Rietavo savivaldybės Medingėnų pašto viršininkės 59 metų Reginos Buivydienės pasakojimas apie ją užpuolusius vilkus nuskambėjo per visą Lietuvą.
Darbą baigusi plungiškė turėjo popiet keturis kilometrus klampoti iki gretimo Keturakių kaimo, nes į Medingėnus autobusas nebeužsuka.
Pasakojo kraupią istoriją
Moteris pasakojo, kad iš pradžių pamiškėje ant sniego išvydo daug pėdų, o po to krūmuose kažkas šmėstelėjo.
R.Buivydienė prisiminė, kad tą patį rytą dvi pavaldinės pasakojo mačiusios žmonių nebijančius vilkus. Netrukus paštininkė pastebėjusi, kad ją seka du vilkai, o po kelių minučių pasirodė ir trečias.
Staiga vilkai puolė, o R.Buivydienė gynėsi purkšdama ašarines dujas iš darbovietėje gauto balionėlio.
Galiausiai plungiškė paskambino netoliese gyvenančiam ūkininkui Egidijui Venckui. Jis atvažiavo ir parvežė užpultąją. Vilkai dingo, kai horizonte pasirodė ūkininko automobilis.
Išgelbėtoji skundėsi, kad šeštadieniais yra priversta vaikščioti pėsčiomis iki artimiausios autobuso stotelės. Plungiškė įvardijo priežastį – Medingėnai yra Rietavo savivaldybės, o Keturakiai – Plungės rajono teritorijoje.
Nesiartina prie žmogaus
Visi šią istoriją komentavę specialistai kėlė įvairias versijas, bet sutarė tik dėl vieno – pasakojimas prieštarauja vilkų elgsenai ir instinktams.
Laukstėnuose (Telšių r.) vadinamąjį Žvėrinčių prieš du dešimtmečius įkūręs Petras Dabrišius irgi neslėpė, kad paštininkės istorija jį labai nustebino. Mat atsargumu garsėjantys vilkai nėra linkę artintis prie žmogaus, o juo labiau užpulti.
„Žmogaus ir vilko kova vyko daugybę amžių, todėl gamtoje išliko tik tie vilkai, kurie jaučia itin stiprią baimę žmogui“, – „Lietuvos rytui“ aiškino 60-metis specialistas.
Abejonių – labai daug
– Kokių minčių sukėlė žinia, kad vilkų gauja užpuolė pamiške einančią moterį? – „Lietuvos rytas“ paklausė P.Dabrišiaus.
– Pirmiausia mums reikėtų susitarti dėl žodžio „užpuolė“. Užpuolimu vadinčiau tik tada, jei moteriai būtų sudraskyti drabužiai ar įkąsta.
– Jūs manote, kad vilkai negalėtų taip pasielgti?
– Viską vertinčiau atsargiai, nes šunį ne kartą vilku yra palaikę net ir patyrę medžiotojai.
Ir pats buvau susidūręs su tokiu atveju. Kartą paskambino patyręs medžiotojas ir pakvietė skubiai atvykti, nes į danielių aptvarą įsibrovė vilkas. Atvykus paaiškėjo, kad tai – haskių veislės šuo. Pavyzdžiui, čekų aviganį nuo vilko atskirti sunku net ir specialistui.
Kitas atvejis nutiko Žemaičių Kalvarijoje, ten buvo papjautos šešios ožkos. Iš pradžių manyta, kad tai – vilkų darbas, bet paaiškėjo, jog siautėjo sulaukėjusių šunų gauja.
– Iki šiol neteko girdėti, kad vilkų taikiniu būtų tapę žmonės. Ar esate susidūręs bent su vienu atveju?
– Teoriškai vilkas gali užpulti žmogų. Nepamirškime, kad tai – geriausius medžiotojo instinktus išsaugojęs plėšrūnas.
Tačiau tai būtų išskirtinis atvejis. Gamtoje yra išlikę tik tiek vilkai, kurie paniškai bijo akistatos su žmogumi. Tų, kurie nebijojo žmogaus, jau seniai nebėra. Todėl dabar laisvėje laksto tik tie, kurie jaučia labai stiprią baimę ir šalinasi žmonių.
Savisaugos instinkto nepaisyti galėtų nebent smarkiai išbadėjęs vilkas. Bet Lietuvoje jiems tokia grėsmė nekyla – miškai ir palaukės knibžda nuo gyvūnų. Juolab kad šiuo atveju kalbama apie vilkų gaują. Jai sumedžioti stirną ar šerną – vieni juokai.
Kita galima situacija – žmogų užpuola pasiutlige sergantis vilkas. Bet šiuo atveju tai irgi neįmanoma, nes susirgęs ar sunkiai sužeistas vilkas visada palieka gaują.
Kad žmonės labiau įsivaizduotų, koks iš tiesų yra vilkas, galiu pasakyti: jam vieni niekai per parą nubėgti 200 kilometrų.
Buvo sulaukėję šunys?
– O ką manote apie greta Medingėnų įvykusią akistatą?
– Man kur kas įtikinamesnė būtų versija, kad paštininkė buvo susidūrusi su sulaukėjusiais šunimis. Juos laikyčiau net pavojingesniais, nes jie puikiai pažįsta žmogaus elgseną, todėl gali net pabandyti provokuoti.
Sulaukėję šunys gamtoje niekuo nesiskiria nuo laukinių žvėrių, o atsidūrę žmogaus teritorijoje elgiasi kur kas protingiau ir įžūliau. Pavyzdžiui, per vieną medžioklę tokia gauja nubėgo ir pasislėpė fermoje.
