Pirmieji tokia galimybe spręsti problemas patikėjo kai kurių miesto švietimo įstaigų darbuotojai. Jau antrojo naujosios kadencijos tarybos posėdžio metu prie savivaldybės išsirikiavo protestuotojai su plakatais rankose.
J.Urbšio katalikiškosios bei S.Lozoraičio vidurinės mokyklos atstovai reikalavo, kad šioms švietimo įstaigoms būtų suteiktas gimnazijos statusas. Savivaldybės atstovai daugybę kartų aiškino, kad jie tik vykdo Švietimo ir mokslo ministerijos bei Seimo priimtus teisės aktus, tačiau pedagogai argumentų negirdėjo.
Kai Kauno meras V.Matijošaitis pareiškė, kad savivaldybė laikysis įstatymų ir vykdys teisės aktus, kilo milžiniška pasipiktinimo banga. Kaip esą meras gali nepaisyti kauniečių nuomonės, žmonės juk juo patikėjo?
Šią savaitę scenarijus pasikartojo. Skirtumas tik toks, kad prie savivaldybės su plakatais išsirikiavo V.Bacevičiaus pradinės mokyklos pedagogai ir mokiniai, kurie turbūt taip pat neabejojo magiškomis V.Matijošaičio galiomis.
Jie žūtbūt priešinasi planams mokyklą sujungti su netoliese esančia Žaliakalnio progimnazija, mat senasis medinis mokyklos pastatas Savanorių prospekte neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Ekspertai pareiškė, kad tikslo nepavyktų pasiekti rekonstrukcijai išleidus net 1 mln. eurų, todėl švaistyti pinigus būtų neprotinga. Mieste galima aptikti jau suremontuotų švietimo įstaigų, kuriose apstu laisvos erdvės.
Galbūt tai tikrai yra pati seniausia Kauno mokykla, kurioje jaukiai jaučiasi tiek mažieji kauniečiai, tiek jų mokytojai, tačiau reikalavimas bet kokia sąskaita išsaugoti mokyklą panašus į reketą.
Prasta higieninė būklė – dar ne baisiausias dalykas. Kas nutiktų, jeigu nuo sienos atitrūkęs tinko gabalas sužalotų moksleivį? Visa miesto valdžia dėl tokio aplaidumo būtų sulyginta su žeme.
Aktyviausi permainų priešininkai jokių konkrečių pasiūlymų nepateikė, o daugiausia pykčio strėlių vėl teko atlaikyti Kauno merui V.Matijošaičiui, kuris su protestuotojais esą bendravo labai arogantiškai ir nepaisė jų argumentų.
V.Matijošaitis niekada nežadėjo, kad savivaldybė taps katalikiška globos organizacija, o jis pats – psichologinės pagalbos tarnybos darbuotoju, kurio vienintelis siekis paguosti ir nuraminti nuskriaustąjį. Priešingai – verslininkas neslėpė, kad imsis ryžtingų sprendimų, kurie galbūt ne visada patiks.
Rinkėjai norėjo kietą ranką ir nuomonę turinčio mero? Norėjo. Jis jau sėdi darbo kabinete. Kodėl dabar stebimasi, kad meras nepuola vykdyti kiekvienos užgaidos?
Pastaraisiais mėnesiais mieste įsiplieskiantys vis nauji gaisrai dėl švietimo reikalų, priekaištai dėl nesugebėjimo tvarkytis ir net užgauliojimai turbūt gerokai įgriso Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A.Bagdonui, kuris jau buvo vadinamas Kauno savivaldybės simboliu. Netrukus šio simbolio turbūt neliks.
A.Bagdonas pranešė atsisakysiantis pareigų, kai tik miesto taryba jo žmoną paskirs „Varpo“ gimnazijos direktore.
Moteriai laimėjus konkursą užimti šį postą, iškart pasigirdo piktų kalbų neva neapsieita be sutuoktinio pagalbos. A.Bagdonas gali dieną ir naktį įtikinėti niekaip nesusijęs su konkurso baigtimi, tačiau žmonės vis tiek nepatikės.
Ką jam daryti, jeigu žmona siekia karjeros švietimo srityje? Uždaryti ją namuose, įdarbinti prekybos centre, išsituokti? Tarnautojas turbūt pasirinko garbingiausią išeitį ir nusprendė ieškoti ramesnės vietos.
A.Bagdono darbu pasipiktinę pedagogai džiūgauja ir neabejoja, kad naujais Švietimo ir ugdymo skyriaus vadovas tikrai neliks abejingas jų rūpesčiams.
Jie ir vėl gali skaudžiai nusivilti.
„Laikinoji sostinė“
