Neterminuotas mokytojų streikas pirmadienį nesibaigs – bent 70 ugdymo įstaigų jį turėtų tęsti iki Seimo sesijos (sesija prasideda kovo 10-ąją. – Red.), sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Tai jis pareiškė pirmadienį Vyriausybėje, kur profesinės sąjungos susitiko derybų dėl atlyginimų didinimo.
„Jei trečiadienį nebus pateikta konkrečių skaičių, reikės laukti Seimo sesijos“, – kalbėjo Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.
Pasak jo, realiai mokytojai uždirba 325 eurus. Jie negali iš šių pinigų pragyventi, todėl yra priuversti ieškoti papildomo darbo. Įsidarbina kokiu kiemsargiu, bėgioja per kelias mokyklas, o vasarą išvažiuoja skinti braškių į užsienį.
Ketina tęsti streiką
Penktadienį buvo sutarta, kad Švietimo ir mokslo ministerija į šį susitikimą atneš susitarimą, kuris numatytų, kaip finansuoti mokytojų algų didinimą nuo rugsėjo.
„Ministerija ir toliau žada 5 mln. eurų rasti, bet jokių įsipareigojimų net ir dėl to nenori prisiimti. Manau, kad tie 5 mln. eurų nieko ir nesprendžia, nes nepakeitus apmokėjimo sistemos, nemažinant vaikų skaičiaus klasėje niekas iš esmės nepasikeis“, – žurnalistams sakė iš derybų pasitraukęs A.Navickas.
Kitos profesinės sąjungos pirmadienį tęsia derybas su Vyriausybe.
A.Navickas teigia, kad iš jo vadovaujamos profsąjungos streikuoja apie 70 mokyklų ir darželių ir jie turėtų tęsti streiką. Lietuvoje yra per 2 tūkst. mokyklų ir darželių.
„Streikas tikrai nenutrauktas, nors Vyriausybė jau nuo penktadienio intensyviai įkalbinėja. Bet jie nenori spręsti streiko priežasčių, o bando kovoti su pasekmėmis“, – aiškino jis.
Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė penktadienį aiškino, kad ministerija ieško galimybių finansuoti dalį profsąjungų reikalavimų – tai yra maždaug 5 mln. eurų, kurie leistų vidutiniškai 1,5 proc. pakelti mokytojų atlyginimus nuo šio rugsėjo. Profsąjungos nuo rugsėjo tikisi ne tik šio padidėjimo, bet ir koeficientų žirklių panaikinimo, tačiau tai, pasak viceministrės, neįmanoma be valstybės biudžeto peržiūros Seime.
„Streikas turės tęstis iki kol pradės dirbti Seimas, nes jeigu Vyriausybė negali ir neturi įgaliojimo spręsti reikalavimų, tiesiog reikės laukti Seimo“, – pirmadienį sakė A.Navickas.
Vietoj pamokų – karininkų pasakojimai
Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje streikuoja 80 proc. iš 64 čia dirbančių mokytojų: jie yra darbo vietose, tačiau pamokų neveda.
Įstaigos profesinės sąjungos pirmininkė Liuda Ščensnovičienė BNS tvirtino, kad pedagogai teisėtai reikalauja sugrąžinti moksleivio krepšelį į ikikrizinį lygį, o Vyriausybės siūlomas 1,5 proc. atlyginimų pakėlimas mokytojų netenkina.
„Po paskutinio mitingo memorandumas įteiktas net prezidentei – pusantrų metų sėdime, kalbame, o jie nieko nesiūlo. Supraskite, nė vienas mokytojas nenori streikuoti, nes, kad ir koks būtum, kad ir kiek streikuotum, vis tiek reikia išeiti visą programą (...). Tai yra riba: kai lašini į stiklinę vandenį, galų gale vanduo išbėga. Tai čia yra riba, kurios nereikėjo peržengti“, – sakė ji.
Anot mokyklos profsąjungos lyderės, pedagogai nusiteikę streikuoti tol, kol Vyriausybė atsižvelgs į reikalavimus.
„O tėvelių yra visokių, bet mano auklėtinių tėveliai palaiko streiką“, – kalbėjo ji. Kaip BNS sakė įstaigos vadovė Jūratė Liutinskaitė-Kalibatienė, vietoj pamokų pirmadienį į mokyklą atvykusiems moksleiviams surengtas susitikimas su kariuomenės atstovais.
