Vaikų teisių specialistai ir psichologai muša pavojaus varpais – gali būti, kad tokių atvejų vis daugės. Tėvai, pasinėrę į darbus, kad išlaikytų šeimą ir vaikus aprūpintų materialiomis gėrybėmis, praranda dvasinį ryšį su savo atžalomis. O susidūrę su paauglystės problemomis, nemoka jų spręsti ir nusprendžia juos pagąsdinti valdiškais namais.
Su paaugliu nesusikalba
Praėjusią savaitę į vieną Panevėžio vaikų globos įstaigą atėjusi tvarkingai apsirengusi moteris paprašė čia apgyvendinti jos paauglį sūnų. Apstulbusios, iki šiol tokio atvejo nemačiusios darbuotojos apie tai pranešė Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Vaiko teisių apsaugos specialistėms moteris paaiškino negalinti susikalbėti su į paauglystę įžengusiu sūnumi. Berniukas susidėjo su prastais draugais, ėmė rūkyti ir išgerti. Motina jį augina viena, nes yra išsiskyrusi su girtaujančiu sutuoktiniu. Pas tėvą sūnus gyventi nenori.
Tuomet netekusi kantrybės panevėžietė sūnui ir pasiūlė apsigyventi valdiškoje įstaigoje, jei jam namai ir jų taisyklės nemielos. Apgyvendintą vaikų globos namuose paauglį moteris nuolat lanko, tačiau abu teturi daug nuoskaudų.
Neįleido į namus
Maždaug tuo pat metu į tą pačią įstaigą buvo atvežtas dar vienas panevėžietis paauglys. Vėlų vakarą, apie 23 val., po miestą klajojantį berniuką atsitiktinai pastebėjo socialinė darbuotoja. Pažįstamą paauglį užkalbinusi moteris išgirdo liūdną istoriją – jis neturi kur nakvoti, nes pavėlavusio grįžti į namus motina neįsileido.
Socialinės darbuotojos iškviesti policijos pareigūnai paauglį nuvežė į vaikų globos įstaigą. Ten berniukas gyvena iki šiol.
Ši šeima į vaiko teisių apsaugos specialistų akiratį jau buvo patekusi prieš keletą mėnesių. Po to, kai vaikų gynėjams vienas psichiatras pranešė apie jį sunerimti privertusį atvejį. Panevėžietė psichiatro paprašė paaugliui sūnui išduoti pažymą, kad jis turi psichikos sveikatos sutrikimų.
Šios pažymos motinai reikėjo, kad sūnų galėtų apgyvendinti socializacijos centre. Tačiau psichiatras paaugliui psichikos sutrikimų nenustatė. Specialisto nuomone, berniukui šeimoje tiesiog trūksta bendravimo ir meilės, todėl jis ir maištauja.
Dėl netinkamo paauglio elgesio mokykloje motinai buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas dėl vaiko nepriežiūros.
Po to, kai sūnaus neįleido į namus, moteriai vėl gresia administracinė atsakomybė.
Problemos dėl nesusikalbėjimo
Šie vos per kelias dienas užfiksuoti atvejai sukrėtė ilgametę Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Audronę Grainienę. Abu paaugliai – iš normalių, neasocialių šeimų. Vedėja stebisi, kad užuot ieškoję pagalbos ir sprendę problemas, tėvai tiesiog panoro atsisakyti savo vaikų tarsi kokio nereikalingo baldo.
„Iš pradžių kelias dienas buvau šoke – kaip taip galima pasielgti su savo vaiku?“ – negalėjo patikėti A.Grainienė. Jos nuomone, vaikai nemoka spręsti paauglystėje užklupusių problemų – bet tam ir yra tėvai, kad jiems padėtų. Šioje situacijoje ji įžvelgia ir tėvų atsakomybės trūkumą, ir auklėjimo, bendravimo klaidų. Jos nuomone, iškart, kai tik vaiko elgesys ima kelti nerimą, reikia ieškoti specialistų pagalbos.
Ir šioms panevėžiečių šeimoms bus stengiamasi padėti. Šią savaitę būtiną pagalbą mėgins suteikti specialistai – vaiko teisių apsaugos, socialiniai darbuotojai, psichologai, policijos pareigūnai.
Pasak ilgametės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vadovės, tokių atvejų, kai patys tėvai atveda vaikus į globos namus ir prašo apgyvendinti, pasitaiko labai retai. Ji pamena vos kelis atvejus maždaug 1997–1998 metais, kai tėvai prašė bent laikinai priglausti atžalas, nes neturį ką jiems duoti valgyti. Tačiau padėjus sutvarkyti dokumentus dėl socialinių išmokų, vaikai liko šeimose.
Prisidės prie išlaikymo
Lietuvos įstatymai iš viso nenumato tėvams galimybės atsisakyti savo vaikų. Tik tam tikrais atvejais gali būti apribota tėvų valdžia.
Kaip „Lietuvos ryto“ televizijai pastaruosius atvejus Panevėžyje pakomentavo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja Renata Stankevičienė, tėvų noras atsisakyti savo vaikų gali būti traktuojamas kaip tėvų valdžios nevykdymas. Tėvų valdžia gali būti ribojama laikinai ar neterminuotai, o iš tėvų priteisiamas vaiko išlaikymas globos įstaigoje.
Šiuo metu vieno vaiko išlaikymas globos namuose valstybei per mėnesį kainuoja apie 2 tūkst. 200 litų. Gali būti, kad savo sūnų nebenorinčioms auginti panevėžiečių šeimoms teks padengti bent dalį šios sumos.
Per darbus nebemato vaikų
Panevėžio socialinių paslaugų centro psichologė Aušra Krikščiūnienė pažymi, kad šiais laikais labai daug kalbama apie vaikų teises, o mažai – apie pareigas. Tėvai nežino, kokiais būdais spręsti iškilusias problemas, kad nebūtų apkaltinti skriaudžiantys vaiką.
„Paaugliai darosi vis sudėtingesni, o paauglystės krizės stiprėja“, – pažymi psichologė. Ji sako, jog tėvai neretai ryšį su savo vaikais, virstančiais paaugliais, praranda besiplėšydami darbuose, norėdami sukurti materialinę gerovę. Taip buvo ir šiose panevėžiečių šeimose, kurių atžalos atsidūrė globos namuose.
„Bet kokiu atveju vaikas, izoliuotas nuo šeimos, patiria didžiulį stresą. Vieni verkia, kiti – pyksta, maištauja“, – sakė A.Krikščiūnienė, paklausta, kaip jaučiasi tėvų atsižadėtas ir į globos namus atiduotas paauglys. Šių išgyvenimų pasekmės būna įvairios – nesugebėjimas adaptuotis visuomenėje, nesugebėjimas sukurti šiltų artimų santykių, vienišumas, atsiribojimas.
Psichologės nuomone, sėkmingas ar nelabai bendravimas su vaiku priklauso ir nuo to, kokioje aplinkoje augo jo tėvai – paprastai žmonės savo atžalas auklėja pagal tokį pat modelį. Būtina suprasti, kad bendravimas, mokėjimas išklausyti šeimoje labai svarbu.
A.Krikščiūnienė siūlo jokiu būdu nelaukti, kol su paaugliu iš viso neišeis susišnekėti, o jau po pirmųjų nerimą sukėlusių signalų kreiptis pagalbos į specialistus.
