu, kad Kremliaus vanagai savaitei užkardijo Rusijos žmonėms iš Lietuvos atvežamos gerovės ekspansiją. Didžioji Rusija nukentėjo nedaug. Tačiau Mažoji Rusija, ypač, Prūsijoje tarp Lietuvos ir Lenkijos įsprausti kaliningradiečiai patyrė ir neigiamas Kremliaus sprendimo pasekmes. Šiai Mažajai Rusijai Lietuva yra tiesiog kaimynė. Ir gera kaimynė.
Lietuviai aktyviai į Prūsiją investuoja, kuria darbo vietas, vyksta abipusiai naudinga prekyba. Todėl sprendimas nepagrįstai riboti transporto su lietuviškai numeriais į Prūsiją srautą, sutrikdė abipusiai naudingus ūkiškus kaimynų mainus, taigi, trinktelėjo kaliningradiečiams verslininkams.
Kaliningrado gubernatorius perdavė Rusijos Prezidentui kaliningradiečių verslininkų godas, ir anas jau kitą dieną nurodė pabaigti kenkimą Mažosios Rusijos rusams.
Protingas sprendimas, pagaliau. Ačiū, Vladimirai Vladimirovičiau. Tikiuosi, kad baigsis ir lietuviškų pieno produktų blokada. Žinia, pieningas Lietuvos gėris tesudaro tik vieną procentą Rusijos pieno produkto rinkos. Tačiau, tai skani ir pasiturinčių Rusijos piliečių branginama dalis. Kodėl gi jie turi atsisakyti verto dalyko? Rusijos Prezidente, prašau, apsaugokite savo piliečius ir nuo šios Kremliaus vanagų nesąmonės!
Bet kodėl rusus reikia saugoti nuo jų pačių? Kodėl bendrovė žymiu Kremliaus pavadinimu taip nepagarbiai elgiasi su savo piliečiais? Kodėl Prezidentas turi budėti, kad jo paties sutelkta valdžia nežalotų ir Didžiosios, ir Mažosios Rusijos žmonių. Suprantu, kad net ne itin įžvalgus skaitytojas mane tuoj apkaltins kvailumu.
Ar ne pats Vladimiras iš Kremliaus yra valdžios piramidės autorius ir valdytojas? Sutinku, kad jo vaidmuo čia yra svarbus. Tačiau visiems ateina praregėjimai. Dar mąstau: gal tai neišvengiama posovietinė tendencija – po dvidešimt metų aklos gerovės siekimo imti ir praregėti?
Net ir Domertas Didžkepuris iš UAB „Psichobendrovės“ ėmė ir praregėjo. Susipažinkime: Domertas yra Lietuvos verslo legenda, kurį aprašė verslininkas ir rašytojas Ignas Staškevičius savo naujausioje knygoje „Domertas: Lietuvos verslo legendos“.
Įdomu, gi ta Lietuvos verslo legenda? Ši knyga piešia labai keisto lietuvio verslininko pasaulį. Pavyzdžiui, knygos herojus Domertas keletą savaičių nardė Neries gelmėse, kad ištrauktų nuo tilto Andriaus Mamontovo tariamai įmestą „Bravo“ apdovanojimą. Nereikėjo didžiam Lietuvos menininkui pigios šlovės. Domertui - irgi. Tai ko anas murkdėsi Neries dumble tas keletą savaičių?
Knygos autorius numato atsakymą, glūdintį Domerto verslo tikslą nusakančiame bendrovės pavadinime - „Psichogerovė“. Kai po kelių dešimtmečių juodo darbo užsikali keliasdešimt milijonų, atsiveria šansas prasiskverbti į „Žmonių“ šešėlių tarpą. Tampa tiesiog žmogiškai geriau būti. Štai koks ir yra, anot Domerto legendos, ir visos tuštokos chebrytės pinigų tikslas. Legendinis tikslas!
O kur gi telkiasi Rusijos „Žmonės“? Kas suriktuoja Rusijos žmonių įvesdinimą į „Žmonių“ tarpą? Teisingai, Kremlius – galingiausių šventovė. Ir viskas dėl tos pačios psichogerovės, kuri pasireiškia galios svertų turėtojo (rus. deržavnik) patirtimi. Štai dėl ko eilinis mažasis rusas tampa Didžiuoju.
Bet, būna, ir Didis praregėja. Kaip ir Domertas, kuris ėmėsi neįtikėtino dosnumo. (Kad ir dėl tos paties savo psichės gerovės!) Ypač, kai Didybės manijai ima grėsti liūdna pabaiga. O ji į Rusiją jau įsliūkino ūkio augimo staganacijs forma. Ir psichiškai pozityvus tikėjimas gamtinių išteklių švirkštimo nenutrūkstamumu, atrodo, jau nepagelbės.
Vadinasi, ir raminančių dotacijų ribos tai pačiai Mažajai Rusijai tampa ribotos. O tai „deržavos“ begalybe įtikėjusius žmones nervina. Tad neverta dar nervinti. Nes sumenkęs didžiarusis ims ir bėdų pridarys šiems įprastu revoliucijos būdu. Žiūrėk, užėmęs psichinės įsigalinimo gerovės viršūnę ims ir į cypę vladimirus ir dmitrijus susodins, o čia dar visagaliai amerikiečiai sąskaitas užrauks nuo bermudų iki laplandijų.
„Negi bėgsi prašyti Venesuelos ar Kubos vadukų malonės, ar sėdėsi vienišas su dolerių lagaminu negyvenamoje susikurptos psichinės gerovės saloje“, mąsto tūlas Vladimiras.
Todėl jis ir yra priverstas praregėti ir pamilti didžią rusų tautą, kuri mėgsta lietuviškus pieno produktus, Druskininkus ir pajūrį. Ten gi taip miela pailsėti.
