„Sterilius“ vaikus kankina mokslo įveiktos ligos

Paradoksas: mokslo ir technologijų amžiuje vis daugiau tėvų ryžtasi mesti iššūkį skiepams ir yra tvirtai įsitikinę, kad siaučiančių ligų jų atžaloms padės išvengti sveikas gyvenimo būdas ir natūralioji medicina. Specialistai, klausydami tokių argumentų, tik linguoja galvomis, mat neskiepyti vaikai itin rizikuoja susirgti ir platinti užkratą tų ligų, kurias mokslas jau buvo pripažinęs įveiktomis.

Neskiepyti vaikai rizikuoja sirgti vėliau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neskiepyti vaikai rizikuoja sirgti vėliau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Indrė Vainalavičiūtė

Oct 23, 2014, 8:58 PM, atnaujinta Jan 24, 2018, 9:54 PM

Vaikystė be cukraus ir vaistų

Apie sveiką gyvenseną kalbama daug ir garsiai: sakoma, kad vaikus būtina kuo skrupulingiau apsaugoti nuo nesveiko maisto, nesveikos aplinkos, žalingo vaistų ir skiepų poveikio.

Publikacijos, kuri pasirodė organizacijos „Voices for Vaccines“ tinklalapyje, autorė sukėlė tikrą diskusijų audrą pareiškusi, kad net itin sveika vaikystė neapsaugojo jos nuo užkrečiamųjų ligų, kurių išvengti padėtų jau seniai išrastos veiksmingos vakcinos.

„Manęs tėvai neskiepijo, bet mano vaikystė prabėgo neįtikėtinai sveikoje aplinkoje. Iki vienų metų man nedavė nė kruopelytės cukraus, maitino krūtimi, vėliau maitinausi tik daržovėmis, kurios buvo auginamos mūsų ūkyje, mėsa ant šeimos stalo taip pat buvo tik užauginta mūsų pačių. Mano mama labai domėjosi sveika mityba ir liaudies medicina bei aromaterapija, tad apie jokius maisto priedus ar vitaminų pakaitalus negalėjo būti nė kalbos“, – rašo dviejų vaikų mama Amy Parker.

Sveikas gyvenimas nuo ligų neapsaugojo

Moteris prisipažįsta, kad gyvendama tėvų ūkyje galėjo nevaržoma mėgautis grynu oru, sportavo ir lankė šokius. Tėvai taip rūpinosi dukros sveikata, kad net vaisių sulčių  neduodavę gerti nepraskiedę jų vandeniu, nes būtent taip tikėjosi apsaugoti jos dantis.

„Mano tėvai pasitikėjo specialistų nuomone, kad augdama tokioje sveikoje aplinkoje įgysiu natūralų imunitetą visoms manęs tykančioms ligoms, kuriomis vaikystėje normalu persirgti. Kad ir koks sveikas buvo mano gyvenimo būdas, man niekaip nepasisekė išvengti tymų, kiaulytės, raudonukės, virusinio meningito, skarlatinos, kokliušo, beveik kasmet sirgdavau angina ir net kelis kartus teko negaluoti dėl vėjaraupių“, – pasakojo Amy Parker. Dabar ji įsitikinusi, kad kur kas dažniau žmonės patiria sunkių užkrečiamųjų ligų komplikacijų, nei negalavimų dėl šalutinio vakcinų poveikio.

Lietuvės mamos pasakoja šiurpias istorijas

Interneto forumuose savo nuomonėmis besikeičiančios mamos yra pasidalijusios į dvi stovyklas: vienos teigia, kad skiepai yra būtinybė, o kitos įrodinėja, kad geriausias sprendimas vaiko neskiepyti iš viso.

„Virusine liga susergi tik viena, o skiepas būna ir trys, ir penkios ligos viename. Vadinasi, poros mėnesių kūdikis susargdinamas penkiomis ligomis? Nereikia pulti mamų, kurios atsisako skiepytis ir skiepyti vaikus. Prieš 20 metų neskiepijo nei nuo kiaulytės, nei nuo tymų. O dabar skiepus siūlo vos ne visiems gyvenimo atvejams, lyg tai būtų paprasčiausias aspirinas, gal padės, o gal ir ne“, – teigė viena mama.

