Vyrukui įdomu, ar mergaitė yra mačiusi, kaip vyras masturbuojasi. Pasirodo, kad yra. Kažkokiame filmuke. „Ar „smaukydamas“ nuleido? Įdomu, ar išdrįstum žiūrėti, kaip aš...“ – toliau žybsi socialinio tinklo žinučių gaviklis.
Dvylikametė atsiunčia jam savo nuotrauką. Vaikinas A. pažada vakare žiūrėdamas į nuotrauką pasimasturbuoti: „Jeigu tu nieko prieš“. Mergaitė neprieštarauja.
Tokius susirašinėjimus galima pamatyti ne tik paaugliams skirtuose filmuose, kur kalbama apie saugumą internete, bet ir savo vaiko mobiliajame telefone – šitaip moksleiviai surašinėja socialiniuose tinkluose.
Trisdešimtmetis nori jaunesnės
Tačiau tai dar ne viskas. Kitas vyras, kurį pavadinsime Ž., kiek drąsesnis. Atskleidęs, kad jam dvidešimt, vaikinas paklausia mergaitės amžiaus. Sužinojęs, kad jai penkiolika, pakviečia į pasimatymą.
Prieš tai jis patikslina, ar ji „yra buvusi su vaikinu“. Mergaitė turbūt atsako taip, kaip tiesiogiai supranta: „Esu.“ Vadinasi, viskas tvarkoje. Akivaizdu, kad mergaitė kiek išsisukinėja ir pareiškia, kad susitikusi nežinotų, kaip elgtis.
„Tai gal nesi bučiavusis? Nesiūlau juk į lovą gultis, nebijok, gražute“, – toliau gundo vyriškis. Ir mergaitei siūlo savaitgalį prie jūros. Iš pažiūros daug mačiusio Ž. veide atsispindi ne dvidešimt, o greičiau 30 metų. Jis turi vaikų.
Būtų galima pasakoti ir apie draugą K., kuris prašė atsiųsti visas turimas mergaitės nuotraukas, bet į smulkmenas leistis neverta. Svarbiausia tai, kad šie pokalbiai tikri.
„Šiai mergaitei ne penkiolika, o dvylika metų. Tėvai, žiūrėkit atidžiau, ką jūsų vaikai veikia interneto svetainėse. Nes po to stebimės, kad jūsų mažametes dukras išprievartauja visokie iškrypėliai“, - sakė mergina, kurios pažįstama draugė ir yra mergaitė, kurią kalbina gašlūs vyrai. Žvilgtelėjusi į savo bičiulės telefoną, mergina buvo šokiruota ten buvusių pokalbių.
Siekia intymumo
Ko vyriškiai tikisi rašydami nepilnametėms? Ir kuo tai galėtų baigtis?
Kompiuteriais skrebendami juos labai jaudinančias žinutes, suaugusieji trokšta susitikti su nepilnametėmis. O tuomet jas seksualiai išnaudoti. Pareigūnai teigia, kad tokie nusikaltimai dažniausiai daromi pagal iš anksto apgalvotą schemą.
Pirma, socialiniuose pažinčių portaluose susipažįstama su vaikais. Naudojant psichologinę įtaigą įgyjamas vaikų pasitikėjimas. Kartais nusikaltėliai prisistato jų bendraamžiais ar draugais.
Vėliau, skatinant smalsumą, vaikai priverčiami atlikti tam tikrus veiksmus, kurių metu yra išgaunamos asmeninės pornografinio turinio nuotraukos arba prašoma pasirodyti prieš kamerą.
„Dažnai mažamečiai vaikai nesupranta, kad pasirodymas prieš įjungtą kamerą, bendravimas socialiniuose tinklalapiuose gali virsti nuotraukomis, kuriomis vėliau tarpusavyje dalinasi šia nusikalstama veika užsiimantys asmenys, o pastarosios taip pat gali būti platinamos internete“, - sakė Kriminalinės policijos biuro atstovė Jelena Zuj.
