Dabartinė švietimo valdžia užsimojusi iš pagrindų keisti tai, ką įdiegė buvusioji. Ir tai ne šiaip patalų pakedenimas – panašiau į lovą su naujomis pagalvėmis ir antklodėmis.
Nauji aukštojo mokslo finansavimo scenarijai, keisiantys nusistovėjusią įkandin studento keliaujančio studijų krepšelio sistemą, griežta kontrolė, kiek ir kokių specialistų reikia šaliai, ir net užmojis numalšinti aukštųjų mokyklų komerciją – norą uždirbti iš studentų, mokančių už studijas.
Už studijas nemokės niekas, o valstybė vilks sunkiai pavelkamą ar išvis nepavelkamą finansinę naštą? Už studijas mokės visi, o uoliai prie vadovėlių ilgus metus linkę mokiniai dairysis, kur anapus sienos mokytis nemokamai? Studijų krepšelius keis valstybės garantuotos paskolos?
Aukštosios mokyklos ant durų kabins spynas ir geriausiu atveju taps kitų fakultetais? Štai kiek klausimų vienu kartu.
Mažinti aukštųjų mokyklų skaičių švelniai siūlė ir ankstesnė valdžia. Dabartinė renkasi jautresnį apibūdinimą – jungimasis į konsorciumus. Tai iš esmės, ką čia slėpti, beveik tas pat.
Be to, akis juk bado ekspertų, tarp jų ir tarptautinių, išvados: kai kurios studijų programos skęsta priekaištų jūroje ar bent jau ežere.
Verta pacituoti švietimo ir mokslo viceministrą R.Vaitkų: „Visuomet sakau: ekspertai yra veidrodis. Jei kas nors negerai, reikia ne veidrodį keisti, o veidą taisyti.“
Regis, kai kurioms aukštosioms mokykloms nepakaks ir vien veido pakeisti. Prisiminkime, koks triukšmas kilo, kai viešai buvo sukritikuoti Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetai.
Tiesa, ar konsorciumai taps realybe, nežinia. Kaip ir neaišku, ar aukštosios mokyklos puls skelbti tuoktuvių. Juk nors kalbama apie valstybinius universitetus ar kolegijas, niekas versti jų jungtis nenori, o savo noru nė vienas laisvės atsisakyti neskuba.
Švietimą vairuojanti valdžia jau žengė keletą žingsnių. Savo pirmtakų siekį, kad viską reguliuotų konkurencija, ji patvarkė savaip: bus mažiau priimama pirmakursių į socialinių mokslų ir pedagogikos studijas. Argumentas – tiek šių specialistų rinkai nereikia.
Užsimenama, kad neblogai apkarpyti ir už studijas mokančių studentų skaičių. Gal tai ir nebūtų blogai. Juk dabar diplomą gali gauti iš esmės bet kas, paklojęs reikiamą sumą.
Daugiau nei trečdalį visos sumos planuojama skirti technologijos mokslų specialistams rengti. Daugiau studentų nei pernai bus priimama į fizinių, biomedicinos, technologijų studijų programas.
Pulti įtarinėti, kad kiekvienas viską matuoja pagal save, turbūt nederėtų (ministras – medikas, o viceministras – fizikas). Matyt, prasmingiau remtis darbo biržos rodikliais. O jie liudija, kad ir mokytojai, ir socialinių mokslų srities jaunieji specialistai išties neretai beldžiasi į darbo biržą. Vis dėlto ten kur kas daugiau žmonių, kurie išvis neįgiję jokios profesijos.
Iškalbinga ir tai, kad beveik dvigubai daugiau nei prieš metus į profesines mokyklas atėjo mokytis tų, kurie jau turi aukštojo mokslo diplomą.
Gerai, jei taip teorines žinias labiau siekia įtvirtinti ką tik iškepti specialistai. Statybos inžinieriui gal ir pravartu savo rankomis pamėginti sumūryti sieną. Tačiau jei šitaip mėginama duoną pelnytis iš amato, o aukštojo mokslo diplomą, liudijantį valstybės apmokėtą įgytą išsilavinimą, padėti į stalčių, kažin ar tai džiuginančios tendencijos?
O gal teisus švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis, kad visuotinė aukštojo mokslo mada išsikvėpė? Tai negi dabar visi mesis į profesines mokyklas?
Atrodo, kol kas dar ne. Nors abiturientų šiemet 4 proc. mažiau, jų būrį varžytuvėse dėl vietos aukštojoje mokykloje kasmet papildo ankstesniais metais bendrojo lavinimo mokyklas baigę jaunuoliai. Vėl stoti mėgina ir tie, kuriems nepavyko studijos užsienyje.
Tad tie, kurie šiemet norės rinktis vieną iš populiariausių studijų programų trijulės – teisę, ekonomiką ar vadybą, turės gerokai paprakaituoti. Mat sumažėjus priimamųjų skaičiui išaugs konkurencija.
Žinoma, galės pasidžiaugti tie, kurie pretenduos į pusę tūkstančio vietų, kurioms skirtas tikslinis finansavimas. Tai specialus valstybės užsakymas (jį, beje, kritikuoja ankstesnė švietimo valdžia), jis apima studijų programas, pagal kurias parengtų specialistų reikia šaliai, bet stojama mažai.
Su naujovėmis šiemet susidurs ir tie, kurie renkasi su sportu susijusias specialybes. Anksčiau jiems būdavo pridedama balų už dalyvavimą rinktinėje ar olimpiadose, čempionatuose. Dabar įvedamas sporto laimėjimų vertinimas, jis 40 proc. lems konkursinį balą.
Menininkų irgi laukia šis tas nauja – įvedamas kriterinis vertinimas. Siekiama, kad tai būtų taikoma tiek per brandos egzaminus, tiek stojant į visas studijų programas.
Mat vis garsesni nuogąstavimai, kad gerai mokytis ir būti aukštų rezultatų siekiančiu sportininku ar šokėju neįmanoma.
Tačiau ne vienam kyla ir kitas klausimas: ar tikrai kiekvienas čempionas privalo turėti aukštojo mokslo diplomą?
