Kaip kažkas tada vykusiai pastebėjo, nėra tokio dalyko kaip tautinė matematika ir panašiai. Tačiau dabar žiūrint jau per laiko atstumą, galime drąsai teigti, kad tautinės mokyklos vizija nebuvo tuščias reikalas, o iš tiesų sėkmingai pasitarnavo siekiant įvertinti turimus resursus, o taip pat ir rezervus. Tokia vizija tapo svarbia esamos dalykų padėties inventorizacijos priemone.
Savo ruožtu šiandienos laiko ypatumus universiteto plėtros politikos formavime atspindi visomis pastangomis forsuojamas tarptautiškumo idealas, keliantis universitetui užduotų tapti atviru visam pasauliui, kai finansinį stabilumą toks universitetas bando užsitikrinti taip pat ir studentų pritraukimu iš kitų šalių ar net žemynų, plečia studijas anglų kalba.
Gink Dieve, neturiu blogų ketinimų užginčyti milžiniškų pastangų prasmingumo, pertvarkant universitetą minėta linkme, suabejoti žmonių, žiūrinčių į priekį, didelio triūso išliekamąja verte. Kai kuriais atvejais toks universiteto atsivėrimas gelbėjo čia dirbančių žmonių bendruomenę nuo idėjinio ir finansinio bankroto.
Kita vertus, kai vadinamasis universiteto tarptautiškumas yra pradedamas fetišizuoti kaip pagrindinis ar net vienintelis alma mater pažangos kriterijus, pats laikas paklausti savęs – ar toks universiteto esmės internacionalizavimas yra tikslas savaime, ar tik viena iš priemonių, leidžiančių universiteto veiklos mūsų laikais dinamizavimo tikslui pasitelkti papildomus resursus.
Kaip atrodo, garsieji Oksfordo ir Kembridžo universitetai tarptautinę šlovę įgijo nieko neatsisakydami iš vadinamojo angliško kolorito, o kraštutinės orientacijos į tarptautiškumą fikcijos anų dienų Patriko Lumumbos Tautų draugystės universitetas dabar dėmesį atkreipia ir gali būti minimas nebent tik kaip neigiamas pavyzdys.
Kai anąkart mačiau, kad viename iš Lietuvos universitetų vykusios mokslinės konferencijos metu du lietuviai tarpusavyje diskutavo anglų kalba, pasidarė gėda žiūrėti, labai panašiai kaip anais sovietiniais laikais universiteto karinės katedros užsiėmimuose pajuoką užsitraukdavo lietuvių kilmės okupacinės armijos karininkai studentų akivaizdoje net visiškai asmeniniais klausimais kalbėdavę tik rusiškai.
Na, o jeigu kažkam toks sugretinimas pasirodys nekorektiškas, galite prisiminti, kad anais laikais buvome primygtinai raginami mokytis didžiojo (?) Lenino kalbos, o dabar pasaulio atvirumas įpareigoja bent pakenčiamai orientuotis didžiojo Lennono žodyne, – turime du visiškai skirtingus būtinybės pavyzdžius, gretinamus tik dėl išorinio panašumo.
Kalbų mokėjimas yra didelė vertybė, tačiau bandymai apriboti lietuvių kalbos vartojimą mokslinio diskurso plėtotėje pačioje Lietuvoje turėtų būti vertinami ne tik kaip Konstitucijos normų pažeidimo atvejai, bet ir kaip žmogaus mažadvasiškumo, kultūrinio nuosmukio bei savimonės katastrofos pavyzdžiai.
Lietuvių kalbos išstūmimas iš viešosios erdvės esą didesnį tarptautiškumą turinčia anglų kalba, taip pat gimtosios kalbos užgriozdinimas anglicizmais rodo ne aukštesnį, bet kaip tik žemesnįjį lygį. Ta pačia proga verta prisiminti, kad poetas tik maža dalelyte perdeda, teigdamas, kad Ieva ir Adomas rojuje kalbėjo lietuviškai. Tikėtina, taip pat kalbėjo ir žaltys, suokęs gundančius žodelius.
