837 studijų programos – universitetų bandymas privilioti kuo daugiau studentų. Taip mano Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas.
„Negalės būti keli šimtai žmonių aukštosios mokyklos administracijoje ir vienas studentas grupėje. Gal tai paspartins universitetų jungimąsi“, – kalbėjo švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza.
Lenktyniauja pavadinimais
– Kaip Lietuvoje atsirado toks didelis studijų programų skaičius? – „Lietuvos rytas“ vakar paklausė profesoriaus P.Žiliuko.
– Susiklostė nelabai geros tradicijos: dažna aukštųjų mokyklų pasiūlyta programa – tik specializacija.
Galėčiau palyginti su medicinos programomis – juk žmogus turi daug organų, medicinos studijas irgi būtų galima suskaidyti į tiek specializacijų, bet taip nedaroma.
Tuo metu socialiniuose moksluose, inžinerijoje esame labai daug priskaidę.
Vien vadybų – visokiausių rūšių, be galo, be krašto, vis po žodį prie žodžio „vadyba“: technologijų, bankų, inovatyvaus ūkininkavimo.
Aukštųjų mokyklų daug, kiekviena nori būti originali, jei nepavyksta išsiskirti turiniu, bent programos pavadinimas sugalvojamas.
Manyčiau, reikia sustambinti kryptis ir leisti pačiam studentui individualizuoti programą pagal savo planuojamą karjerą.
– Gal kai kurie universitetai kopijuoja kitų sėkmingas programas, kad prisiviliotų studentų?
– Bando kopijuoti, bet dažnai nepavyksta. Vienoje aukštojoje mokykloje labai populiari programa kitoje nesulaukia jokio dėmesio.
Tai priklauso nuo dėstytojų reputacijos. Darbdaviai irgi aiškiai išsako nuomonę, kad nori specialisto iš tokios ir tokios aukštosios mokyklos, o iš anos neimsią.
Gyvena ne vien iš studentų
– Jei parduotuvė nesulaukia pirkėjų, ji stengiasi pasiūlyti naujų prekių arba užsidaro. Jei „naujos programos“ – prekės, ar tai reiškia, kad universitetai užsidarys?
– Tai pernelyg drastiškas palyginimas. Naujos programos sudaro nedidelį procentą, tai greičiau bandymas ieškoti nišų.
Jei universitetai ir užsidarys, tai dėl kitų priežasčių. Šiais metais trečdaliui jų iškilo pavojus ekonomiškai neišsilaikyti.
Bet nebūčiau linkęs vartoti žodžio „užsidaryti“. Universitetai gali jungtis, specializuotis. Čia labai daug reikš politiniai sprendimai.
Juk akivaizdu, kad stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas mažės dėl demografinių problemų, emigracijos. Tikrai dar nepasiekėme dugno dėl stojančiųjų skaičiaus. Todėl valdžiai reikia susitarti, kaip pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą.
Bet universitetai gyvena ne tik iš studentų. Vakarų universitetuose studentų mokymas gali sudaryti vos 10–15 procentų biudžeto. Jei universitetas turi potencialą, gali dalyvauti tarptautiniuose tyrimuose ir kuo puikiausiai kompensuoti finansinių išteklių trūkumus.
– Ar tai, jog kiekvienas abiturientas turi galimybę pabandyti studijuoti universitete, reiškia, kad visuomenė demokratiškesnė?
– Žinoma. O kas čia bloga? Jei tik žmogus pajėgia, kodėl jam nestudijuoti?
Tiktai Lietuvoje yra už studijas mokantys ir nemokantys studentai. Tai sumažina tokių bandymų galimybes. Lietuviai bijo imti studijų paskolas.
Europos Sąjunga siekia, kad 2020-aisiais 40 procentų žmonių iki 34 metų turėtų aukštąjį išsilavinimą.
Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 50 procentų žmonių, baigusių aukštąjį mokslą, todėl mes sparčiai judame prie šio skaičiaus iš viršaus.
