Tai kiek netikėta, nes, pavyzdžiui, į aukštąsias mokyklas šiais metais įstojo 24,5 tūkst. studentų – pustrečio tūkstančio mažiau nei pernai, todėl kone dešimtadalio studijų programų teko atsisakyti nesurinkus būtino pirmakursių skaičiaus.
Profesinio mokymo specialistai išaugusį savo mokyklų populiarumą aiškina patobulėjusiu profesiniu orientavimu, sustiprėjusiais mokymo centrų ir įmonių ryšiais, pagerėjusiomis mokinių rengimo sąlygomis ir, žinoma, išaugusiomis galimybėmis įsidarbinti įgijus paklausią specialybę.
Pastaroji aplinkybė turbūt labiausiai ir kilstelėjo profesinio mokymo prestižą. Šįmet padaugėjo netgi aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų, kurie panoro mokytis kokios nors paklausios profesijos.
Juk ne paslaptis, kad daugybė kolegijų ir net universitetų absolventų neįsidarbina pagal specialybę ir imasi bet kokių darbų, o tokiais atvejais naudinga pasimokyti profesinėje mokykloje.
Aišku, nėra labai racionalu pirmiau įgyti bakalauro išsilavinimą, o tuomet belstis į profesinės mokyklos duris.
Tai reiškia, kad abejotinos naudos mokslams iššvaistomi keleri metai, o ir valstybei per didelė prabanga finansuoti tokias studijas.
Neabejotinai geresnis atvirkštinis variantas – iš pradžių pasimokyti profesijos, padirbėti ir, įgijus praktikos, imtis analogiškos krypties studijų jau aukštojoje mokykloje.
Žinoma, didelės problemos nėra, jeigu vienas kitas jaunuolis ir blaškosi – iš pradžių mokosi aukštojoje mokykloje, net ją baigia ir, neradęs sau tinkamos vietos darbo rinkoje, valstybės lėšomis nori įgyti visai kitą profesiją. Geriau jau išmokti ką nors naudinga vėliau nei niekada.
Kita vertus, darbo rinkos ekspertų nuomone, Lietuvai praverstų geresnė aukštojo ir profesinio mokymo proporcija.
Lietuvoje daugiau nei pusė suaugusiųjų yra baigę aukštąsias mokyklas – tai vienas aukščiausių rodiklių pasaulyje.
Tiesa, pastarąjį dešimtmetį, kai vis auga aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis, Vakarų šalyse irgi didėja aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių dalis.
Antai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narėse jų skaičius 25–34 metų amžiaus grupėje išaugo nuo 32 iki 45 procentų.
Nors pas mus gal kiek atslūgo visuotinio veržimosi į aukštąsias mokyklas bumas, išsilavinimo kiekybiniai rodikliai tebėra labai aukšti ir būtų naudingiau plėsti profesinį mokymą.
Kas kita – studijų kokybė. Dėl prasto profesinio mokymo negirdėti daug skundų, bet dėl aukštojo mokslo lygio laužoma daugybė iečių. Kalbama, kad nė neįmanoma kelti studentams aukštų reikalavimų, nes neva visi gabiausi Lietuvos mokiniai, vos gavę atestatus, iškart išvyksta studijuoti į užsienį.
Vis dėlto Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) tyrimas paneigia šią nuomonę – dauguma geriausiai šįmet vidurines mokyklas baigusių jaunuolių pasirinko studijas tėvynėje.
Šiais metais 68 iš 93 abiturientų, gavusių per valstybinius brandos egzaminus tris ir daugiau 100 balų įvertinimus, toliau mokosi Lietuvoje. Taip pasielgė ir 206 iš 253 vadinamųjų dešimtukininkų, taip pat – 786 iš 1059 vieną šimtabalį įvertinimą gavusių abiturientų.
Didžioji dalis aukštais balais įvertinto jaunimo irgi nepanoro išvykti mokytis į užsienį. Vadinasi, padėtis nėra katastrofiška, nors ir MOSTA duomenys neatrodo perdėm rožiniai. Juk mokslų tėvynėje vis dėlto nepasirinko 20–30 proc. geriausių abiturientų.
Tai jau nemenka netektis, o praradimai bus dar skaudesni, jei vėliau didelė dalis šių jaunuolių su lietuvišku diplomu išvyks dirbti į užsienį. Nuostoliai ne tik dėl protų nutekėjimo, bet ir finansiniai, nes geriausi abiturientai paprastai studijuoja valstybės sąskaita.
Jie renkasi ne bet kokias, o tik kelias geriausias šalies aukštąsias mokyklas. Ryškus šių metų lyderis – Vilniaus universitetas. Toliau rikiuojasi Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai, šimtukininkus dar domino Lietuvos sveikatos mokslų, Vytauto Didžiojo, ISM vadybos ir ekonomikos universitetai.
Atkreipiamas dėmesys, kad šįmet išaugo gabių abiturientų susidomėjimas programų sistemų studijomis. Populiari tebėra ir biomedicinos kryptis.
Tai brangūs mokslai. Pavyzdžiui, vieno mediko parengimas Lietuvai atsieina 40 tūkst. eurų, šios specialybės studentų netrūksta, bet ypač rajonų gydymo įstaigose jau justi didžiulis gydytojų stygius. Priežastis aiški – daug jaunų medikų išvyksta dirbti į užsienį, kur jų laukia gerokai didesni atlyginimai.
Vargu ar realu, kaip siūlo kai kurie politikai, šią problemą spręsti jaunus specialistus įpareigojus kurį laiką atidirbti Lietuvoje, kad būtų atlyginti jų studijoms valstybės išleistos lėšos. Tai greičiausiai prieštarautų laisvą žmonių judėjimą įtvirtinusiai ES teisei.
Nebent verslo bendrovės ar viešosios įstaigos imtųsi finansuoti dalies studentų mokslus ir pasirašytų su jais įpareigojančias sutartis.
Bet Lietuvos verslininkai neskuba investuoti net į jiems reikiamų specialistų studijas, nors noriai skundžiasi jų trūkumu.
