Pasak Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Raimondo Petrausko, buvęs kariškis šnipinėjo vienai Baltarusijos slaptajai tarnybai.
1986 metais gimęs A. O. yra Kauno gyventojas. Baltarusijai jis dirbo apie penkerius metus, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik šių metų sausio 22 dieną.
Valstybės saugumo departamentas ne vienerius metus vykdė sudėtingą žvalgybos operaciją, kurios metu nustatė, kad Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausios žvalgybos valdyba (BR GRU) siekia gauti šią instituciją dominančią informaciją per tam tikrus mūsų šalies piliečius.
Dar tebevykstant tyrimui, apie įtartus šnipinėjimo atvejus buvo informuotos atsakingos žinybos bei imtasi visų galimų, tačiau neviešinamų, priemonių, kad šios nusikalstamos veikos metu surinkti duomenys netektų grėsmę keliančio aktualumo.
Įtariamasis gailisi dėl savo veiklos
A. O. buvo sulaikytas sausio 24 dieną ir yra įkalintas iki šiol.
„Jis rinko visus duomenis, kuriuos sugebėjo surinkti, o sugebėjo daug - apie ginkluotąsias pajėgas, mūsų kariškius, kariuomenės pastatus. Konstatuota, kad padaryta didžiulė žala, nes informacija apie kai kuriuos asmenis galėjo kelti pavojų tų žmonių sveikatai ir gyvybei“, - sakė R.Petrauskas.
Vaikinas privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje atliko 2007– 2008 m. Mokomajame pulke Rukloje. Vėliau tarnavo Krašto apsaugos savanorių pajėgose, 2010 m. pradėjo profesinę karo tarnybą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione, kur iki šių metų sausio 20 d. tarnavo paramediku.
Kariuomenėje įtariamasis niekuo iš kitų neišsiskyrė: pareigas atliko gerai, nuobaudų neturėjo, porą kartų buvo skatintas vadų padėkomis, turėjo vyresniojo eilinio karinį laipsnį.
Pateikus įtarimus dėl galimo šnipinėjimo, siekiant apsaugoti tarnybos interesus, šių metų balandį su juo buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir buvo išleistas į atsargą.
Anot pareigūnų, Baltarusijos žvalgyba itin domėjosi Lietuvos kariuomenės padalinių turima karine technika, ginkluote, pastatų paskirtimi, dalyvavimu tarptautinėse NATO operacijose (misijose), standartinių operacijų planais, įvairiais kariniais mokymais, informacija apie konkrečiuose padaliniuose ar tarnybose tarnaujančių asmenų skaičių, jų vardus, asmenines charakteristikas bei moralines psichologines nuostatas, dienotvarkę, t. y. apie viską, kas susiję su Lietuvos kariuomene, turima karine technika, karių ruošimo programomis, pratybomis, Lietuvos kariuomenės objektais ir jų paskirtimi. Prokuroro teigimu, A.O. su tyrėjais bendrauja, davė parodymus ir gailisi dėl to, ką padarė.
Iš Baltarusijos gavo pinigų
Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas pulkininkas Valdemaras Rupšys sakė, kad šnipinėjimu įtariamas paramedikas prieigos prie slaptos informacijos neturėjo, tačiau informaciją rinko ir perdavinėjo tokią, kokią tik galėjo gauti, taip pat ir apie tarptautines pratybas.
Už paslaugas A.O. buvo atsilyginama, tačiau kokias sumas baltarusiai mokėjo vyrui už šnipinėjimą, tyrėjai neatskleidžia.
Pareigūnai mano, kad jaunas kaunietis užsienio žvalgybos organizacijai buvo parankus, nes turi vidurinį išsilavinimą, nevedęs, neteistas, tarnavo Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione paramediku.
Įtariamasis informaciją Baltarusijos karinei žvalgybai rinko bendraudamas su tarnybą atliekančiais Lietuvos kariais ir išgaudamas iš jų informaciją. Jis stebėjo, įsiminė ir turėdamas galimybių fotografavo ir kitaip fiksavo, perbraižė objektų schemas bei planus, ir už tai gavo piniginį atlygį. Taip pat įtariamasis kopijavo tarnybą atliekančių karių duomenis iš tarnybinių dokumentų.
„Veika, kuria įtariamas minėtas asmuo, nesuderinama su kario statusu ir vertinama kaip kario priesaikos sulaužymas, – komentuodamas situaciją teigė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.
