Apie tai, kokių žingsnių turėtų imtis Lietuva, buvo svarstoma ir Seimo narių socialdemokračių Birutės Vėsaitės ir Orintos Leiputės spaudos konferencijoje „Apie vaikų paėmimą iš Lietuvos piliečių emigrantų šeimų Šiaurės šalyse ir Didžiojoje Britanijoje“.
B.Vėsaitės teigimu, neseniai Strasbūre Europos Sąjungos Tarybos sesijoje buvo priimta rezoliucija, nagrinėjanti vaikų paėmimo iš šeimos problemas, ir buvo įregistruota deklaracija, raginanti Norvegiją kuo greičiau ratifikuoti Hagos konvenciją.
„Šią deklaraciją pasirašė dešimt parlamentarų, bet Norvegijos delegacijos nariai ją pasirašyti atsisakė ir teigė, kad konvenciją ratifikuos 2016-aisiais, o iki tol tam ruošiantis šalyje keičiama įstatymų bazė“, – kalbėjo B.Vėsaitė.
Pasiūlymas kreiptis į Strasbūrą
Anot pranešėjos, Strasbūre taip pat buvo pristatytas raportas, kuriame apžvelgiami tokie globos ir įvaikinimo klausimai kaip įvaikinimas be tėvų sutikimo, ryšių su šeima nutraukimas, vaiko paėmimas iš tėvų vos tik jam gimus. Problema tampa transnacionalinė, didėjant globalizacijai ir vykstant darbo jėgos migracijai ji paliečia emigrantų šeimas ir šeimas, kuriose yra tik vienas iš tėvų.
„Itin dažnai su įvairiomis problemomis susiduria vienišos mamos, kurios emigruoja su savo vaikais. Joms kyla sunkumų įsitvirtinti darbo rinkoje, dažnai jos neturi daug informacijos apie vietinius įstatymus ir juos pažeidžia. Tai atvejai, kai kalbame apie vaikų priežiūrą. Pavyzdžiui, auklė dėl metro streiko pusvalandį vėluoja, o vaikas paliekamas tam pusvalandžiui vienas, ir kaimynai bemat tokią mamą apskundžia“, – kalbėjo parlamentarė.
Politikė pabrėžė, kad vaiko paėmimas yra kraštutiniausia priemonė, privalu atsižvelgti į auklėjimo paveldimumą, vaiko etninę kilmę ir kitus svarbius veiksnius.
„Mane labai žeidžia, kad nepaisoma vaiko kilmės šalies, juk lietuvis vaikas neturi būti paliekamas Norvegijoje, tad ir raginame kuo greičiau ratifikuoti ir vykdyti minėtą konvenciją“, – sakė B.Vėsaitė. Ji pasakojo sulaukusi čekų parlamentarų pasiūlymo kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.
„Man teko konsultuotis su ekspertais, jie teigė, kad tai būtų naujas precendentas šalių praktikoje“, – teigė politikė.
Konvencijos ratifikavimą atidėjo metams
Kalbėdama apie Norvegijos ketinimus ratifikuoti Hagos konvenciją, kuri padėtų lanksčiau spręsti vaikų globos klausimus tarptautiniu lygiu, O. Leiputė pasakojo, kad norvegai to daryti neskuba: „Rugsėjo mėnesį teko lankytis Norvegijoje ir Danijoje, buvo sakoma, kad konvenciją ratifikuos šį pavasarį, o dabar atidedama dar metams. Planuojame kreiptis į Norvegijos ambasadą, kad daugiau dirbtų su lietuvių bendruomenėmis ir informuotų tėvus apie galimas pasekmes, jei kyla problemų dėl vaikų priežiūros.“
O.Leiputės teigimu, tėvai turi stengtis kuo gliaudžiau bendradarbiauti su vietinėmis vaikų priežiūros institucijomis ir gauti kuo daugiau naudingos informacijos.
„Vaikui nėra nieko geriau nei jo biologinė šeima, ir paramą reikia šeimai suteikti laiku, kad nebūtų tokių liūdnų atvejų“, – teigė ji.
Vaiką parsivežusi mama: „Norvegai mūsų negirdi“
Su Seimo narės nuomone sutikti nenorėjo pati prieš kurį laiką vaiką į Lietuvą iš Norvegijos parsivežusi Loreta Daškevičė: „Tėvai, netekę vaikų, patys bendradarbiauja, nėra tokio dalyko, kad tėvai nesutiktų bendradarbiauti, tačiau pačios institucijos nereaguoja. Kodėl mes, mamos, priverstos pasiimti vaikus? Norvegai į mus nereaguoja, jie nepaaiškina ir nebendradarbiauja, jie mūsų negirdi“, – piktinosi moteris.
Anot jos, nors ir teigiama, kad į vaiko nuomonę atsižvelgiama, bet jos net neklausiama. „Mano vaikas per metus nepriprato kitoje šeimoje, pasimatymai skendo ašarose. Kaip manote, kas būtų, jei paimtų jūsų vaiką?“ – klausė L.Daškevičė.
Konferencijos dalyviai išsakė pastebėjimų, kad paprastai, kai vaikas metus praleidžia globėjų šeimoje Norvegijoje, galimybė, kad jis bus grąžintas tėvams labai nedidelė, mat teigiama, kad per šį laiką jis priprato, užmezgė emocinį ryšį su nauja šeima, ir jį grąžinti būtų vaiko teisių pažeidimas.
Konferencijoje pažerta priekaištų ir Lietuvos ambasadai Norvegijos Karalystėje dėl jos neveiklumo ir darbuotojų nekompetencijos.