Kitos istorija nuteikia pozityviai: „Savo mažiuką atsisakiau skiepyti, buvau tiek apie skiepų žalą prisiskaičiusi, kad visai neabejojau šiuo sprendimu. Sūnui jau 8 mėnesiai, yra sirgęs tik sloga ir sukarščiavęs vieną naktį.“

Tėvų pamėgtuose forumuose esama ir itin šiurpių pasakojimų apie šalutinį skiepų poveikį: „Gal vaikas niekada neužsikrės ta liga, o gal pasveiks lengvai ir be jokių komplikacijų? Aš už tai, kad vaikas persirgtų vaikiškomis ligomis vaikystėje natūraliai ir prieš dirbtinį imuniteto sukūrimą, nes jo poveikis sveikatai neaiškus ir iki galo neištirtas. Mano draugės mergaitei po KDS skiepo buvo paralyžiuotos abi rankytės, kitos pažįstamos vaikeliui po šio skiepo tą pačią dieną prasidėjo traukuliai, kurie kartojasi lig šiol daug kartų per dieną ir nepasiduoda gydymui,vaikas liko invalidas.“

Imunologas: tik sveikai gyventi negana

Lietuvos imunologų draugijos vadovas Martynas Mauricas, paklaustas, ar tikrai užtenka tik sveikos gyvensenos, kad pavyktų išvengti ligų, kalbėjo: „Daug dalykų priklauso nuo gyvenimo sąlygų. Jeigu žmogus gyvena labai uždaroje aplinkoje ir nekontaktuoja su kitais, tuomet jis tarsi turėtų save apsaugoti nuo ligų, bet juk taip gyvenime nebūna. Šiandien vos per keletą valandų galite nusigauti į kitą pasaulio kraštą, kur virusų ir bakterijų struktūra yra visai kitokia, ir turime gebėti prisitaikyti prie mus supančio pasaulio.“

Pašnekovas teigė pastebėjęs, kad jau keletą metų magiškai veikia ant bet kokios etiketės atsiradęs užrašas „ekologiška“, bet neturėtume aklai tikėti tuo, ką matome: „Man sunku įsivaizduoti, kad ūkiuose auginami tikrai ekologiški produktai, juk tuomet tarp daržovių augtų vienos piktžolės. Keliame klausimą: ar po to, kai kultūros tręšiamos, jose lieka leistinas kiekis medžiagų, kurios buvo panaudotos. Vargu ar galime galvoti, kad žemdirbystė sugrįžtų į tą patį lygį, koks buvo prieš šimtą metų, kai visa produkcija tikrai buvo ekologiška.“ 

Pašnekovas pajuokavo, kad jei šiuolaikinis žmogus norėtų maitintis labai ekologiškai, jam reikėtų tapti laukiniu ir pietums  gaudyti kiškių arba vogti iš paukščių lizdų kiaušinius. Bet net tuomet jis nebus tikras, ar toks grobis prieš tai nepuotavo ūkininko laukuose, kurie kruopščiai nupurkšti įvairiais cheminiais preparatais.

Neskiepyti vaikai rizikuoja sirgti vėliau

Į klausimą, ar teisios mamos atsisakydamos skiepų, kaip neva slopinančių vaikų natūralų imunitetą, pašnekovas atsakė neigiamai. Jo nuomone, negatyvus skiepų poveikis galėtų būti pastebimas tuomet, kai daugybė vakcinų sušvirkščiamos iš karto, bet apie tokius atvejus jam girdėti netekę.

„Nors laikomasi požiūrio, kad žmogų reikėtų „skriausti“ tik kartą, vakcinos paprastai išdėstomos per laiką. Tėvai, kurie atsisako skiepyti vaikus, rizikuoja, kad patekęs į kitokią aplinką jis gali labai greitai užsikrėsti ir sunkiai sirgti kokia nors liga. Įsivaizduokime, vaikystėje neskiepytas žmogus vėliau ima aktyviai keliauti, tad galimybė susirgti kokia nors užkrečiamąja liga, kurios vakcina padėtų sėkmingai išvengti, smarkiai išauga“, – kalbėjo M. Mauricas.

Sergamumas užkrečiamosiomis ligomis didėja

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiemet gerokai padidėjo sergamumas  šiomis ligomis: kokliušu (100 proc.), skarlatina (96,19 proc.), vėjaraupiais (93,08 proc.).

„Su šiomis ligomis Lietuvoje tikrai yra problemų. Nors tokias ligas kaip tymus ir raudonukę skiepijant žmones būtų galima pamiršti iš viso, tai padaryti nebus paprasta, nes skiepyti reikėtų bent 95 proc. vaikų“, – portalui lrytas.lt sakė profesorius Arvydas Ambrazaitis.

Medikas prisiminė 2013 metais Vilniuje užfiksuotą tymų protrūkį, kai šia liga susirgo net 35 žmonės. Kaip vėliau medikams pavyko išsiaiškinti, jog tokia negalavimų grandinė prasidėjo nuo užsikrėtusio vaiko, kuris buvo neskiepytas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.