Bet Europa nėra pats geriausias pavyzdys. Japonijoje ar Kanadoje daugiau išsilavinusių žmonių nei Lietuvoje.
Daugelyje Vakarų valstybių tikrai mažai studentų moka už mokslą, Europos vidurkis – 10 procentų. Todėl nenustebkime, kad Lietuvoje studentų mažėja – čia išsilavinimo našta labai smarkiai užkrauta ant pačių studijuojančiųjų ir jų šeimų.
Tikisi, kad piramidė apsivers
– Ar Lietuvoje mažės universitetų, jei mažėja studentų, norinčių čia mokytis? – „Lietuvos rytas“ paklausė švietimo ir mokslo viceministro R.Zuozos.
– Ministerija sudėjo saugiklius, nustatė karteles, duoda signalus per kreditavimo sistemą, kad daugiau tai nesitęs – neleisime, kad tęstųsi.
Universitetai patys matys, kad nebeišsilaiko, bankrutuoja. Nemanau, kad ministerija čia ką nors daug reguliuos.
Negalės būti keli šimtai žmonių aukštosios mokyklos administracijoje ir vienas studentas grupėje. Gal tai paspartins universitetų jungimąsi. Bet jie patys turės daryti sprendimus.
Kai kur grupėse yra tik po 12 studentų, kai Vakaruose seniai sutarta, kad turi būti 25.
Nuo kitų metų ministras nustatys, kiek grupėje turi būti studentų.
– Ar kiekvienas Lietuvos abiturientas gali pabandyti studijuoti aukštojoje mokykloje?
– Bandyti įmanoma, bet valstybė nėra pajėgi tiek išlaikyti. Be to, aukštajam mokslui išlieka ir kokybės reikalavimas.
Kai į tą pačią grupę įstoja dešimtukus turintis abiturientas ir dvejetukininkas, kaip dirbti su tokiais studentais?
Tikimės, kad piramidė apsivers ir daugiau asmenų eis į profesinį mokslą.
– Ar ministerija reguliuoja studijų programas?
– Šiais metais padidinome krepšelių skaičių į informacines technologijas.
Nemanau, kad tai buvo klaida – ten žmonės ir uždirba gerai, ir daug studentų įstojo.
Kitais metais priėmimas bus labiau susiejamas su galimybe įsidarbinti.
Mažiau abiturientų, mažiau ir prašymų studijuoti
* Šiemet 14 146 asmenys pakviesti studijuoti į valstybės finansuojamas ir su studijų stipendijomis vietas (3 proc. mažiau nei pernai – 14 516).
* 10 685 stojantieji pakviesti į valstybės nefinansuojamas vietas (14 proc. mažiau nei pernai – 12 443).
* Prašymus studijuoti pateikė 29 766 asmenys (pernai – 33 198).
* 17 239 pateikę prašymus jaunuoliai vidurinį išsilavinimą įgijo šiemet.
* Pastaraisiais metais baigusiųjų vidurines mokyklas ar gimnazijas skaičius nuolat mažėjo: 2012 m. buvo 46 tūkst. tokių abiturientų, 2013 m. – 41,2 tūkst., 2014 m. – 36,8 tūkst., 2015 m. – 30,6 tūkst., 2016 m. – 27,5 tūkst.
Populiariausi adresai – Kaune ir Vilniuje
* Daugiausia asmenų pakviesta studijuoti į šias programas: 403 – Kauno technologijos universitete studijuoti programų sistemų; 308 – Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuoti medicinos; 246 – Vilniaus universitete studijuoti teisės; 214 – Vilniaus universitete studijuoti ekonomikos; 197 – Lietuvos sporto universitete studijuoti treniravimo sistemų; stojantiesiems iš viso buvo pasiūlytos 837 studijų programos.
* 56 studijų programos buvo naujos. Iš jų 49 sulaukė stojančiųjų dėmesio.
* Į 82 studijų programas priėmimas nutrauktas, nes jas rinkosi per mažas skaičius stojančiųjų.