„Kartu šis atvejis parodo, kad bendradarbiaudami su kitomis saugumą užtikrinančiomis institucijomis, galime veiksmingai atskleisti tokius atvejus“, – teigė kariuomenės vadas. Tai yra pirmoji tokia byla krašto apsaugos sistemoje.
Vado teigimu, krašto apsaugos sistemos vadovybė dar labiau sieks stiprinti šnipinėjimo prevenciją ir informacijos apsaugą. Bus siekiama aktyviau informuoti personalą apie galimus šnipinėjimo pavojus ir atsakomybę saugoti su tarnyba susijusią informaciją.
Kariuomenės vadas taip pat pabrėžė, kad krašto apsaugos sistemoje veikia specialios prevencijos ir informacijos apsaugos procedūros bei mechanizmai. Kariai ir darbuotojai apie juos ir būtinybę palaikyti budrumą yra periodiškai instruktuojami ir, prireikus, konsultuojami. Teisę dirbti su įslaptinta informacija krašto apsaugos sistemoje turi ribotas skaičius asmenų, kurių patikimumas specialiai tikrinamas.
J.V.Žuko teigimu, paramedikas neturėjo teisės dirbti su įslaptinta informacija. Informaciją jis galėjo rinkti kasdienėje veikloje, mokymų ir pratybų metu. „Tačiau asmens surinkti duomenys sudaro prielaidas įvertinti kariuomenės vienetų kovinius pajėgumus, užduotis ir tokiu būdu galėjo pakenkti tiek kariuomenės, tiek ir valstybės saugumo interesams“, - teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Tyrimo metu buvo gauti atsakingų institucijų įvertinimai, kuriuose nurodoma, kad neteisėtas tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apie karių tarnavimą konkrečiuose padaliniuose, jų asmens duomenų atskleidimas sukelia grėsmę tiek minėtiems asmenims, tiek jų šeimų nariams, o slaptas nurodytų techninių ir kitų duomenų apie kariuomenės pajėgumus perdavimas užsienio valstybei – žalingas, nes mažina Lietuvos kariuomenės turimas galimybės užtikrinti valstybės saugumą.
Bylos nesusijusios
Lapkričio 10 dieną Vilniaus apygardos teismui buvo perduota Romualdo Lipskio, taip pat šnipinėjusio Baltarusijai baudžiamoji byla. Šios dvi bylos tarpusavyje nėra susijusios.
Valstybės įmonėje „Oro navigacija“ elektromechaniku dirbusį 56 metų R.Lipskį kriminalistai sulaikė šių metų sausį. Jo darbo kabinete buvo atliktos kratos, per kurias rasta nemažai tyrimui svarbios medžiagos.
VSD akiratyje R.Lipskis atsidūrė maždaug prieš trejus metus, tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas tik prieš devynis mėnesius.
Teismui perduotoje septynių tomų byloje yra daugiau kaip 1300 įvairiausių dokumentų, taip pat 26 laikmenos su vaizdo ir garso įrašais.
Teisėsaugininkams net pavyko užfiksuoti, kaip užsidaręs kabinete R.Lipskis skaitmeniniu fotoaparatu fotografavo segtuvus su dokumentais.
Teigiama, kad surinktą informaciją vyras perduodavo Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausios žvalgybos valdybai.
„Jį domino tiek civilinės, tiek karinės aviacijos informacija“, - sakė Kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis.
Taip pat buvo perduodama informacija apie Lietuvos kariuomenę, jos dalinius, strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčias valstybės įmones, jų veiklą, objektus bei įrenginius joje.
Informacija pasiekė ir Maskvą?
VSD vadovas Gediminas Grina įsitikinęs, kad Lietuvos piliečio baltarusiams perduota informacija pasiekdavo ir Rusiją, nes šios šalys yra glaudžiai susiję.
Įtariamasis sulaikytas maždaug prieš metus, jam gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.
Šiuo metu abu šnipinėjimo kaltinami asmenys teismo laukia Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Pasak Valstybės saugumo vadovo Gedimino Grinos, visa žvalgybos operacija truko daugiau kaip trejus metus.
Jis nekomentavo, kiek medžiagos įtariamasis spėjo perduoti Baltarusijai argumentuodamas, jog „mes negalime leisti žinoti, ką mes žinome“. Pareigūnų teigimu, tikėtina, kad Baltarusija gauta informacija dalijosi ir su Rusija.
