Pirmadienio vakaras. Temsta. Aikštelėje ant Tauro kalno – vienuolika mašinų, penkios iš jų – tautos automobiliais vadinami „Volkswagen Passat“ ir „Volkswagen Golf“. Salonuose dega šviesa – jaunimas čia smagiai leidžia laiką gurkšnodami ir užkandžiaudami.
Iš kitos merdinčių Profsąjungų rūmų pusės – motociklininkų valdos. Čia savaitgaliais kriokia metalinių žirgų varikliai.
Tvarkdariai pasirodo retai, todėl vairuotojai visiškai nepaiso kelio ženklų, kurie draudžia automobiliams ant Tauro kalno stovėti po 20 valandos.
Tuo metu Vilniaus valdžia pataria kol kas neaušinti burnos klausinėjant apie Tautos namus. Tai esą dar per anksti. Nesvarbu, kad prabėgo daugiau nei šimtmetis, kai idėją paskelbė J.Basanavičius ir jo bendraminčiai.
Pažeidimai – kas vakarą
Prieš trejus metus aplinkinių namų gyventojai kreipėsi į savivaldybę, kad vakarais prie Profsąjungų rūmų suvažiuojantis jaunimas nepaiso kelio ženklų, draudžiančių toje vietoje stovėti automobiliams.
Automobilių stovėjimas naktimis draudžiamas dėl nuolat pasikartojančių viešosios tvarkos pažeidimų.
O atvažiavę vilniečiai gali pasistatyti automobilius kitoje Profsąjungų rūmų pusėje ir ateiti pėsčiomis pasigrožėti naktine miesto panorama.
Anksčiau gyventojai skundėsi ir dėl motociklininkų keliamo triukšmo. Jie stebėjosi, kad per jų linksmybes atvažiavę savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai net neišlipo iš tarnybinio automobilio.
Tačiau net ir prabėgus tiek laiko niekas nepasikeitė, o Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai teisinasi daugiau skundų nebegavę, tad ant Tauro kalno ir nevažiuoja.
Grožis – kemšant kebabą
Šiais laikais pasikeitė nebent tai, kad po vakarinių ir naktinių puotų lieka mažiau vadinamųjų bambalių. Bet ką čia susirenkantys valgo, gali papasakoti kiemsargiai.
Pasirodo, nuostabiausiai Vilniaus panorama atrodo kemšant kebabus. Jų jaunimas atsiveža iš netoli esančio kiosko. Taip pat prie alaus tinka sumuštiniai, kurių galima įsigyti visuose prekybos centruose ir degalinėse.
O trečioje vietoje – plovas, kurio vienkartines pakuotes puotautojai palieka ant žemės.
Rytais vaizdas būna šlykščiausias. Mėtosi baltos pakuotės, išterliotos pomidorų padažu, o jas snapais kapoja varnos, lesdamos likusius ryžius.
Konkrečių sprendimų nėra
Praėjusią savaitę savivaldybės taryba nusprendė perimti visuomenės poreikiams 1964 metais pastatytus buvusius Profsąjungų rūmus.
Politikai sutartinai pritarė įsipareigojimui, kad Taurakalnio teritorija yra svarbi vietos bendruomenei viešajam interesui tenkinti.
Sklype, kur šiuo metu stovi buvę Profsąjungų rūmai, įsipareigota įgyvendinti Tautos namų – kultūros centro – idėją.
Tai numatančią rezoliuciją Vilniaus politikai buvo priėmę dar 2012-aisiais, tačiau jokių teisinę galią turinčių sprendimų iki šiol nesiėmė.
Paklaustas apie Tautos namus, jų paskirtį, miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis buvo lakoniškas – esą apie tai dar anksti kalbėti.
Valdžia nė nemėgino skaičiuoti, kiek kainuotų tokio projekto įgyvendinimas.
Už žemę mokėjo rubliais
Šiemet sukako 105 metai, kai Lietuvos mokslo draugija kartu su Lietuvos dailės draugija išrinko sklypą ant Tauro kalno tautos namams statyti.
1912-aisiais už suaukotas lėšas jis buvo nupirktas. Beje, rinkti aukų sklypui pirkti J.Basanavičius net į Ameriką keliavo.