Gavę pornografinio turinio medžiagą nusikalstamą veiką darantys asmenys, naudodami įtikinėjimo metodus, reikalauja daugiau nuotraukų ar kitos pornografinio turinio medžiagos. Kas nutinka, kai jos negauna, nesunku atspėti – nuotraukos gali tapti spaudimo ir šantažo įrankiu.
„Asmenys, užsiimantys tvirkinamaisiais veiksmais virtualioje erdvėje, yra itin atsargūs, moka slėpti įkalčius, o naudodami psichologinį smurtą daro didelę žalą mažamečių vaikų psichikai“, - teigia pareigūnai.
Trokšta bendrauti
Kodėl, atrodytų, iš pažiūros drovios ir gerai besielgiančios mergaitės įsivelia į tokius pasikalbėjimus su vyresniais? Psichologų nuomone, taip elgiasi mergaitės, kurioms trūksta dėmesio ir kurios nori būti svarbios.
„Paprastai jos nori paprasto emocinio ryšio ir nori su kuo nors draugauti. Dažniausiai jos neturi intencijų pradėti savo seksualinio gyvenimo“, – pasakojo Vaikų paramos centro (VPC) psichologė Ieva Daniūnaitė.
Paprastai kalbant, mergaitės yra paprasčiausiai sugundomos. Dažnai viskas prasideda nuo nekaltų temų – nuo pokalbių apie mėgstamus filmus ir muzikos grupes. Įspūdis toks, lyg kalbėtų su bendraamžiais.
Tačiau žinutes siunčia toli gražu ne bendraamžis. Todėl nekaltomis temomis neapsiribojama.
„Išnaudotojai mėgsta užkabinti tas merginas, kurios yra vienišos, neturi daug draugų, gal neturi neturi vaikino, o norėtų jį turėti. Taip sudomina“, – sakė psichologė.
Vėliau jie subtiliai paprašo atsiųsti nuotraukų. Rašo, kad jos labai patinka, kad norėtų draugauti. Sako, kad tikrai niekam nerodys tų nuotraukų, čia tik jiems. Merginos nežino, kaip apsakyti „ne“, nes labai nori patikti. Todėl ir siunčia.
Siūlymas „tik“ pažiūrėti – priekabiavimas
„Siūlymas parodyti, kaip vyras masturbuojasi – nuotraukose ar vaizdo siužete, yra laikomas seksualiniu priekabiavimu.
Iki 16 metų teisiškai jaunuolis neturi seksualinės apsisprendimo laisvės. Jo žodis, net jei jis sako „taip“, nieko nereiškia. Tu negali užsiimti seksu su tokio amžiaus žmogumi“, – kalbėjo I.Daniūnaitė.
Sužinoję apie tokius ir panašius savo vaikų pokalbius, tėvai turėtų atsargiai su jais pasikalbėti. Tėvai turėtų pasidomėti, ką jų atžalos veikia internete, kuo domisi ir su kuo bendrauja.
„Tėvai turėtų paklausti savo vaikų, kaip jie supranta, ko tie žmonės iš jų nori, ir pasakyti savo nuomonę apie matomus pavojus. Tačiau jokiu būdu nereikia vaikų bausti, barti ar pernelyg griežtai kalbėti. Vaikai paprasčiausiai turėtų suprasti, į kokį pavojų jie gali pakliūti, ir tai, kuo tai gali baigtis“, – sakė psichologė.
Šneka jaudinančiomis temomis
Specialistė atkreipė dėmesį į vaiko bendravimą su suaugusiaisiais. Žinutės iš dalies yra privati erdvė. Todėl vaikas gali jaustis drąsiau ir kalbėti taip, kaip nekalbėtų viešumoje – pavyzdžiui, apie seksą. Ir galbūt – labai nešvankiai.
