Gera naujiena, kad bus apsčiai kaimiško alaus, išvirto mažų daryklų. O dar geresnė (nors ne visiems!) naujiena, kad Kauno meras nepaklausė kovingųjų blaivininkų raginimų, ir savivaldybė nusprendė leisti ne tik prekiauti alumi, bet ir nedrausti juo vaišintis vietoje.
„Alkoholio vartojimas šiandieninėje Lietuvoje vis dar yra didžiulė problema. Bet draudimais tradicinėse mugėse šios problemos tikrai neišspręsime. Jei kauniečiai ar miesto svečiai, atvykę į savaitgalį vykstančią mugę, paragaus kaimiško alaus, dangus tikrai nenugrius“, – pareiškė V.Matijošaitis.
Iš tiesų kauniečiams kultūros renginių organizatoriams tenka pasukti galvas, kaip Kaziuko mugę, tradiciškai Vilniuje prasidėjusią ir su sostine gyvai suaugusią šventę, pritaikyti kaunietiškam mentalitetui.
Alus, žinia, yra tiesus kelias ne tik į kauniečio, bet ir į kiekvieno vyro širdį. Bet kaip su moterimis? O kova su alkoholizmu? Nesvarbu, kad Lietuva jau daugiau kaip dešimtmetį ES narė, bet likome egzotišku davatkų kraštu, kuriame daug draudimų, kurie nuo blogio vis tiek neapsaugo.
Taip pat ir nuo alkoholinės pragaišties. Vokietijoje jau seniai alus oficialiai laikomas ne alkoholiu, o maisto produktu. „Prie Smetonos“, sako, Lietuvoje irgi taip buvo.
Prieš dešimtmetį išleistoje knygoje apie Volfo ir Engelmano („Ragučio) istoriją aprašomas epizodas, kaip tarpukario kariškiai piktinosi, kad jiems, uniformuotiems, per pietus neparduoda net silpno alaus. Ir atrodo, kariškiai išsiderėjo tokią teisę.
Bet tai istorija. Klastinga ir aikštinga moteriškė, kaip ją apibūdino kažkuris klasikas. Laimëi, kad ji paslanki ir daro tai, ko iš jos reikalauja dabartis.
Antai Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelyje teko matyti senuką profesorių su nuzulinta berete ir nudrengtu portfeliu po pažastimi, tokį tipišką sovietinių laikų techninių mokslų inteligentą.
Senukas spoksojo į iškabintas vėliavėles su užrašu „KTU 1922“ – suprask, šio universiteto įkūrimo, o gal studentų miestelio pastatymo data.
Žiūrėjo ir nustebęs kasėsi plikę, murmėdamas: kaip čia išeina, juk KTU tiesioginis pirmtakas Kauno politechnikos institutas įsteigtas 1951 metais, studentų miestelis dar vėliau pastatytas?
„Aš dar vaikas būdamas atsimenu, kaip jį statė, iki tol čia priemiestis buvo, mano tėvukai ridikus darže augino“, – suglumęs kalbėjo techninės inteligentijos veteranas.
Žinoma, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį nelabai gerai išeina, kad didžiausia aukštoji mokykla lietuviškiausiame mieste būtų įsteigta sovietų laikais. Ne šiaip sovietų, o Stalino!
Kažkaip nepatogu. Na, tai ir rastas sprendimas: jei pirmojo aukštoji mokykla Kaune įsteigta 1922, tegul tai bus ir KTU gimtadienis, nors realiai tais metais buvo įsteigtas Lietuvos universitetas, greitai tapęs Vytauto Didžiojo universitetu. Po karo jis panaikintas, universitetinis mokslas sutelktas į vieną, Vilniaus valstybinį universitetą.
Galima ginčytis, kaip mokslinės istorijos požiūriu atrodo tokios KTU pretenzijos į bendrą motinystę su VDU. Betgi istorija yra tokia, kokia reikia, kad būtų, ir jokių čia kalbų!
Viskas juk priklauso nuo požiūrio. Tarkime, atnaujinamą Laisvės alėją dabartinis meras V.Matijošaitis priskiria savo nuopelnams, o buvęs – Andrius Kupčinskas teigia, kad tai jo darbų tęsinys. Abu variantai savaip teisingi.
Kaunas šią savaitę kaip tik ir buvo patekęs į nepatogios istorijos spąstus. Vos per trijų dienų atstumą – dvi šventės. Viena tokia, apie kurią garsiai ir neoficialiai nekalbama, bet dauguma ją švenčia.
Moterims ji ypač patinka, nes tą dieną gauna gėlių ir po vakarienės nereikia indų plauti. Kita – tokia, apie kurią valdiškais balsais skalambijama prie kiekvieno kampo, bet privačioje aplinkoje paminima santūriai.
Taip, tai Kovo 8-oji ir Kovo 11-oji. Tokia grynai lietuviška proginių dienų priešstata, kaip ir Valentino (kitų nuomone, – laisvos meilės) diena bei Vasario 16-oji.
Tai tarsi nuo seno besigrumiantys mūsų galvose priešingi pradai: linksmybių troškimo bet kuria kaina ir patriotinės pareigos būti rimtiems bei inkvizitoriškai teisuoliškiems.
To Vakarai niekada nesupras, tai grynai lietuviška drama. Vakarų europiečiai ir amerikiečiai stebisi: kuo jums nusidėjo Kovo 8-oji, juk tai simbolinė kovos už lygias moterų teises diena? Ir kuo čia dėta okupacija ar bolševikai, ši diena yra II intrenacionalo, Vakarų socialdemokratų, aršiausių bolševikų (komunistų) priešų, kūrinys.
Na, kaip tiems idiotams Vakaruose išaiškinti, kad sovietų okupacijos laikais ši diena buvo šventė, laisvadienis ir palikti jai tokį pat statusą, kokį buvo suteikę skriaudikai, būtų politinė nuodėmė. Ir reikia pripažinti, nemažai daliai Lietuvos vyrų patriotų, ypač galvoms tradicinių lietuviškų šeimų, kur bobos žino savo vietą, tos lyčių lygybės nelabai ir reikia. Teprasmenga Klara Zetkin, Inesa Armand, Rosa Luxemburg ir kitos Lenino kekšės su savo feminizmu!
Lietuvos vyrai alaus stiklinėje neieško audros. Gal tik kartais, po septintos stiklinės – gyvenimo Lietuvoje prasmės.
Šaunu vis dėlto, kad V.Matijošaitis leido per Kaziuko mugę, vyksiančią Kaune kitą šeštadienį, pasivaišinti alumi. Šiais laikais rizikinga cituoti klasiko Jono Jablonskio žodžius „Alus gerti sveika“. Nėra ir tikslių įrodymų, kad jis tikrai taip sakė. Garso įrašas neišliko.
Bet kad alus kartais nuplauna visus pėdsakus, taip pat ir nepatogios istorijos – teisybė.
