Šiuo metu įsigaliojusi tvarka, kad studentui valstybė nustoja mokėti už mokslą, kai jo vidurkis bent penktadaliu yra mažesnis nei kurso. Pavyzdžiui, jeigu kurso vidurkis yra 8, o studento mažesnis nei 6,4 balo.
Tokią sistemą KT supeikė po Seimo narių kreipimosi. Esą taip valstybė finansuoja ir prastai besimokančius studentus.
„Nagrinėjame įvairius motyvus. Ir anksčiau šis klausimas kėlė abejonių dėl to, ar atitinka Lietuvos Konstituciją. Šiuo metu rengiamas mokslo studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas. Bandysime jį derinti pagal Konstitucinio teismo išvadas“, – kaip Švietimo ir mokslo ministerija mėgins susidoroti su dar viena iškilusia problema, lrytas.lt pasakojo švietimo viceministras Rimantas Vaitkus.
Studentai taip pat turi pasiūlymą, kaip galima keisti rotacijos sistemą, kuri turėtų įsigalioti sausio 1 dieną. Tačiau ar jie bus išgirsti, priklausys nuo ką tik iš atostogų grįžusio švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio.
„Reikia sėsti prie bendro stalo ir susitarti, nuo kada Lietuvoje aukštasis mokslas visiems įstojusiems turėtų būti nemokamas. Norime pabrėžti, kad kartu su tokiu keitimu būtina įvesti minimalią konkursinio balo kartelę stojantiesiems į visas aukštąsias mokyklas, – lrytas.lt teigė Vilniaus universiteto Studentų atstovybės atstovas ryšiams su visuomene Ervinas Spūdys. – Įvedant Lietuvoje nemokamą aukštąjį mokslą, lėšų poreikis nebūtų didelis – juk dėl dabartinės demografinės padėties kiekvienais metais į aukštąsias mokyklas stoja vis mažiau studentų.“
E.Spūdžio teigimu, jeigu nepavyktų greitai priimti reikiamų pataisų, gerai besimokančio studento sąvoką atitiktų sprendimas laiduoti nemokamą mokslą visiems aukštųjų mokyklų studentams, kurie neturi akademinių skolų.
„Tai yra visuotinai pripažįstamas ir visose aukštosiose mokyklose taikomas kriterijus, kuris lemia, jog studentas privalo pakartoti studijų dalyką arba modulį“, – pridūrė VU SA atstovas.
Tačiau R.Vaitkus atkerta, kad įvesti tokią sistemą nėra galimybių, nors studentų skaičius sparčiai mažėja. Kelią užkirto Vyriausybė, kuri 2015 metų valstybės biudžete švietimui papildomų lėšų nenumatė.
Tokiai studentų nuomonei nepritaria ir buvęs Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, kuris mano, kad tai taptų ydinga.
„Nemokamas aukštasis mokslas devalvuotų visą aukštojo mokslo sistemą. Manau, reikėtų kalbėti apie Konstitucijos keitimą. Ta formuluotė, kuri šiuo metu yra, kad gerai besimokantiems yra laiduojamos studijos. Kaip matome, per 20 metų nėra atrasta vieninga samprata, kas yra gerai besimokantis studentas“, – teigė politikas.
Šiemet į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose įstojo apie 27 tūkst. studentų. Pagal dabar galiojančią tvarką į mokamas vietas dėl žemo vidurkio kasmet priversti išeiti keli šimtai besimokančiųjų.
Įtariami piktnaudžiavimu
R.Vaitkus neslėpė, kad daugelis Lietuvos aukštųjų mokyklų piktnaudžiauja savo padėtimi: „Jos nusistato keistokas sąlygas stojantiesiems: priima bet ką, kas tik paduoda prašymus stoti į aukštąją mokyklą. Dabar kai paanalizavome labai aiškiai matome, kad netenkina tokios sąlygos.“
Tuo tarpu G.Steponavičius mano, kad R.Vaitkaus teiginys neatitinka tikrovės.
„Yra pavyzdžių, į valstybės nefinansuojamas vietas yra priimami tikrai žemo lygio studentai. Bet matant bendrąjį visuomeninį vaizdą labai gerai, kai yra kuriamos naujos programos. Ne tik universitetai, bet ir kolegijos ieško būdų, kaip pritraukti naujus dėstytojus, atverti naują darbo rinką“ , – teigė liberalas ir pridūrė, kad tokį reiškinį vertina itin pozityviai.
Politiko teigimu, tai – galimybė jauniems žmonėms rinktis, o į skirtingas specialybes stoja skirtingo lygio studentai: „Į mediciną ar teisę stoja studentai turintys aukščiausius balus. Pavyzdžiui, į informacines technologijas ar inžinerines specialybes – su žemesniu balu. Natūralu, kad nėra bendro kurpalio, vienodo supratimo, kas yra gerai besimokantis studentas. Yra skirtingų studijų specifika.“
Šiuo metu Lietuvoje veikia net 20 universitetų ir 23 kolegijos.
