Projektas buvo vykdomas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis visoje Lietuvoje. Per penkerius veiklos metus projektas prisidėjo prie vaikų ir jaunimo, tame tarme ir neįgaliųjų, socialinės atskirties mažinimo, didinant neformaliojo švietimo programų prieinamumą ir plečiant pasiūlą visose Lietuvos savivaldybėse; pilietinio ir tautinio mokinių ugdymo įgyvendinant nacionalines programas; mokinių socializacijos ir užimtumo formų plėtros.
„Lietuvos švietimo sistemoje pagrindinis dėmesys ir lėšos skiriamos formaliajam švietimui, tačiau neformalusis švietimas yra neatsiejama mokymosi visą gyvenimą dalis. Neformalusis mokymasis atskleidžia žmonių kūrybinį potencialą, skatina žinių troškimą, aktyvumą, prisideda prie visuomenės ir asmenybės raidos“, sako projektą įgyvendinusio Švietimo mainų paramos fondo direktorė Daiva Šutinytė.
Projekto pradžia
Globalizacijos procesai keičia ugdymo sampratą. Vykstant sparčiai ekonominei kaitai, vis labiau akcentuojant žinių visuomenės svarbą, keičiasi reikalavimai ir šiuolaikinei švietimo sistemai. Ji turi tapti atvira, susieta su gyvenimu, rengianti laisvą, kūrybišką, gebantį mokytis visą gyvenimą žmogų.
Valstybinės švietimo strategijos 2003—2012 metų nuostatose akcentuojama švietimo —formaliojo ir neformaliojo — misija „padėti asmeniui suvokti šiuolaikinį pasaulį, įgyti kultūrinę bei socialinę kompetenciją ir būti savarankišku, veikliu, atsakingu žmogumi, norinčiu ir gebančiu nuolat mokytis ir kurti savo bei bendruomenės gyvenimą“.
Neformalusis vaikų švietimas — svarbi sudėtinė Lietuvos švietimo sistemos dalis, padedanti vaikui suprasti ne tik darnaus gyvenimo principus, bet ir plėtoti asmeninius gebėjimus, atsakingai spręsti ir veikti visuomenėje, ugdyti pagarbą tradicinėms gimtojo krašto ir pasaulio kultūros vertybėms.
2008 m. atliktas tyrimas „Neformalusis švietimas Lietuvoje. Faktai, interesai, vertinimai“ parodė, kad Neformaliojo švietimo sistemoje esama diskriminacijos apraiškų dėl nevienodų prieinamumo galimybių vaikams su specialiaisiais poreikiais, iš nepasiturinčių ar rizikos grupės šeimų bei gyvenantiems atokesnėse vietovėse. Šiems vaikams sunkiau dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose.
Taip pat tyrime atkreipiamas dėmesys į poreikį tobulinti neformaliojo švietimo institucijų infrastruktūrą, gerinti jų prieinamumą visų grupių specialiųjų poreikių vaikams, skatinti kvalifikuoto neformaliojo švietimo sklaidą specializuotose specialiųjų poreikių vaikams skirtose institucijose bei remti mokytojus ir vadovus, gebančius dirbti su įvairią negalią bei sutrikimus turinčiais vaikais.
Projektas „TAPK“ buvo pradėtas įgyvendinti 2010 metais. Rengiant projektą atsižvelgta į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, nevyriausybinių organizacijų atstovų, ekspertų bei tėvų, auginančių vaikus su negalia, patirtis ir rekomendacijas.
„Projektas buvo naujoviškas įvairiais aspektais,“ sako Fondo direktorė Daiva Šutinytė. „Pirmą kartą buvo finansuojamos vaikų vasaros stovyklų organizavimo paslaugos, prioritetą teikiant ne formai, o programų turiniui. Pirmą kartą dešimtims tūkstančių vaikų iš visos Lietuvos buvo pasiūlytos nacionalinės pilietinio ir tautinio ugdymo programos. Taip pat pirmą sykį buvo kryptingai įtraukti vaikai iš kaimo vietovių, suteiktos kompleksinės ugdymo paslaugos šimtams neįgalių vaikų. Tai – didžiuliai pasiekimai neformaliojo ugdymo srityje“.
Projekto veiklos kryptys
Projekto tikslinės grupės – mokiniai, mokytojai, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai.
Didžiausia ir ilgiausiai trukusi projekto veikla – neformaliojo ugdymo programos stacionariose vaikų vasaros poilsio stovyklose. Stovyklose buvo ugdomos vaikų socialinės ir emocinės kompetencijos: lavinami bendravimo, organizaciniai, mobilumo ir kūrybiškumo įgūdžiai, skatinami emociniai ir tarpkultūriniai gebėjimai.