„Paaugliai taip kalba ne dėl to, kad jie yra blogi. Jie išmoksta šitaip bendrauti, nes žino, kad taip galima su kuo nors susidraugauti. Kai vyksta seksualinis priekabiavimas, suaugusieji visada bendrauja tokiu būdu (nepadoriai. – Red.), nes žino, kad vaikams gali sukelti kaltės jausmą. Vaikai jaučiasi už tai atsakingi – nes patys rašė žinutes ir panašiai, todėl būna sunku prisipažinti“, – pasakojo Vaikų paramos centro specialistė.
Tačiau visuomet atsakingas yra suaugęs žmogus. Vaikas gali tai rašyti nekaltai, neturėdamas paslėptų užmačių, o suaugęs žmogus puikiai suvokia visus savo veiksmus ir ko jis siekia tokiu savo elgesiu.
„Jie tikrai žino, ką daro. Ir čia sąmoningas tikslas įtraukti ir toliau išnaudoti. Toliau sektų prašymas susitikti, arba išplatintų tas nuotraukas, o tai yra nusikaltimas.
Dabar yra labai paplitusi ta problema. Nes vaikai turi telefonus, labai populiaru fotografuotis, dėti nuotraukas į socialinius tinklus“, – sakė I.Daniūnaitė.
Lietuvoje jau buvo tokių atvejų, kai vaikai savo menkai pažįstamiems draugams nusiųsdavo nuotraukas, o jos išplisdavo internete.
Internetu naudojasi mažamečiai
Remiantis tarptautinio tyrimo duomenimis, Lietuvos vaikai yra aktyvūs interneto vartotojai. Apytiksliai 86 proc. tyrime dalyvavusių vaikų turi prieigą prie interneto ir juo naudojasi.
Nustatyta, kad pradedančiųjų interneto vartotojų amžiaus Lietuvoje yra 8 metai.
Tyrimas rodo, kad Lietuvoje daugiau nei 50 proc. vaikų bendrauja internetu su žmonėmis, kurių iš tikro nepažįsta. Daugiau nei penktadalis vaikų eina susitikti su internetiniais draugais.
Specialistai pataria bendraujant internetu naudoti slapyvardį. Ypač svarbu, kad vaikai prisimintų, kad negalima atskleisti savo asmens duomenų internete sutiktam draugui – vardo, pavardės, adreso, telefono numerio, mokyklos pavadinimo ir panašiai.
Vaikai apie tai dažnai nepagalvoja, tačiau būtina žinoti, kad žmogaus, su kuriuo bendraujama internetu, vardas, amžius, lytis, net nuotraukos gali būti netikri ir išgalvoti, net jei tas žmogus bendrauja labai draugiškai ir maloniai.
Susitikti su internetiniais draugais yra saugu tik su suaugusiųjų žinia ir tik viešoje vietoje. Jokiu būdu negalima eiti susitikti su internetiniu draugu vienam. Į suaugusiuosius reikia kreiptis pagalbos, jei kažkas internete priverčia jaustis nemaloniai, gąsdina, grasina ar tyčiojasi.
Vaikai – ne iš asocialių šeimų
Atsižvelgiant į atliekamus veiksmus, išnaudotojams gali būti taikomi šie Baudžiamojo kodekso straipsniai: jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas, vaiko išnaudojimas pornografijai, disponavimas pornografinio turinio dalykais, tuo atveju, jei iš vaikų yra prašoma nuotraukų arba filmuotos medžiagos.
Pagal šiuos straipsnius numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Pareigūnai pabrėžia, kad vaikai, nukenčiantys nuo panašaus pobūdžio nusikaltimų, nėra iš asocialių ir socialinės rizikos šeimų, todėl nukentėti nuo tokio pobūdžio nusikaltimų gali kiekvienas vaikas.
Esant bet kokio pobūdžio įtarimui apie galimą vaikų seksualinį išnaudojimą LKPB prašo nedelsiant suteikti visą turimą informaciją Policijos departamento pasitikėjimo telefonu 8(5)2725372, el. paštu www.epolicija.lt arba kreiptis į artimiausią policijos įstaigą.
