Ant Tauro kalno stūksančiuose rūmuose – smulkiųjų amatų užuovėja

Pusiau sudegusiuose buvusiuose Profsąjungų rūmuose ant Tauro kalno gyvenimas verda. Čia tikra nuomininkų makalynė: ir solidžios organizacijos, ir profsąjungų susivienijimas, ir paslaptingas bioenergetikas.

Milda ir Šarūnas pastate dirba jau 4 metus ir nuolat girdi, kad juos iškraustys.
Milda ir Šarūnas pastate dirba jau 4 metus ir nuolat girdi, kad juos iškraustys.
Ką daryti su ant Tauro kalno esančiu pastatu, svarstoma jau nuo 2004 metų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ką daryti su ant Tauro kalno esančiu pastatu, svarstoma jau nuo 2004 metų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Klubo „Pelėda“ vadovą J.Adomaitį labiausiai erzina kebabų puotos prie pastato.
Klubo „Pelėda“ vadovą J.Adomaitį labiausiai erzina kebabų puotos prie pastato.
V.Stakutis, V.Biekštaitė (viduryje) ir J.Vazgytė užsiima dizainu bei fotografija.
V.Stakutis, V.Biekštaitė (viduryje) ir J.Vazgytė užsiima dizainu bei fotografija.
Daugiau nuotraukų (4)

Artūras Jančys („Lietuvos rytas“)

2016-10-21 07:54, atnaujinta 2017-05-10 11:48

Po 2004 metais Profsąjungų rūmus nusiaubusio gaisro pažeistoje pastato dalyje įsikūrė eksperimentinės muzikos klubai, baikeriai, dailininkai, audėjai, verpėjai ir siuvėjai.

Visi „Sostinės“ kalbinti nuomininkai sakė girdėję, kad Vilniaus savivaldybė pradėjo „kažką daryti“ su pastatu, ir prisipažino, jog ne itin norėtų palikti patalpas, nors dalis jų net nešildomos, ir kraustytis į kitą vietą.

Erzina tiktai kebabų valgytojai

Nors iš išorės Profsąjungų rūmai atrodo bjauriai, vieta kūrybinei ir komercinei veiklai čia puiki, o nuomos kainos – simbolinės. Ypač jei nešildai ar taupiai šildai patalpas ir leidi joms pelyti.

„Nežinome, kada teks išsikraustyti. Todėl su rūmų administratoriais ir sudarėme tik trumpalaikę nuomos sutartį. Mums būtų sunku rasti kitą tinkamą vietą“, – kalbėjo pastate įsikūrusio jaunimo klubo „Pelėda“ vadovas Jonas Adomaitis.

Kurdama klubą, jo komanda įdėjo daug darbo: čia prieš kiekvieną renginį pastatomos vis kitos dekoracijos. Čia renkasi alternatyvios muzikos mėgėjai, jauni menininkai. Naktinis klubas veikia ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais.

„Ši vieta mums ideali. Miesto centras, patalpų garso izoliacija gera, galime per naktį garsiai leisti muziką, niekam netrukdydami, arti nėra gyvenamųjų būstų“, – Profsąjungų rūmų pranašumus vardijo J.Adomaitis.

Tačiau jis skundėsi, kad klubo įvaizdį gadina vadinamieji gezai – jaunuoliai, kurie savaitgaliais suvažiuoja prie rūmų ir kelia kebabų puotas.

„Jie gaili kelių eurų patekti į klubą. Atsiveža savo gėralus, prisiperka kebabų iš netoliese esančio kiosko, apšnerkščia aplinką, o mes po to valome. Bet blogiausia, kad visu garsu paleidžia muziką iš automobilių.

Arčiau esantys gyventojai pyksta ant mūsų, mano, kad iš klubo muzika aidi“, – guodėsi „Pelėdos“ jaunimo klubo vadovas.

Džiugina nedidelės kainos

Profsąjungų rūmuose įsikūrusi ir kūrybinė studija, neturinti pavadinimo.

„Mes darome viską: kuriame dizaino projektus, užsiimame fotografija, puošyba, generuojame idėjas. Pas mus nėra hierarchijos, direktorių ir pavaldinių“, – teigė jauni menininkai Justė Vazgytė, Vilija Biekštaitė ir Vytautas Stakutis.

Jaunuoliai prisipažino daug girdėję kalbų, kad Profsąjungų rūmai bus nugriauti ir statomas naujas pastatas arba esantis perstatytas ir įkurti Tautos namai. Tačiau dėl to nesukantys galvos, esą Vilniuje išnuomojamų patalpų – į valias.

„Tiesa, sostinės centre būtų brangu, o čia nuomos kainos palankios jauniems, neturtingiems menininkams. Be to, vieta saugi. Mėgėjų vasaromis išlenkti vieną kitą pūslę alaus ir gėrėtis miesto vaizdais nuo kalno čia būna, bet jie neagresyvūs – net rudens vakarais, sutemus, čia beveik ramu“, – tikino V.Biekštaitė.

