Karališkuose Teisingumo rūmuose paviešintas verdiktas skelbia: 39-erių metų Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas ir 57-erių Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas turi būti perduoti į Lietuvos Temidės rankas.
Tačiau buvusiems „Snoro“ savininkams paliekama teisė apeliuoti į trečiosios pakopos teisinę instanciją Jungtinėje Karalystėje – Aukščiausiąjį teismą.
R.Aikensas savo sprendimą paskelbė vos per 30 sekundžių. Teismo salėje nebuvo nei V.Antonovo, nei R.Baranausko.
Raštu abiem jiems pateiktas išsamus daugiau kaip 20-ties puslapių verdiktas. Viena jo dalis – vieša, kita – konfidenciali, skirta tik buvusiems bankininkams ir jų teisininkų komandai. Bet abiejų verdiktų esmė – ta pati. Buvę „Snoro“ vadai turi būti išsiųsti į Lietuvą.
Džiaugiasi britų sprendimu
Lietuvos centrinio banko vadovas tokio sprendimo ir tikėjosi.
„Sprendimas nei nustebino, nei ypač nudžiugino, nes yra logiškas ir teisingas – būtent toks, kokio ilgokai tikėjomės. Būdamas teisininkas visada tikėjau pamatine teisės doktrina: galimai nusikalstami veiksmai privalo būti ištirti, o nustatytos nusikalstamos veikos turi užtraukti pelnytą atsakomybę“, – BNS sakė Vitas Vasiliauskas, padėjęs daug pastangų, kad nemokus „Snoras“ 2011 metų pabaigoje būtų uždarytas.
„Dabar lieka tik tikėtis, kad bus imtasi visų būtinų procedūrinių veiksmų, jei kuris iš atsakomybės išvengti siekiančių asmenų sumanytų pateikti dar kokį netikėtumą“, – pridūrė V.Vasiliauskas.
Lietuvos generalinė prokuratūra tikisi, kad žlugusio banko „Snoras“ savininkai artimiausiu metu bus išduoti Lietuvai.
„Nuo šios dienos yra 14 dienų terminas, per kurį asmenys (V.Antonovas ir R.Baranauskas. – BNS) gali kreiptis su prašymu dėl kasacinio skundo pateikimo Aukščiausiajam Teismui, bet teismai dar turi pasisakyti, ar toks skundas turi būti priimtas. Jei toks prašymas būtų atmestas, galėtų būti pradėta fizinė perdavimo procedūra iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Jeigu skundas būtų priimtas, turėtume papildomai nagrinėti, tačiau šiuo atveju tie procesai, kaip rodo praktika, vyksta gerokai sparčiau“, – trečiadienį žurnalistams teigė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Krušna.
„Tas procesas, kuris tęsėsi ilgai, buvo sudėtingas, tikimės, artėja prie pabaigos“, – pridūrė T.Krušna.
Premjeras tikisi bylos pabaigos Žinią apie sprendimą, nudžiugino ir premjerą.
Paklaustas, kaip vertina tai, kad „Snoro“ banko skandalo herojai išduodami Lietuvai Algirdas Butkevičius sakė: „Labai teigiamai. Manau, kad Lietuvos generalinė prokuratūra yra atlikusi išsamų tyrimą ir neturėtų būti trukdymų grąžinti šiuos asmenis į Lietuvą, pabaigti šios bylos tyrimą Lietuvoje ir priimti galutinį sprendimą.“
Priekaištavo dėl vilkinimo
Savo sprendime teisėjai R.Aikensas ir P.Simonas priekaištavo V.Antonovo ir R.Baranausko teisininkams, kad šie taip ilgai vilkino bylą.
„Snoro“ vadų teisinė epopėja Londone trunka jau trejus su puse metų: Lietuvos generalinė prokuratūra nuo 2011-ųjų lapkričio yra pateikusi tris Europos arešto orderius (EAO) V.Antonovo ir R.Baranausko ekstradicijai.
Lietuva buvusį pagrindinį „Snoro“ akcininką V.Antonovą ir ilgametį banko valdybos pirmininką R.Baranauską kaltina turto pasisavinimu ir finansiniu sukčiavimu dideliu mastu: jie iš „Snoro“ sąskaitų į savo asmenines sąskaitas Šveicarijos ir Vokietijos bankuose perpumpavo 470 milijono eurų ir 10 milijonų JAV dolerių.
„Paprastai šnekant, tai buvo vagystė. Bemaž pusė milijardo eurų buvo pasisavinti iš „Snoro“ – būtent tai ir privedė banką prie nemokumo“, – tiek pirmosios pakopos Vestminsterio teisme, tiek ir Apeliaciniame teisme tvirtino Lietuvos interesus gynęs britų Karališkosios prokuratūros atstovas Johnas Hardy.
Anot J. Hardy, ši vagystė vyko palaipsniui.
Nuo 2008-ųjų rugpjūčio iki 2011-ųjų birželio V. Antonovas ir R. Baranauskas atliko mažiausiai 33 pervedimus iš „Snoro“ sąskaitų į „HSBC Private Bank“ ir „Julius Baer & Co“ bankuose esančias asmenines sąskaitas. „Snoro“ aktyvai taip pat buvo naudojami kaip paskolų užstatai įvairioms lengvatinėse mokesčių zonose registruotoms kompanijoms. Šios institucijos buvo tiesiogiai susijusios su V.Antonovu.