Kitas variantas – vilkų gaujai vadovauja sulaukėjęs šuo. Jei vilkas ir vilkė žūsta, jaunikliai gali prisidėti prie šuns ir laikyti jį gaujos vadu. Mat vilkai garsėja hierarchiškumu ir itin gerbia vyresnį.
Įmanoma, kad patelę praradęs vilkas ima sekti paskui kalę, o vilkiukai lekia iš paskos.
Mano akimis, sulaukėjusi kalė galėjo įžūliai artintis prie žmogaus, o jaunikliai sekė iš paskos. Sulaukėjęs šuo gali netgi savotiškai pramogauti gąsdindamas žmogų.
Dujos gali atbaidyti
– Paštininkė sakė, kad nuo puolančios vilkų gaujos gynėsi ašarinėmis dujomis. Ar tai – tinkamas ginklas?
– Be abejo, kvapo pasikeitimas išsyk kelia vilkui įtarimą. Jis ima svarstyti, kas pasikeitė, gal objektas tapo dar pavojingesnis.
Kvapais nuo plėšrūnų ginasi daug gyvūnų – audinės, šeškai. Pats esu matęs, kaip lapė užpuolė pabėgusią audinę. Tačiau ji paleido dvokiančių išskyrų ir lapei teko atsitraukti.
Baimė užprogramuota genuose
– Kodėl vilkai vengia žmonių? Jaučiasi silpnesni?
– Iš tikrųjų tokia elgsena susiformavo tik per daugelį amžių. Vilkas fiziškai pajėgus įveikti žmogų. Suaugusio žmogaus rankos kaulus jis perkąstų vienu krimstelėjimu. O jei pultų gauja – įveiktų per kelias akimirkas.
Tačiau žmogaus kvapą jie sieja su pavojumi. Todėl vilko patelė netgi negina nuo žmogaus jauniklių – jei jaučia didelį pavojų, gelbėjasi pati.
Vilko genuose baimė žmogui yra taip užprogramuota, kad jis neliečia net mirusio žmogaus – gąsdinantis kvapas išlieka. Vilkas gali pulti žmogų, kai atsiduria kartu nedidelėje uždaroje teritorijoje. Tada jis pultų, bet pultų gindamasis.
Pamatyti vilką itin sunku
– Jūs jau 15 metų gyvenate greta vilkų. Kodėl sakoma, kad vilko neįmanoma prijaukinti?
– Iš tikrųjų vilkas yra vienintelis gyvūnas, kuris nepasiduoda žmogaus dresūrai, todėl tikro vilko cirke pamatyti neįmanoma.
Žvėrinčiuje esantys penki vilkai – patelė ir keturi patinai – mane mato kasdien, bet artyn neprisileidžia. Jie suėda numestą ėdesį, bet tai nereiškia, kad duosis glostomi ar atsilieps švilptelėjus.
– Ar teisūs medžiotojai, kurie sako – vilką laisvėje pamatyti sunkiai įmanoma?
– Lietuvoje suskaičiuojama apie 300 vilkų, o medžiotojų yra net 30 tūkstančių. Tai reiškia, kad 100 medžiotojų tenka vienas žvėris.
Vilkai yra vieni atsargiausių žvėrių, todėl juos laisvėje yra matęs retas medžiotojas. Nepamirškime, kad medžiotojai turi moderniausią optiką, kitokių priemonių, o miško žvėris – tik instinktus.
Ne veltui vilkai sumedžiojami atsitiktinai. O šiuo metų laiku jie apskritai labai atsargūs, nes miškuose vyksta medžioklės. Rudens pradžioje vilko jaunikliai dar būna drąsesni, nes nebūna pakrikštyti šūvių.
Mokslininkai buvo apskaičiavę, kad sumedžioti vilką vidutiniškai prireiktų 20 dienų. Todėl anksčiau Rusijoje už nušautą vilką buvo išmokamas beveik mėnesio atlygis.
Sulaukėjusių šunų po Lietuvą klajoja išties nemažai. Jie jaučia, kad žmonės grėsmės nekelia – juk naminius gyvūnus medžioti draudžiama.
– Atsirado nemažai žmonių, kurie paštininkės istoriją apie žmones puldinėjančią kraugerių vilkų gaują pavadino paprasčiausiu pramanu. Ką manote jūs?
– Gyvename tokiu metu, kai niekuo nereikia stebėtis. Žmonės turi tiek fantazijų, kad kartais patys ir aplinkiniai nebesupranta, ar buvo tai, ar ne.
Autobuso problema bus išspręsta
Antanas Černeckis, Rietavo meras
„Lietuvos pašto darbuotoja papasakojo apie užpuolimą, ir mes neturime pagrindo ja netikėti – kitokių įrodymų juk nėra. Atskiro tyrimo mes nedarėme ir neketiname daryti.
Kalbėjausi su medžiotojais apie vilkų keliamas problemas. Mūsų savivaldybės teritorijoje vilkų yra nemažai, nes 52 proc. teritorijos sudaro miškai.
Tačiau negalėtume sakyti, kad tai labai opi problema. Apylinkėse vilkai yra papjovę ne vieną naminį gyvulį, bet tai buvo pavieniai atvejai.
Iškelta problema dėl susisiekimo savaitgalį su Medingėnais yra sprendžiama. Rietavas savo įmonės neturi, todėl kalbėjausi su Plungės meru, kad mums padėtų. Jis sakė, kad nepatogumai bus išspręsti.“