Kita vertus, leiskite dabar pasukti nuo kalbos duotybės prie vardų pilnatvės. Gal ir būtų pernelyg drąsu teigti, kad vardai suteikia įvardijamam reiškiniui esmę, tačiau protingai parinkti vardai gali padėti išryškinti to reiškinio sistematiškumo apmatus.
Taip iš tiesų ir pataptų, jeigu pabandytume bent įsivaizduoti, kad Lietuvoje egzistuojantys universitetai galėtų būti pervadinti stichijų vardais. Žinia, skiriamos keturios stichijos – žemė, vanduo, ugnis ir oras – taigi universitetų jungimų ir iš visur peršamo stambinimo pasekoje tokiu atveju liktų keturi universitetai, atskiriami vienas nuo kito pagal naujo pavadinimo suteikiamą prasminį kodą.
Savo ruožtu, jeigu čia pateiktas universitetų sistemiško pervadinimo pasiūlymas pasirodys pernelyg fantasmagoriškas, pabandykite įsivaizduoti, kad tokia įvardijimo žaismė yra dar viena esamos dalykų padėties šioje sferoje inventorizavimo priemonė.
Kokios perspektyvos atsiveria tokio persikrikštijimo stichijų, kurios savo duotybėje tobulu pavidalu sujungią universalumą su konkretumu, vardais?
Žemės universitetas be jokių abejonių turėtų būti kuriamas dabartinio Aleksandro Stulginskio universiteto pagrindu, prisimenant šio universiteto prigimtinį profilį ir žemės prasmėvaizdžio reikšmę Noreikiškėse, t. y šalia Kauno įsikūrusiai mokslo ir studijų bazei.
Universitetas su jam priskiriamais dirbamos žemė plotais yra tarsi fortepijonas rugių lauko viduryje, o pavasaris Noreikiškėse, atgimstantys žemės arimai šalia universiteto sienų yra tokia neįtikėtina misterija, kad net būtų galima sakyti, jog buvo verta gyventi vien dėl to, kad tai pamatytum.
Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, žemė yra ne tik topos, t. y vietos, bet ir utopijos principas, jeigu laikomės įsitikinimo, kad žmogaus kelionė iš žemės į žemę nebuvo beprasmiškas nuotykis.
Žemė taip pat yra kūno ir dvasios neatskiriamos vienybes principas, taigi suprantama, kad Kaune įsikūrę Sveikatos ar net Sporto universitetai galėtų tapti tokio Žemės universiteto padaliniais. Ne mažiau svarbu, kad Žemės universiteto bazėje taip pat būtų kuriami humanitariniai padaliniai, tarkime, antropologijos studijų fakultetas, o taip taip pat etnologijos mokslinių tyrimų institutas ir t.t.
Klaipėdos universitetas dėl studijų specifikos ir geografinės padėties savaime, be pasufleravimo iš pašalies prašosi pervadinamas Vandens Universitetu, tokiu pavadinimu be visa ko kito pasižadėdamas pateikti pavyzdį – kaip provincijos universitetas gali išplaukti į plačiuosius vandenis.
Be jokios abejonės, į Ugnies universiteto vardą išimtinę pirmumo teisę turi Vilniaus universitetas, kuris, atleiskite už nuzulintą posakį, visais laikais buvo Lietuvos inteligentijos kalvė, kur, jeigu leisite taip pasakyti, visais laikais iš uolienų buvo išlydomas aukščiausiosios prabos intelekto auksas.
Vilniaus universitetas – tai istorinės scenos universitetas, tačiau, kaip atrodo, čia taip derėtų, organiškai pritaptų vaidybiniai menai, muzikos studijos, Konservatorijos studijų programos.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas labiau nei kiti turi teisę persivadinti Oro universitetu, žadėdamas mums atverti pasaulio vaizdinį iš paukščio skrydžio perspektyvos.
Oro stichija yra labiausiai plastiška stichija, kurios apimtyje dera vienas šalia kito technikos pažangos principas ir plastikos menų išradingumas bei techne, novatoriškumas ir skulptūriškumas, taigi ši stichija dar gali būti suprantama kaip prasminė nuoroda į mokslo, meno ir technikos simbiozę.
Šią savaitę laukite permainingų orų ir nepastovaus debesuotumo.