J.Basanavičius gyvenimo kronikoje apie tai parašė: „Šitą plecių surasta ant kalno su gražum Vilniaus reginiu pas vokiečių kapines ir spalių 18 dieną nupirkta 1600 sieksnių po 10 rublių 50 kapeikų sieksniui.“ Vadinasi, už sklypą Tautos namų idėjos puoselėtojai sumokėjo 16,8 tūkst. rublių.
Beje, sieksnis lygus 1,83 metro.
Su Tautos namų idėja susiję ir kiti Lietuvos naujojo valstybingumo bei lietuvių moderniosios kultūros kūrėjai – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vaclovas ir Mykolas Biržiškos, Kazys Grinius, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Petras ir Antanas Vileišiai.
Tektų pakloti milijonus
O kiek dabar kainuos griūvantys Profsąjungų rūmai ir sklypas, kuris kol kas tinka tik alui gerti? Pasirodo, Tautos namų idėja visai nepigi.
Gaila, kad, sumaniusi perimti ir Profsąjungų rūmus, savivaldybė menkai nutuokia apie jų kainą. Anot administracijos direktorės Almos Vaitkunskienės, kiek iš mokesčių mokėtojų kišenių bus paklota pinigų už griuveną, – derybų klausimas.
Mat, kaip ir Tauro kalnui, rūmams analogo nėra. Tad lieka vienas būdas – derėtis.
Ir čia A.Vaitkunskienė pradėjo kalbą apie skolas. Mat Profsąjungų rūmus valdanti bendrovė „VIPC Vilnius“ savivaldybei ir kitoms institucijoms skolinga per 340 tūkst. eurų mokesčių, juos jau mėgina išieškoti antstoliai. Bet net ir prisiminus šią skolą rūmai kainuos milijonus eurų.
Pastarąjį kartą Profsąjungų rūmai įvertinti 2009 metais. Tada nekilnojamojo turto kainos buvo pradėjusios kristi. Pastatas tada buvo vertas 6,7 mln. eurų. Taip nurodyta Nekilnojamojo turto registre.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sklypo po pastatu vertė siekia 940 tūkst. eurų.
Tačiau nekilnojamojo turto ekspertai pripažįsta, kad tikroji sklypo ant Tauro kalno vertė – sunkiai išmatuojama. Tai tas pat, kaip įvertinti, kiek kainuoja Gedimino pilis.
Būtų atidavę 5 pastatus
Praėjusios kadencijos tarybos nariai ketino su „VIPC Vilnius“ sudaryti taikos sutartį ir iškeisti savivaldybei priklausančius statinius į Profsąjungų rūmus.
Savivaldybė jau buvo pasiryžusi už griuveną privačiai bendrovei atiduoti penkis pastatus Vilniuje ir Palangoje, kurių vertė – 5,7 mln. eurų. Be to, savivaldybė „VIPC Vilnius“ dar būtų sumokėjusi 5,3 mln. eurų.
Tokių planų atsisakyta teisėsaugai prabilus, kad mainai gali būti nelygiaverčiai.
Miestui trūksta koncertų salės
Nors Tautos namų klausimas kybo ore, meras Remigijus Šimašius dėl jų jau susitinka su kultūros atstovais.
Apie Tautos namus jis kalbėjosi su dirigentu ir Šv.Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovu Donatu Katkumi bei kompozitoriumi, dirigentu, kamerinio choro „Jauna muzika“ vadovu Vaclovu Augustinu. Šie kolektyvai ir OKT/Vilniaus miesto teatras turėtų įsikurti ant Tauro kalno.
Menininkai tvirtina, kad Vilnius neturi savo reprezentacinės koncertų salės. Ji galėtų būti Tautos namuose. Ten pat turėtų būti vietos ir teatro salei.
Savivaldybė jau ketina pradėti planavimo darbus, kaip ateityje turėtų atrodyti pastatas.
Pastatą nusiaubė didelis gaisras
2004 metų gruodį liepsnos suniokojo dešinę Profsąjungų rūmų pastato pusę.
Per didelį gaisrą išdegė maždaug 1500 kvadratinių metrų plote buvę kabinetai, pagalbinės patalpos, įgriuvo perdangos ir trečdalis stogo.
Ugniagesiai aptiko kelis ugnies židinius, todėl spėjama, kad patalpos buvo padegtos tyčia.
Tose pačiose patalpose gaisras buvo kilęs ir 2004-ųjų lapkritį. Tada išdegė dalis buvusio kino teatro patalpų ir aparatinė.