Patogi darbo vieta

Dar vieni rūmų nuomininkai, prekės ženklo „Bubblest.lt“ įkūrėjai Milda ir Šarūnas taip pat ramūs. Jie gamina puošnias dekoratyvines pagalvėles.

„Mes čia dirbame jau 4 metus. Pripratome prie kalbų apie rūmų griovimą, Tautos namus. Kalbų pasklinda ir jos nutyla. Rūmai net degė, gaisras buvo 2004 metais – nesudegė.

Vieta dirbti čia itin patogi, nemanau, kad greitai teks išsikraustyti“, – ramus buvo Šarūnas.

Profsąjungų rūmuose įvairių studijų, įmonių, jei tikėsime iškabomis, – gausu. Čia ir flamenko šokių studija, ispanų kultūros centras, Lietuvos bokso federacija, baikerių klubas.

Bioenergetikas dirba uoliai

Prie paradinių durų – mygtukas, po kuriuo parašyta tik „Michail“ ir nurodytas kabineto numeris. Trečiame aukšte, prie matinio stiklo durų, sėdėjo keli žmonės.

Ant durų nieko neparašyta, iš ten buvo girdėti rusiškai kalbant kažką apie gerąją ir blogąją energiją.

Pasirodo, rūmuose įsikūręs ir reklamos vengiantis bioenergetikas, prisistatantis tiesiog Michailu. Jo seansai ilgi – per 40 minučių eilė net nepajudėjo.

Į kalbas jau nekreipia dėmesio

„Jau daug metų Vasario 16-osios proga čia rengiami mitingai, susirinkę politikai užtikrina – bus Tautos namai! Bet po to nutyla, jokių konkrečių žingsnių nematome“, – pažymėjo nemažą dalį patalpų Profsąjungų rūmuose nuomojančio Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) darbuotojas Martynas Austys.

Iš tiesų konkrečių žingsnių buvo daroma, ir jau gerokai anksčiau, tik jie niekur nenuvedė. Pirmieji žingsniai pradėti žengti labai seniai. Dar 1907 metais Jonas Basanavičius ir kiti tautos šviesuoliai nutarė ant Tauro kalno statyti Tautos namus. Buvo išpirktas sklypas, surinkti pinigai.

Tačiau sutrukdė karas, lenkų okupacija. 1963 metais sovietų valdžia čia pastatė Profsąjungų rūmus. Po nepriklausomybės atkūrimo prasidėjo kalbų apie Tautos namus maratonas. Kol politikai kalbėjo, architektai braižė projektus, rūmai patyliukais perėjo į privačių savininkų rankas.

Juos dabar valdo holdingo bendrovė „VIPC Vilnius“.

Erdvė simfoninei muzikai?

2012 metais atrodė, kad Tautos namų projektas įgavo konkrečius kontūrus. Tuometis meras A.Zuokas pasiūlė Profsąjungų rūmų savininkams mainyti šį pastatą į kitus objektus. Tačiau teisėsaugos institucijos pateikė išvadą, jog mainai gali būti nelygiaverčiai, ir tokios minties atsisakyta.

Sostinės vadovai šių metų vasarą prabilo, bet ne apie Tautos namus, o apie koncertų salę.

R.Šimašius aiškino, jog Vilniuje nėra tinkamos erdvės simfoninės muzikos koncertams. Vėliau pradėta kalbėti apie daugiafunkcį kultūros centrą, kuris turėtų būti statomas ant kalno nugriovus sovietinio stiliaus rūmus.

Nori aiškumo

Darius Vilčinskas

Bendrovės „VIPC Vilnius“ vadovas

„Pastarąjį kartą Vilniaus miesto savivaldybėje lankiausi maždaug prieš 8 mėnesius. Iš kalbų su miesto vadovais tada supratau, jog Profsąjungų rūmai jiems visiškai neįdomūs. Galime daryti, ką norime, ką leidžia įstatymai.

Vėliau buvo pakeista žemės paskirtis iš visuomeninės į rekreacinę – taip atvertas kelias privačioms investicijoms. Po to prasidėjo kalbos apie koncertų rūmus, apie tai, kad pastatą reikia perimti visuomenės reikmėms, vesti derybas.

Tačiau į jokias derybas mūsų niekas nekvietė. Mus labiausiai kankina nežinia: iš politikų – jokio aiškumo. Jeigu valdžia nori perimti pastatą visuomenės reikmėms, tegul ir paskelbia tokį sprendimą. Jei ne – tegul pasako, kad mes galime imtis investicinių projektų. Dabar niekas nejuda nei pirmyn, nei atgal, mes nežinome, ką daryti.

Mūsų įsitikinimu, Profsąjungų rūmus reikia griauti, statyti naują modernų pastatą. Dabartinis nėra joks kultūros paveldas. Pagal žemės paskirtį naujasis statinys turėtų būti daugiafunkcis centras.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.