Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė taip pat neabejoja darbuotojų kompetencija, mat šie – ir apmokyti, ir motyvuoti.
„Per pastaruosius metus bent 5 tūkst. socialinių darbuotojų, tarp jų ir savivaldybių darbuotojai dalyvavo įvairiuose mokymuose – ten ir motyvacija, psichologiniai dalykai. Manau, kad jie turėjo tą kompetenciją. Kitas dalykas, mes įvedėme, kad socialiniais darbuotojais gali dirbti tik turintys aukštąjį išsilavinimą, tai taip pat yra kokybės ženklas, bet už kiekvieną žmogų negali atsakyti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo ministrė.
Pasak Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės Dovilės Šakalienės, situacija yra kur kas blogesnė. Su vaiko teisių apsauga dirbančių institucijų yra daug, tačiau nėra nei aiškios sistemos, nei koordinuoto tinklinio darbo. Be to, ir pačių socialinių darbuotojų kompetencija neretai galima suabejoti.
„Savivaldybėse, kiek teko susidurti, daugelis darbuotojų stokoja ir kompetencijos, ir motyvacijos, o tie, kurie tai turi, sako, kad trūksta įrankių, neturi, kur padėti vaiko, yra apsunkintas bendradarbiavimas. Tai ne 5, o 20 metų problema“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Prezidentė šiandien pareiškė, jog reaguojant į Saviečių tragediją, reiktų įkurti naują instituciją – Vaikų teisių apsaugos inspekciją. Pasak A. Pabedinskienės, „naujos įstaigos nereikėtų, bet, kad inspektavimo kontrolė turėtų būti sugriežtinta, tą rodo faktai“.
„Po pasitarimo pas prezidentę buvo pasakyta – trūksta įstatymų, reikia kurti kažkokias institucijas. Tikrai tai ne tas kelias. Įstatymų yra priimta nežinau kiek, juos reikia pradėti vykdyti“, – su dar vieno biurokratinio sraigtelio atsiradimu nesutiko Seimo narys Artūras Paulauskas.
Vietoj to, kad eilinį kartą būtų ieškoma atsakingų už tai, kas įvyko, reiktų vieną kartą atsisėsti ir visapusiškai peržiūrėti vaiko teisių sistemą, kalbėjo vaikų psichiatras Linas Slušnys. Nors Lietuvos vaikų teisių institucijos turi nemažai tokių pačių įrankių, kaip itin kritikuojama norvegų „Barnevernet“, lietuvių specialistai tiesiog bijo naudotis turimomis galiomis.
„Pas mus gaunasi taip: padaro sprendimą, tada kas nors, galbūt prezidentė, Seimo pirmininkė, ministrė paima ir pakomentuoja – kokia nesąmonė. Žmogus kitą kartą nebenori to daryti. Kuo skiriasi Norvegijos vaiko teisių tarnyba nuo lietuviškos? Pagal teises, sako, kad jie turi daug įgaliojimų. Ir Lietuva turi daug įgaliojimų, bet nenaudoja. Ten niekas nepyptels tol, kol teismas nepriims sprendimo, o pas mus gali komentuoti bet kas“, – kalbėjo L. Slušnys.