Buvusiems „Snoro“ savininkams taip pat inkriminuojamas finansinių dokumentų klastojimas: Lietuvos bankininkystės priežiūros institucijoms buvo pateikiami falsifikuoti dokumentai. Pagrindiniu smuiku šiose aferose griežė V.Antonovas, o R.Baranauskui teko kiek menkesnis vaidmuo.
Pareiškė apie „politinį susidorojimą“
2014 metų sausio 20-ąją, po net dvejus metus užsitęsusio bylos svarstymo, Vestminsterio magistrato teismo teisėjas Johnas Zani nutarė išduoti Lietuvai Londone gyvenančius žlugusio banko „Snoras“ savininkus.
Į Apeliacinį teismą byla atkeliavo tik šių metų vasarį. Teisėjai R.Aikensas ir P. Simonas tuomet dar kartą išsamiai susipažino su visų pusių argumentais.
Lietuvos interesams čia vėl atstovavęs J. Hardy pakartojo, jog kelerius metus trukusiomis aferomis „Snoro“ vadovai savo pačių rankomis sužlugdė penktąjį pagal dydį Lietuvos banką. Šiuo metu yra apribotos abiejų įtariamųjų nuosavybės teises į 230 milijonų eurų vertės turtą.
Tuo tarpu V.Antonovą ir R.Baranauską gynęs advokatas Johnas Jonesas Apeliacinio teismo teisėjams teigė, kad prieš jo klientus yra vykdomas „politinis susidorojimas“, ir jie nesulauksią nešališko teismo Vilniuje.
Apeliacijos metu J.Jonesas apkaltino Vestminsterio teisėją J.Zani „neįsigilinus į didelį kiekį svarbių įrodymų“, kurie aiškiai rodė jog byla turi politinį kvapą.
„Tiesioginio sąmokslo nebuvo, bet prokuratūra jautė aiškų spaudimą persekioti „Snoro“ savininkus“, – vasarį sakė J. Jonesas.
Anot jo, būtent po prezidentės Dalios Grybauskaitės ir tuometinės Lietuvos Vyriausybės raginimų centrinis Lietuvos bankas ir jo vadovas Vitas Vasiliauskas sukūrė „slaptą grupę“, kurios užduotis buvo žlugdyti „Snoro“ banką.
V. Vasiliausko „slaptoji grupė“ ėmusi itin intensyviai tikrinti „Snoro“ veiklą. Pavyzdžiui, „Snorui“ buvo apriboti skolinimai Rusijos kompanijoms.
„Lietuvos prezidentė leido suprasti, kad mano klientas V.Antonovas buvo vos ne slaptasis Rusijos agentas, pasiųstas sugriauti Lietuvos bankų sistemą“, – teigė J.Jonesas.
Advokatas abiem teisėjams išdėstė ir kitą centrinę gynybos tezę: esą D.Grybauskaitė ir tuometinė centro dešinės premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė „Snorą“ žlugdė dar ir todėl, kad šis 2009-aisiais įsigijo 34 proc. „Lietuvos ryto“ leidybinės grupės akcijų.
J.Jonesas kartojo tą patį argumentą, kurį prieš metus jau buvo atmetęs teisėjas J.Zani. Esą kritiški dienraščio straipsniai D.Grybauskaitės ir A.Kubiliaus atžvilgiu taip įsiutinę šiuos politikus, kad jie sukurpė politinio susidorojimo su „Snoru“ planą.
„Prezidentė ir vyriausybė žvelgė į „Snorą“ kaip į grėsmingą instituciją. Valdžios veiksmai prieš banką ir „Lietuvos rytą“ buvo politiškai motyvuoti. D.Grybauskaitė atvirai kritikavo finansines institucijas, kontroliuojančias žiniasklaidą“, – tvirtino J. Jonesas.
Vasarį abu Londono teisėjai teiravosi apie kaltinamųjų V.Antonovo ir R.Baranausko politines pažiūras. Anot J Joneso, abu jo klientai yra artimesni Lietuvos socialdemokratams.
Aukštojo teismo teisėjams sužinojus, kad šiuo metu Lietuvos valdžioje yra būtent socialdemokratų vadovaujama koalicinė vyriausybė, teisininkas J.Jonesas pabrėžė, kad tai nedaug ką tereiškia. Mat „antirusiškos nuotaikos“ Lietuvos politiniame gyvenime dabar yra tokios visaapimančios, kad vis vien kyla abejonių, ar Rusijos pilietis V.Antonovas galėsiąs sulaukti nešališko teismo Vilniuje.
Vestminsterio teismo teisėjas J. Zani pernai neabejojo – Lietuvoje V.Antonovas nebus persekiojamas nei dėl savo tautybės, nei dėl politinių pažiūrų. Jam teks atsakyti tik už kriminalines finansines machinacijas.
Šiandien tapo aišku, kad J.Zani nuomonei pritarė dar du Londono apeliacinio teismo teisėjai.
Šiuo metu yra apribotos abiejų įtariamųjų nuosavybės teisės į 230 milijonų eurų vertės turtą.