„Atėjo labai nedaug moksleivių, nes streiko komitetas informavo bendruomenę, ir tai yra jų sprendimas. Manau, kad žmonės gyvena demokratinėje valstybėje, remiasi Darbo kodeksu ir tai daro atitinkamai – manau, jog profesinės sąjungos turi stiprius teisininkus“, – sakė direktorė, paklausta, kaip vertina Vyriausybės vicekanclerio pareiškimą, kad streikas neteisėtas.
Pasak jos, mokykloje pirmadienį yra apie 50 vaikų – jiems suplanuota saviraiškos veikla, su moksleiviais dirbs nestreikuojantis personalas. Iš viso progimnazijoje mokosi 1014 vaikų. Direktorė teigia, kad didelė dalis moksleivių nepasirodė ir dėl tebesitęsiančių atostogų 1–5 klasių moksleiviams.
Moksleiviai ragina ieškoti diplomatinių priemonių
Tėvus vienijančios organizacijos atstovai palaiko mokytojų streiką kaip teisėtą protesto formą, moksleivių atstovai sako, kad dėl streiko nukentės tik jie patys, ir ragina ieškoti diplomatinių problemos sprendimo būdų.
„Natūralu, kad ši forma tėvams yra ypač nepatogi. Tėvai, solidarizuodamiesi su mokytojais, šiandien turėtų ieškoti priemonių, kaip užimti vaikus, – BNS sakė Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas. – Bet nepalaikyti pedagogų mes negalime vien dėl to, kad tikrai matome, jog mokytojų profsąjungos ne vienus metus šiuos klausimus aštriai kėlė, bet į juos nebuvo įsiklausoma.“
Jis taip pat pabrėžė, kad pedagogai rengdami streiką savo reikalavimus reiškia teisėta forma, nes kitos priemonės jau išnaudotos. Anot organizacijos vadovo, tėvai supranta, kad, norint gauti kokybišką paslaugą, būtina didinti ir atlyginimus pedagogams.
„Net 4,3 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimas nesiekia, o iki krizės jis buvo net ir 6 procentai. ES vidurkis yra 6 proc. BVP. Akivaizdu, kad pinigų švietimui skiriama per mažai, reikia pripažinti, kad švietimas dabartinei valdžiai nėra svarbiausia“, – kalbėjo A.Murauskas.
Vis dėlto, tėvų atstovo nuomone, vienodai kelti atlyginimus visiems pedagogams būtų „ekonomiškai nenaudinga ir neefektyvu“ – kaip išeitį jis siūlo steigti premijinius fondus ugdymo įstaigose.
„Pati mokyklos bendruomenė galėtų nuspręsti, kuriuos mokytojus papildomai finansuoti iš to fondo“, – svarstė A.Murauskas.
Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė Indrė Pabijonavičiūtė streiką vertina skeptiškai ir sako, kad jis neturės realaus poveikio Vyriausybei, bet dėl to nukentės moksleiviai, vėliau turėsiantys pasivyti programą.
„Mes suprantame mokytojus, kad darbo užmokestis yra svarbu ir tai yra viena pagrindinių motyvacijų dirbant. Bet šitas streikas, manau, nepalies ministerijos, o pirmiausia palies moksleivius, – sakė ji. – Mokytojai turėtų išlikti solidūs ir parodyti, kaip galima spręsti problemas diplomatinėmis priemonėmis. Mes manome, kad streikas neduos naujų idėjų ir naujų problemos sprendimo būdų.“
Tėvų forumo idėją dėl premijinių fondų ji įvertino kaip gana logišką, tačiau ar mokinių parlamentas ją palaikytų, anot I.Pabijonavičiūtės, priklausytų nuo realių tokios idėjos įgyvendinimo priemonių ir teisinių galimybių.
Rinkosi į mitingą
Siekdami didesnių algų ir kitų pertvarkų pedagogai gruodį rengė įspėjamuosius streikus, o praėjusią savaitę Vilniuje vyko mitingas.
Atlyginimai mokytojams šiek tiek padidinti nuo 2016 metų sausio. Ministerijos skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos mokytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 823,4 euro per mėnesį. Tačiau trečdalis mokytojų dirba ne visu krūviu, apie dešimtadalį visų pedagogų turi mažiau kaip devynias pamokas per savaitę.