Įgyvendinant neformaliojo švietimo programas Lietuvos savivaldybėse per mokslo metus buvo plėtojamos vaikų socializacijos galimybės, ugdomos asmeninės, edukacinės bei socialinės kompetencijos taikant neformaliojo ugdymo principus ir metodus. Taip pat pilietinio ir tautinio neformaliojo vaikų švietimo programomis buvo skatinamas mokinių įsitraukimas į pilietinės visuomenės kūrimą bei savo regiono kultūros paveldo saugojimą.
Dalyvaudami neformaliojo švietimo veikloje, vaikai turi daugiau galimybių rodyti iniciatyvą, dalytis patirtimi ir mintimis — tai lemia vaikų susidomėjimą ir motyvaciją. Todėl dauguma neformaliojo ugdymo programų sulaukė gerokai didesnio, nei prognozuota, dalyvių skaičiaus. 2010-2015 metais projekto veiklose dalyvavo 54483 vaikai. Planuose siektas 30000 dalyvių rezultatas pranoko lūkesčius 158 procentais. Vaikai įvardija:
Užsiimdama naudinga veikla supratau, jog kiekvienas galime ir mokame keisti pasaulį, savo miestą, galų gale — savo gatvę.
Galim kurti šypsenas, daryti gerus darbus, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, drąsos ir atsakomybės.
Sužinojau, kas yra ping-pongas bendravime ir kaip jį nukenksminti.
Išmokau atpažinti lyderius savo aplinkoje, tinkamai sakyti ir priimti komplimentus. Buvo labai įdomu išgirsti apie motyvuojantį žodyną, kontaktus, judesius.
Suprantu, kad kaip sparčiai pavyks prisivilioti sėkmę į savo gyvenimą, priklauso tik nuo manęs pačios. Juk kelyje į sėkmę greitis neribojamas.
Į projekto veiklą buvo įtraukti ne tik moksleiviai, bet ir pedagogai bei mokymosi visą gyvenimą sistemos administratoriai. Jiems buvo suteikti kvalifikacijos kėlimo mokymai. Šių mokymų tikslas buvo supažindinti mokytojus su kuo įvairesniais neformaliojo ugdymo metodais, kuriuos jie galėtų taikyti ugdant mokinių socialines-asmenines kompetencijas. Specialiuose švietimo administratoriams skirtuose kursuose buvo suteiktos teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai, padėsiantys administruoti neformalųjį švietimą.
Iš viso minėtuose mokymuose dalyvavo 350 mokytojų bei įvairių savivaldybių švietimo skyrių specialistų, atsakingų už neformalų ugdymą.
Pedagogų mintys:
Sužinojau apie neformaliojo švietimo būdu ugdomas kompetencijas.
Sužinojau apie neformaliojo švietimo naujoves, patirtį ES šalyse.
Sužinojau daug neformaliojo ugdymo metodų, grupės valdymo principų.
Išmokau darbinėje grupėje palaikyti darbingą nuotaiką.
Susipažinau su kitų miestų neformaliojo švietimo mokyklų vadovais ir specialistais.
Pasirašėme bendradarbiavimo sutartis.
Atradau netikėtų savo savybių.
Supratau žodžių reikšmę kitų žmonių elgsenai.
Projekto „TAPK“ internetinėje svetainėje www.tapk.lt galite rasti visiems prieinamus produktus, parengtus projekto veiklos metu. Taip pat svetainėje skelbiami gerosios patirties pavyzdžiai ir parengta neformaliojo švietimo programų vertinimo metodika, kuri jau naudojama kituose projektuose.
Pabaiga – nauja pradžia?
Neformaliojo švietimo sritis buvo nauja ir projekto vykdytojui – Švietimo mainų paramos fondui. „Sužinojome, ką reiškia įgyvendinti veiklas praktiškai, geriau supratome mūsų administruojamų projektų koordinatorių triūso vertę, objektyviau įvertinome administravimo ypatumus ir juos pritaikėme savo veikloje atsisakydami perteklinių reikalavimų. Pateikėme siūlymus neformaliojo švietimo sistemos kūrėjams, įsitikinome, kad dirbant sutelktai neįveikiamų kliūčių nebūna“, patirtimi įgyvendinant projektą dalijasi Daiva Šutinytė.
Nesvarbu, kaip greitai naujos technologijos keičia pasaulį, esminė pažangos ašis išlieka atviras, kūrybiškas, atsakingas ir sumanus žmogus. Ar esame ir toliau pasiruošę investuoti į pažangą?
